Melioracija vienas i valstyb?s prioritet?
Melioracija viena aktualiausi? tem? m?s? alies emdirbiams. Pagrindin? em?s ?kio gamyba vyksta melioruotoje em?je ir jos efektyvum? lemia sureguliuotas dirvos vandens reimas drenaas. Bendras sausinamas em?s plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose em?se ?rengta 63 t?kst. km ?vairios paskirties griovi?, per 1,6 mln. km drenao linij?, 68,14 t?kst. hidrotechnikos statini?, 736,2 t?kst. drenao ?rengini?, 88 sausinimo ar dr?kinimo siurblin?s, 492,6 km apsaugini? pylim?, per 16 t?kst. km keli?, 358 tvenkiniai.
io miliniko turto vert? virija 2 mlrd. eur?. Drenaas ir kiti melioracijos statiniai em?s ?kiui tarnauja beveik 50 met?, o iandien jo nusid?v?jimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. D?l ios prieasties ?kininkai nuolat susiduria su ?vairiais nesklandumais, tad investicijos ? melioracijos sistem? yra b?tinos. Ministro A.Palionio nuomone, melioracijos grioviai yra valstyb?s turtas ir ji privalo juo pasir?pinti. Valstyb?s tikslas yra sutvarkyti melioracijos griovius, ininerinius ?renginius ir perduoti dal? turto emi? savininkams, teigia em?s ?kio ministras Andrius Palionis.
emi? savininkai neturi atsakyti u turt?, kurio valstyb? itiek met? neprii?r?jo. Tik tuomet, kai valstyb? sutvarkys melioracijos griovius ir ?renginius, bus galima perduoti juos emi? savininkams ir reikalauti j? prii?r?ti, sako em?s ?kio ministras.
Melioracijos finansavimas iaugo
Daugel? met? i valstyb?s biudeto valstybei priklausan?i? melioracijos statini? rekonstravimo darbams l?? nebuvo skiriama i viso. Pastaraisiais metais sausinimo sistemoms ?rengti ir rekonstruoti skiriamos vis didesn?s l?os. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, iemet 47,123 mln. Eur, dar 17 mln. Eur planuoja skirti Aplinkos ir Finans? ministerijos. iemet melioracijai numatyta suma daugiau nei 60 mln. Eur bus didiausia per 25 metus.
Taigi iemet melioracijai 19,169 mln. Eur skirta i valstyb?s biudeto l??, valstyb?s investicij? programos l?? daugiau kaip 11 mln. Eur, i Lietuvos kaimo pl?tros 20142020 m. programos l?? 14,132 mln. Eur, i Europos S?jungos Solidarumo fondo iemet Lietuvai skirta daugiau kaip 3 mln. Eur (2019 m. skirta 13,74 mln. Eur.), dotacija valstybei nuosavyb?s teise priklausan?iai paeistai melioracijos infrastrukt?rai atkurti, organizuojant melioracijos sistem? ir statini? remonto ir (ar) rekonstravimo darbus bei prevencin?ms priemon?ms taikyti savivaldyb?se, kuriose 2017 m. nuo ilgalaiki? li??i? nukent?jo pas?li? plotai.
Svarstant 2020 m. biudet? em?s ?kio ministrui A.Palioniui pavyko isider?ti papildomus 8,2 mln. Eur melioracijos ininerini? statini? rekonstravimo darbams finansuoti.em?s ?kio ministerija ilgai svarst?, kaip elgtis: ar dalyti, kaip kakada anks?iau, kiekvienai savivaldybei po truput?, ar imti ir tvarkyti melioracijos sistemas i esm?s. Kadangi Lietuvoje turime keturi? upi? baseinus, pasitar? su melioratoriais atrankos kriterijumi pasirinkome didiausi? Nemuno basein?, kuris yra ir problemikiausia vieta, patenkanti ? didiausi? potvyni? rizikos gr?sm?s em?lap?. Darbus prad?sime ilut?s, Pag?gi?, Jurbarko ir Taurag?s rajono savivaldyb?se, vardija ministras. Mums teks daug bendradarbiauti ir su Aplinkos ministerija, nes darbai apims ne tik melioracijos griovius, bet ir sureguliuotus upelius. Mikuose yra daug kanal?, reikia derinti su mikininkyst?s specialistais, kadangi tai jau ne priei?ros darbai, o rekonstrukcija. Jei derinimo darbai su suinteresuotomis institucijomis utruks, ikils rizika d?l pinig? panaudojimo 2020 metais, nes valstyb?s biudeto l?os ? kitus metus nepersikelia. Tikim?s, kad visi darbai bus atlikti laiku.
Siekiant skatinti ekonomik? ir mainti koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes em?s ?kiui, melioracijos statini? remontui (melioracijos sistem? avariniams gedimams) ir priei?rai papildomai skirta 7,5 mln. Eur.
Ateities ekonomikos DNR
iuo metu rengiama Ateities ekonomikos DNR plano ?gyvendinimo koncepcija Reguliuojamasis drenaas: melioracijos infrastrukt?ros rekonstravimas ir imaniosios melioracijos pritaikymas sausringiems periodams (dotacijos valstyb?s ir priva?i? sklyp? savininkams). iai priemonei skirta 10 mln. Eur. io veiksmo tikslas didinti em?s ?kio sektoriaus atsparum?, kei?iantis klimato s?lygoms, utikrinti tvari? maisto tiekimo grandin? ir didinti derlingum?. Pasklidoji em?s ?kio tara intensyvaus ?kininkavimo pasekm?, daranti poveik? eer? ir upeli? vandens kokybei. Teral? paalinimas i pavirini? vandens telkini? daug kainuojan?ios priemon?s, efektyviau teralus sulaikyti j? susidarymo vietoje.
?kine prasme patraukliausia priemon? reguliuojamojo drenao ?rengimas. Pavyko susitarti su Aplinkos ministerija skirti 7 mln. Eur i klimato kaitos fondo programos, kad nuo i? met? b?t? remiama imanioji melioracijos sistema reguliuojamojo drenao, drenao nuot?kio valdymo sistem? diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose, aikina ministras. Tokiu b?du em?s ?kis labiau prisid?t? prie klimato kaitos su vandeniu nenuplaukt? tr?os ir sausros metu ilgiau isilaikyt? dr?gm?, did?t? em?s ?kio kult?r? derlingumas. Planuojama ias sistemas diegti sutvarkytuose grioviuose. Darbus numatoma atlikti 2021 m.
