Renginys skirtas Prezidento Antano Smetonos metams
Kaulakių bibliotekoje pristatyta knyga „DUETAS: Antanas ir Sofija Smetonos“. Renginys skirtas Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos metams paminėti. Pristatyme dalyvavo knygos autorė Istorinės LR Prezidentūros Kaune muziejininkė, istorijos mokslų daktarė Ingrida Jakubavičienė. Šią moterį būtų galima pavadinti A.Smetonos gyvenimo ir jo veiklos eksperte. Jos viena iš mokslinių interesų sričių – Prezidento A.Smetonos politinė ir visuomeninė veikla, biografijos tyrimai. Istorikė yra sukaupusi daug žinių šia tema, jomis ir pasidalijo su susirinkusiaisiais bibliotekoje.
I.Jakubavičienė apie A.Smetoną, jo šeimą, aplinką sukauptas žinias sudėjo į tris knygas: „Seserys: Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“, „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“ ir „Prezidento sargyboje: apie leitenantą Povilą Skardžių“. Yra paruošusi parodą „Gyvenome viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“. Ją rugsėjį planuojama eksponuoti bibliotekoje.
Kiekvienas iš istorikės pasakojimo A.Smetonos gyvenime atradome ką nors naujo. Buvo atskleisti Prezidento A.Smetonos, jo žmonos Sofijos paveikslai. Nužengėme į tarpukario laikus. Skaidrėse žvelgėme į nematytas fotografijas. Jose A. ir S.Smetonos jaunystėje ir sulaukė brandaus amžiaus, ir darbinėje aplinkoje, ir per įvairias šventes, renginius ar šeimos aplinkoje, apsupti vaikų, anūkų.
Amžininkus stebino, kaip puikiai dera dvi gana skirtingo temperamento asmenybės. Intelektualų, santūrų ir diplomatišką Antaną puikiai papildydavo Sofijos praktiškas požiūris, energija, veržlumas ir ryžtas neatidėliojant spręsti problemas. Abu partneriai vienas iš kito daug išmoko, ilgainiui „nugludino kampus“ ir tapo darnia komanda.
Pasak I.Jakubavičienės, nė vienas Lietuvos vadovas nėra taip prieštaringai vertinamas kaip A.Smetona. Jos manymu, teisingas buvo A. ir S.Smetonų sprendimas pasitraukti iš Lietuvos. Prezidentas išvyko, nes negavo ministrų pritarimo pradėti pasipriešinimą okupacijai. Jeigu būtų likęs, nieko nebūtų pakeitęs, tik beprasmiškai žuvęs.
1940 m. birželio 15 d., į Kauną žengiant sovietų kariuomenės daliniams, Prezidentas paliko Prezidentūrą sakydamas: „Nenoriu savo rankomis subolševikinti Lietuvą“ ir pasitraukė į Vokietiją, pasiprašė leidimo ten pasilikti. Leidimą reikėjo gauti iš paties A.Hitlerio. Prezidentas jį gavo ir su žmona bei suaugusiais vaikais ir jų šeimų nariais apsigyveno Vokietijoje. Vėliau gavo leidimus apsigyventi JAV.
1941 m. kovą atvykę į JAV, Smetonos stengėsi gyventi viltimi, kad Antrajam pasauliniam karui pasibaigus vėl bus svarstomas Baltijos valstybių nepriklausomybės klausimas. Stengėsi, kiek leido JAV valdžios atstovai, atstovauti Lietuvai.
Sovietinės okupacijos metais A.Smetoną tapatino su Lietuvos laisve. I.Jakubavičienė priminė tikriausiai jau daugelio pamirštos, o gal ir negirdėtos dainos žodžius: „Geltona, žalia ir raudona – tai mūs trispalvė vėliava. Sugrįš iš užsienio Smetona ir vėl bus laisva Lietuva…“, ją karo metais per šventes, susibūrus giminėms ir draugams tyliai dainuodavo, kad neišgirstų, kam nereikia išgirsti. Žmonės vylėsi, kad Prezidentas dar ką nors galės nuveikti. Jam žuvus, ta viltis dingo.
Istorikė rašydama knygą tikėjosi pakeisti A.Smetonos sovietų propagandos formuluotę, kaip tautą išdavusio ir pabėgusio prezidento įvaizdį. Ja tebetiki tūkstančiai lietuvių. A.Smetona svetur tikėjosi daugiau nuveikti šalies labui negu sovietų rankose. Tik daugelis šį žingsnį įvertino kaip išdavystę, o mes, visi susirinkusieji, turėjome galimybę pamąstyti ir galbūt iš naujo įvertinti protingą ir ryžtingą valstybės vadovo žingsnį pasitraukti iš Lietuvos į Vakarus.
Kaip pasakojo I.Jakubavičienė, kilus gaisrui name Klivlande, kurį Prezidentas su šeima nuomojosi, žuvo tik A.Smetona, niekas daugiau iš namo gyventojų nenukentėjo. Gaisras kilo mįslingomis aplinkybėmis. „Buvo gandų, kad A.Smetoną pasiekė visur prasmunkantys čekistai, nes į Vakarus pasitraukęs Lietuvos Prezidentas buvo kliuvinys galutinai inkorporuoti Lietuvą į SSRS, todėl nutarta jo atsikratyti“, – pasakojo istorikė.
Kviečiu perskaityti knygą „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“. Knyga skatina permąstyti Smetonų šeimos vertybes, charakterius, interesus, juos supančius asmenis ir išgyventas istorines aplinkybes, savo vaizduotėje susidėlioti Smetonų šeimos paveikslą. Knygos autorė linki „pasivaikščioti Smetonų pėdomis“.
Bibliotekai I.Jakubavičienė padovanojo Istorinės LR Prezidentūros Kaune išleistų leidinių.
Zita Gedminienė,
Kaulakių filialo vyresn. bibliotekininkė
