Ne vien vilna žmogus gyvas
Kristina BENDŽIŪTĖ
Raseiniškis Rosvaldas Kunickas, plačiajai visuomenei žinomas kaip UAB „Danspin“ direktorius, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pragmatiškas, konstruktyviai mąstantis, veržlus verslininkas, dienąnakt narpliojantis vilnonių siūlų rebusus.Tačiau tai tik dalis tiesos.
Rosvaldui artimas menų pasaulis, net ir besisukdamas verslo verpetuose jis nepamiršta kadais baigtų dailės mokslų ir jau antrus metus iš eilės savo sodyboje, esančioje Dagodų kaime prie Dubysos, kartu su studijų draugais dailininkais organizuoja mini plenerus. Pernai Daugodus papuošė medinė arklio ant ratukų skulptūra, o šiųmetinio projekto rezultatas – netikėtai sodyboje išdygusi milžiniška kėdė. Bemaž 8 metrų aukščio įspūdingą kėdę, gal greičiau – sostą, papuoštą dviem karūnos link besistiebiančiais liūtais, šią vasarą per tris savaites Rosvaldas sumeistravo drauge su dailininkais iš Kauno – Haroldu Černiumi, Audriumi Šumsku ir Rolandu Lazdausku.
Praėjusį šeštadienį artimųjų, draugų ir šiaip pro šalį ėjusių pakeleivių akivaizdoje, skambant iškilmingam maršui ir aidint saliutams, skulptūros autoriai perkirpo raudoną juostelę, ir įspūdingas sostas pradėjo tikrąjį savo gyvenimą.Rosvaldas nesipuikuodamas paminėjo, kad nuo namo statybų likusią medieną galėjo kaip malkas per kaminą paleisti, tačiau štai – gražiai bendraujant su draugais užgimė idėja ir radosi šis tas įdomaus, vertingo, netradiciško. Beje, skulptūros atidengimo šventė – tai ir siekis įrodyti savo antrosioms pusėms, jog vyrai ne tuščiai kažkur pasislėpę dienas ir ilgus vakarus leido.
Šio projekto autorius Haroldas Černius vienareikšmiškai tvirtino,jog skulptūros pavadinimas – Godų sostas, ir trumpai paaiškino kodėl. Pasak Haroldo, kai kurie istoriniaišaltiniai byloja, kad mūsų protėvius aplinkinės tautos painiodavo su gotais ir vadindavo juos būtent godais. Tikėtina, kad prieš 3-4 tūkstančius metų šioje vietovėje apsigyveno „daug godų“. Taip galima paaiškinti ir Daugodų kaimo pavadinimo kilmę.
Kurdami skulptūrą, menininkai net nesusimąstė, kad jų kūrinys – galbūt didžiausia kėdė Lietuvoje, tačiau dabar, kai darbas jau atliktas, pats laikas būtų pagalvoti apie pretenzijas į naują rekordą.
Daugodų mini plenero dalyviai nusitekę optimistiškai – jie tikrai nesiruošia kūrybinių idėjų per ilgailaikyti užrakintoje skrynutėje ir neketina užkasti meno kirvių. Haroldas jau turi viziją, koks kūrinys turėtų papuošti Daugodus kitąmet, tačiau tegul išlieka intriga. Kad tik vyrams polėkio ir sveikatos užtektų visiems sumanymams įgyvendinti.
Nūnai sodybas puošti įvairiais betoniniais ir mediniais stebuklais tūlam lietuvaičiui tapo gero skonio ir garbės reikalu, tačiau vargu bau ar kur nors kitur pamatysi tokias išskirtines, beje, ir prasmingas skulptūras.
