Įtraukusis ugdymas Viktoro Petkaus progimnazijoje – ne naujovė

AuksÄ— PLUÅ ÄŒIAUSKÄ–
aukseja@gmail.com

Jau praėjo pusmetis nuo įtraukiojo ugdymo įdiegimo mokymosi įstaigose. Įtraukusis ugdymas užtikrina visų vaikų teisę nebūti diskriminuojamiems dėl su negalia susijusių socialinių, emocinių, kalbinių ar kitų individualių poreikių. Taip visiems besimokantiesiems suteikiamos lygios ugdymosi galimybės, o siekiant įgyvendinti mokinių potencialą atitinkančius rezultatus, pasitelkiami universalaus dizaino mokymosi principai. Įtrauki mokykla geba visus mokinius įtraukti į bendrą ugdymo sistemą, aplinką kartu su bendraamžiais ir skatina patirti mokymosi sėkmę drauge.
Pasiteiravome Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos direktoriaus Ramūno Bružo, pavaduotojų ugdymui Linos Stulgienės ir Vidos Linkytės, kaip sekasi įgyvendinti įtraukiojo ugdymo iškeltus iššūkius.
„Įtraukusis ugdymas išgąsdino didmiesčių mokyklų mokytojus, o mūsų mokykloje visada buvo mokinių su negalia ir specialiaisiais poreikiais, todėl įtraukusis ugdymas mums jokia naujiena. Įtraukusis ugdymas – tai kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui pagal jo galimybes ir poreikius. Pas mus specialiųjų poreikių vaikų buvo, yra ir bus. Tobuliname mokyklos aplinkas, tobulėja ugdymo turinys, kyla mokytojų kvalifikacija, mokiniams suteikiama daugiau pagalbos“, – sakė progimnazijos direktorius.

Vaikų su specialiaisiais poreikiais daugėja
Už įtraukųjį ugdymą progimnazijoje atsakinga direktoriaus pavaduotoja ugdymui V. Linkytė papasakojo, kaip šis procesas vyksta: „Progimnazijoje turime 52 mokinius su vidutiniais, 22 – su dideliais specialiaisiais poreikiais. Praėjusiais metais tokių vaikų turėjome 70, šiemet – 74. Atlikus tyrimus specialieji poreikiai vaikams jau nustatomi priešmokyklinio ugdymo grupėje, dar nustatomi, kai mokiniai ateina į pirmą klasę.“
„Vienoje aštuntoje klasėje yra septyni specialiųjų poreikių mokiniai, pradinėse klasėse tokių mokinių yra nuo 1 iki 3. Yra tokios rekomendancijos, jų privalome laikytis“, – kolegei paantrino mokyklos vadovas.
Pasak V. Linkytės, progimnazijoje dirba stipri švietimo pagalbos specialistų grupė, yra 12 mokinių padėjėjų: „Pradinėse klasėse, kuriose yra vaikų su negalia, beveik visose dirba mokinio padėjėjai. Pastebime, kad į mokyklą pradėjo ateiti vaikų su didesnėmis negaliomis. Keliose klasėse mokinio padėjėjai padeda mokiniams per atskiras pamokas, tačiau yra klasių, kurioms paskirti nuolatiniai padėjėjai. Pas mus mokosi silpnaregis mokinys, prie jo turi būti 2 socialinės pedagogės, kitas mokinys yra su rankos negalia, jam taip pat reikalinga nuolatinė pagalba.
Kai kurie įtraukiojo ugdymo mokiniai pasiekia neblogų mokymosi rezultatų, tampa savarankiškesni, todėl mokytojai jiems parenka užduotis pagal sugebėjimus, padėjėjai jiems nebereikalingi.
Mokinio padėjėjai dažniausiai padeda per matematikos, istorijos, užsienio kalbos pamokas.

Kai kuriems mokiniams specialiojo ugdymo programa būna skirta dėl vaiko emocinių išgyvenimų, skaudžių patirčių. Vaikus labai paveikia tėvų skyrybos. Turime psichologę, specialiąsias pedagoges, socialinę pedagogę, tad iškilusias problemas, tarp jų ir neklusnaus elgesio, sprendžiame įvairiais būdais.
Per apklausas supratome, kad mokinio padėjėjai labai reikalingi, mokiniai pasiektais rezultatais patenkinti, stengiasi ugdytis pagal savo galimybes. Analizuojame situaciją ir sprendžiame, kokios pagalbos konkrečiam vaikui reikia.“

Vaikams su negalia padeda ir bendraamžiai
Pasak R. Bružo, mokinio padėjėjos aktyviai kelia kvalifikaciją, nuolat mokosi, kaip reikia dirbti su ypatingais vaikais. „Vaikai su specialiaisiais poreikiais integruojami į mokyklos bendruomenę ir pasiekia neblogų rezultatų. Tariamės su „Diemedžio“ ugdymo centru, kaip geriau ir efektyviau padėti vaikams, patiriantiems sunkumų. Klasėse yra vaikų, kurie padeda bendraklasiams, kuriems reikia pagalbos. Nustebino toks vaikų požiūris, kad patys mokiniai padeda integruotis į aplinką ypatingiems vaikams. Kai vaikas nori padėti bendraamžiui, yra didelis pasiekimas.
Baigę mūsų progimnaziją įtraukiojo ugdymo vaikai toliau eina mokytis į gimnaziją ar į Raseinių technologijos ir verslo mokyklą. Pastebime, kad ten jie labai aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje.
Anksčiau apie autizmą nebuvo kalbama, dabar gauname informacijos apie šį sutrikimą ir patys mokomės, kaip dirbti su autistais, kurių kasmet daugėja. Šiame darbe turime rasti viduriuką – vieniems vaikams patinka muzika per pamokas, kitiems – ne.
Vaikai su specialiaisiais poreikiais aktyviai dalyvauja neformaliojo Å¡vietimo veikloje. Jie yra geri sportininkai, dailininkai. Å iose srityse jie save realizuoja.
Progimnazija įsitraukė į didelius projektus – „Tūkstantmečio mokyklų“, „Ugdymo prieinamumo didinimas atskirtį patiriantiems vaikams Raseinių rajono savivaldybėje“.
Progimnazijoje mokėsi viena mergina su judėjimo negalia, jai pamokos vykdavo pirmame aukšte, tačiau žiemą jai buvo per sunku atvykti į mokyklą, todėl buvo skirtas mokymas namuose. Vasarą mergina aktyviai dalyvavo projektiniuose renginiuose, bendravo su klasės draugais. Progimnazijoje mes vaikų neskirstome, tik kai kuriems reikia didesnės pagalbos, daugiau dėmesio.“

Vaikštant progimnazijos koridoriais, akį patraukė išpiešta knygų lentyna, kurioje puikuojasi taip pat pieštos knygos su QR kodais.
„Mokiniai iš šios lentynos gali pasirinkti norimą knygą, telefonu nuskenuoti jos QR kodą ir knygą skaityti savo telefone. Ši įranga kainavo nemažai, tačiau ji skatina mokinius skaityti“, – sakė progimnazijos direktorius.
Prie matematikos kabineto siena išpiešta geometrinėmis figūromis, įvairiomis formulėmis. „Per matematikos pamokas specialiųjų poreikių mokiniai prisimena tokią pat figūrą matę ant koridoriaus sienos, tad vaizdinė medžiaga jiems padeda geriau įsidėmėti mokomąją medžiagą“, – paaiškino vadovas.

Ryškėja laboratorijų gairės
Viktoro Petkaus progimnazija dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje, todėl jau pradėtos rengti laboratorijos, sensorinis kambarys.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programa įgyvendinima per keturias sritis: STEAM (STEAM ugdymas – integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (angl. science, technology, engineering, arts, maths) kontekste) kultūrinį ir įtraukųjį ugdymą, lyderystę veikiant. Planuojame minkštąsias veiklas – mokymus, išvykimą į STEAM centrus. Perkant naują techniką šalia atsiduria ir mokymai. Mokykla apie 50 procentų veiklų, susijusių su „Tūkstantmečio mokyklų“ projektu, jau yra įgyvendinusi. Iki galutinio projekto įgyvendinimo dar liko metai su trupučiu.

Mokytojų kvalifikacijai kelti numatyta daug veiklų, edukacinės paskaitos mokiniams ir mokytojams vyks Kauno nacionaliniame dramos teatre“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Stulgienė.
Mokyklos vadovai žurnalistams aprodė buvusiose technologijų dirbtuvėse jau įrengtas patalpas inžinerinei laboratorijai, joje vyks robotikos užsiėmimai, bus dirbama su 3D spausdintuvais, robotų rankomis. Gyvenimo įgūdžių erdvė laukia viryklių, skalbimo mašinų, baldų.

„Kaip matote, yra įrengtos technologijų laboratorijos patalpos, gyvenimo įgūdžių erdvė. Dar laukiame baldų, montuojame įrangą. Užtrunka viešieji pirkimai. Atvažiuokite po metų, kai jau viskas bus įrengta“, – atsisveikindami sakė progimnazijos vadovai.

Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“