Vaisingumo sutrikimai � ne nuosprendis, o liga

Ilg? laik? atvirai kalb?ti apie vaisingumo problemas ir kreiptis ? specialistus buvo nedr?su. �iandien, ma�?jant nusistov?jusioms stigmoms ir ger?jant �i? paslaug? prieinamumui, vis daugiau lietuvi? pasiry�ta ie�koti pagalbos.
VUL Santaros klinik? Aku�erijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja aku�er? ginekolog? Raminta Bau�yt? pasakoja apie vaisingumo sutrikim? tendencijas, taikomus gydymo metodus ir ai�kina, kod?l ir kokie profilaktiniai tyrimai tur?t? b?t? atliekami reguliariai.

Problema da�n?ja
Dar visai neseniai buvo skai?iuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos por? turi tam tikr? vaisingumo sutrikim?. �i statistika niekuo nesiskyr? ir nuo pad?ties kitose pasaulio �alyse � viena i� �e�i? por? negal?jo susilaukti vaik?.
Gyd. aku�er? ginekolog? R. Bau�yt? teigia, kad �iuo metu nevaisingumo problema itin spar?iai auga: �Skai?iuojama, kad dabar pasaulyje net viena i� keturi? por? gali tur?ti tam tikr? vaisingumo sutrikim?. Lietuva � tikrai ne i�imtis.�
2019 m. atliktas tyrimas parod?, kad per penkerius metus vyr? nevaisingumas padid?jo 2,5 karto, o moter? � 1,5 karto.
��iuos skai?ius l?m? keletas veiksni?, tarp j? � ir geresnis paslaug? prieinamumas. Ta?iau taip pat �ie rodikliai ai�kiai atspindi ir pa?ios ligos mast?, spart? nauj? atvej? did?jim?. Kita vertus, tikrai nerei�kia, kad visoms �ioms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo. Visgi tam tikra gydytoj? pagalba, norint susilaukti vaik?, yra b?tina�, � komentuoja gydytoja.

Kada sunerimti ir kreiptis ? specialist??
Nuo 30-ies met? moters galimyb? pastoti pama�u ma�?ja, o po 35-eri? darosi dar sud?tingiau.
Jeigu moteris yra iki 35-eri? met? am�iaus ir porai, gyvenant ?prast? lytin? gyvenim? ir nenaudojant apsaugos nuo n?�tumo priemoni?, nepavyksta pastoti per 12 m?nesi?, reik?t? pasikonsultuoti su vaisingumo specialistu. Tokiu atveju, jeigu moteris yra 35-eri? met? am�iaus ar vyresn?, arba tada, kai ji yra iki 35-eri? met? am�iaus, bet turi kit? sveikatos sutrikim?, galin?i? daryti ?tak? vaisingumui, reikt? kreiptis ? specialist? po 6 m?nesi?.
�Moteris gali tur?ti policistini? kiau�id�i? sindrom?, endometrioz?, galb?t ji yra persirgusi onkologine liga, gal?jusia sutrikdyti kiau�id�i? veikl?, o gal vyras praeityje buvo persirg?s tam tikra infekcija, patyr?s traum?, kuri pakenk? jo vaisingumui. Prie�as?i? gali b?ti pa?i? ?vairiausi?, ta?iau svarbu nebijoti kreiptis ? specialistus ir suprasti, kad tai yra liga, kaip ir visos kitos ligos, ir tikrai ne galutinis nuosprendis. Jeigu einame gydytis �irdies ar kit? mums ?prast? lig?, tikrai neverta jausti g?dos ir kreipiantis ? vaisingumo specialistus�, � tvirtina gydytoja.

Neretai pakanka tik medikament?
Vaisingumo sutrikimo gydymo metod? yra ?vairi?.
Did�iausi? dal? sudaro medikamentinis gydymas, kai skiriami hormoniniai vaistai, skirti subrandinti apvaisinimui tinkam? moteri�k? lytin? l?stel? � kiau�ial?st? ir sukelti ovuliacij?.
Kita dalis priklauso chirurginiam gydymui, kai, pavyzd�iui, pakanka pa�alinti atitinkam? gimdos ertm?s darin? (polip?, miom?) ar atkurti kiau�intaki? praeinamum?, ir toliau nekyla joki? nesklandum? pastojant.
Tre?ioji nevaisingumo gydymo metod? grup? � pagalbinis apvaisinimas ne moters k?ne � intrauterinin? inseminacija (IUI), kai vyro sperma su�virk�?iama ? moters gimd?, ir pagalbinis apvaisinimas ne moters k?ne (IVF/ICSI), kai i� moters organizmo paimtos kiau�ial?st?s yra apvaisinamos paruo�ta vyro sperma laboratorijos s?lygomis, o susidar? embrionai perkeliami ? moters gimd?.
Gydytojos teigimu, 2016 m. rugs?jo 14 d priimtas pagalbinio apvaisinimo ?statymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo s?lygas, b?dus, tvark?, o 2016 m. gruod�io 20 d. sveikatos apsaugos ministro ?sakymu patvirtintas Pagalbinio apvaisinimo paslaug? teikimo ir j? apmok?jimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biud�eto l?�omis tvarkos apra�as. Jis suteikia teis? poroms, atitinkan?ioms kriterijus, gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biud�eto l?�omis apmokamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Tai paskatino kreiptis asmenis, kurie anks?iau buvo prarad? vilt?.
��mon?s prad?jo atviriau ir garsiau kalb?ti apie nevaisingumo problemas, buvo skatinami nelikti vieni su liga, tod?l daugelis galiausiai i�dr?so kreiptis pagalbos. Visa tai padar? ?tak? statistikai: pamat?me pagaus?jusius nevaisingumo atvejus. Tiesiog vieni galvojo, kad tai nebei�gydoma, kiti � kad neturi tam pakankamai l?�?, tod?l nesikreipdavo�, � teigia gyd. aku�er? ginekolog? R. Bau�yt?.

Lytin? sveikata priklauso nuo bendros savijautos
Kiekvienas tur?t? suprasti, kad organizmas yra vientisas, o m?s? lytin? ir reprodukcin? sveikata bei bendra savijauta yra itin glaud�iai susijusios tarpusavyje.
Tiek moterims, tiek vyrams, be kasmetini? profilaktini? patikrinim? pas gyd. aku�er? ginekolog? ar gyd. urolog?, rekomenduojama atlikti bendr? kraujo tyrim?, bendrus �lapimo, gliukoz?s, lipid?, skydliauk?s, kepen?, inkst? tyrimus, elektrokardiogram?, periodi�kai pasimatuoti arterin? kraujo spaudim?.
�Gele�ies tr?kumas, padid?jusi gliukoz? ar, pavyzd�iui, pakil?s kraujosp?dis gali tur?ti did�iul? ?tak? visai lytinei sveikatai ir galimybei pastoti bei i�ne�ioti vaik?, tod?l kartais u�tenka labai nedaug iki stebuklo. Ai�ku, pirmiausia �ias problemas reikia i�siai�kinti, kad b?t? galima jas tinkamai koreguoti�, � atkreipia d?mes? gydytoja.
Be to, b?tina dalyvauti valstyb?s kompensuojamose profilaktin?se programose: 25�60 met? moterims kas 3 metus atlikti onkocitologin? gimdos kaklelio tepin?l?, o 50�69 met? am�iaus vyrams ir vyrams nuo 45 met?, jei j? t?vai arba broliai sirgo prostatos v?�iu � kas 2 metus atlikti PSA tyrim?. Taip pat profilakti�kai tikrintis patariama ir jaunesniems asmenims, o esantiems rizikos grup?je arba jau turintiems ikiv?�ini? pakitim? � dar da�niau.
Siekiant ne tik lengviau pastoti, bet ir sveikiau gyventi, medikai rekomenduoja vengti nekokybi�k? maisto produkt?, rinktis subalansuot? mityb?, atsisakyti r?kymo, alkoholio ir kit? �aling? ?pro?i?, i�laikyti fizin? aktyvum?, normali? k?no mas?, daugiau b?ti gryname ore.