Jei valdininkai neprikiaulint?…

Ugn? TIMONYT?
Po publikacijos �Dan? kiaul?s tebesidairo ? Nemak�?ius� sulauk?me net kelto savo skaitytoj? paakinim? pla?iau para�yti ne tik apie dan? kiauli? invazij? ? m?s? �al?, bet ir apie Lietuvos kiaulininkyst?s i�likim?, nes m?s?, m?s?d�i?, kra�te prakti�kai nebeliko lietuvi�kos kiaulienos.

Auginti nebeapsimoka

Pasak ?kinink?s Petronel?s Ulinskien?s, vargu, ar i� vis kada bei�vysime tikros, lietuvi�kai pen?tos kiaul?s m?syt?s. Niekas net kaim? g?dumose nebeverda kiaul?ms joval? ir nebekaso joms papilv?s, kad jos augt? ramesn?s. Net savo stalui kiaul? augin? kaimie?iai �eria j? kombinuotaisiais pa�arais, perka ?vairi? pried?, papild?. O kadangi �iuo metu pa�arai pabrango iki beproti�k? auk�tum?, tai kiauli? auginti n? nebeapsimoka. Jei dar praeit? pavasar? mie�i? ton? buv? galima nusipirkti u� 280 lit?, tai ruden? tiek kvie?i?, tiek mie�i? tona kainavo daugma� vienodai – 600-650 lit? ir net daugiau. Kylant gr?d? kainoms, it str?l? ? vir�? �oko ir pa�ar? kainos: nuo 570-580 lit? u� ton? iki 700-900 lit?. �iuo metu pa�ar? kainos jau perkop? t?kstant?. Ir tai, pasak Girkalnio kiauli? komplekso direktor?s Birut?s Rapkevi?ien?s, yra �vaj?zau…� Guod�ia nebent tai, kad bent kiauli? supirkimo kainos pama�?l atsigauna, jau mokama u� gyvo svorio kilogram? 4,60- 4,70 Lt, kai tuo tarpu dar visai neseniai buvo mokama visu litu ma�iau – 3,50-3,70 Lt. B. Rapkevi?ien? sako, jog pastaraisiais metais gerokai padaug?jo ir kiauli? augintoj?. Ji tokias i�vadas daro tod?l, jog labai padaug?jo norin?i?j? ?sigyti par�eli? auginimui. Jei kuris tik turi s?lygas nusi�erti savo riestauodeg?, t? ir daro. Finansi�kai gal ir ne itin daug naudos, kai �itokios pa�ar? kainos, bet nuo �moni? stalo kai kas atlieka, niekais nenueina, o ir m?sos kokyb? visai kita, ne fabrikin?. Kartu B.Rapkevi?ien? pasid�iaugia, �mon?s patenkinti j? parduodam? par�eli? kokybe, nors jie gyventojams pardavin?ja tik tai, kas netinka veislinei rinkai, i�brokuotuosius.

I�kreipta konkurencija

B. Rapkevi?ien? sakosi esanti nusiteikusi optimisti�kai ir netgi viliasi, jog po keleto met? j? verslas gal?s visai neblogai atsigauti. Tiesa, to kaina skaudoka, nes �? sunkmet? ne visi i�gyvens, o kai sunkmetis pasitrauks, v?l atsiras par�eli? poreikis. Toki? �enkl? jau ir �iandien esama, �tai sudarytos sutartys su Krasnodaro kra�tu, jau nor? pirkti j? par�elius parei�k? baltarusiai, toki? ketinim? turi ukrainie?iai, o ir patys lietuviai j? veislini? par�eli? pageidauja. Ta?iau vis tik m?s? �alies kiauli? augintojams tenka atlaikyti i�kreipt?
konkurencij?. I� Lietuvos tiesiog i�stumiami smulkieji kiauli? augintojai (tokiais nelaikykime t?, kurie u�siaugina tik savo stalui), juos u�go�ia giganti�ki pramonin?s kiaulininkyst?s fabrikai, kuriuos valdo danai, o jiems uoliai talkina m?s? �alies biurokratai, savi�kiams ?kininkams kai�iojantys pagalius ? verslo ratus. B?tent biurokratinius suvar�ymus m?s? �alies kiauli? augintojai nurodo kaip vien? pagrindini? kiaulininkyst?s pl?tros problem?. Jei palyginti su kitomis ES valstyb?mis, Lietuvoje �i sritis yra labai smarkiai suvar�yta. Statistika rodo, jog nuo 1990 m. Lietuvoje i�auginam? kiauli? suma�?jo a�tuonis kartus, o tai jau pana�u ? merd?jimo stadij?.

Pilieti�ka visuomen?

Apmaudu, jog su kiaulininkyst?s monstrais kaunasi tik pilieti�kai nusitek? �mon?s, ne tik nesulaukdami paramos i� valdininkijos, bet ir matantys akivaizd? jos kenkim?. �Sakau atvirai: nemanau, kad Lietuvoje yra Lietuvos vald�ia. Manau, kad yra kit? valstybi? interesams atstovaujanti vald�ia, o m?s? �al? valdo tipi�ki kolaborantai, kurie kartu su kolonistais kovoja prie� savo tautos �mones. Pagrindinis dan? konsultantas yra �misteris Ignalina�, buv?s premjeras Aleksandras Abi�ala.� Mano galva, ta �Saerimner� firma n?ra ka�kokio� ?kinink?lio i� Danijos. Manau, kad ta firma yra kvalifikuotai organizuota, turinti valstybin? param? bendrov?. Jei Danijos ambasadorius dr?sta va�in?ti po savivaldybes, gindamas dan? ?kinink? interesus, spausdamas m?s? savivaldybi? merus, tai kokia m?s? valstyb?s politika?�- nevyniodamas ? vat? �kala� Lietuvos �ali?j? jud?jimo pirmininkas Rimantas Braziulis.
Beje, reikia pripa�inti, jog ir kit? �ali? valdininkai n?ra aniuol?liai: antai ir Did�iojoje Britanijoje jau senokai aktyviai veikia visuomenin?s organizacijos, protestuojan?ios prie� gyvuli? ?ki? �lugdym? ir pramonini? ferm? savival?. Kai kurios �alys sugeba priversti savo europarlamentarus atstovauti savos �alies interesams. Pvz., anglai yra ?sitikin?, jog neapribojus pigios kiaulienos importo ? j? �al?, �lugs �imtai tradicini? Anglijos ?ki?. Deja, tas pats laukia ir Lietuvos kiauli? augintoj?, jei ir toliau bus nuolaid�iaujama svetim�aliams, jei ? Lietuv? ir toliau pl?s nors ir pigesn?, bet nesveika m?sa. Lietuvos �alieji jau seniai r?kia, jog dani�k? kiaulienos fabrik? m?sa bent tur?t? kitok? �enklinim?, jog bent ant pakuot?s b?t? matyti, k? �mogus i� ties? perka, deja… O gal kas jau mat?te tok? �enklinim?? Bent a� dar nema?iau. O dar �geriau� kai u�ra�o �U�auginta Lietuvoje�. Lyg ir nemeluoja toks u�ra�as, bet tai yra fabriko kankin?s m?syt?.

Danija dvokia

Tie m?s? tautie?iai, kurie gyvena bei dirba Danijoje, kurie po t? �al? keliavo pavasar?, kuomet laistomos srutos, tie patvirtins, kad tada net pats Kopenhagos centras srutomis dvokia. �iai �aliai ES turi daugiausiai pretenzij? d?l �alies upi? ir net Baltijos j?ros ter�imo nitratais. Jie savo �al? jau tiek u�ter�?, jog pl?stis daugiau nebegali, tod?l ir ie�ko toki? kvaili? kaip mes, kurie priimt? j? versl?. �ioje vietoje reik?t? priminti europarlamentar?s i� Danijos Margaret Auken vie�nag? m?s? Seime, kai ji �aukte �auk?, jog ne?sileistume j? kiaulinink? ? Lietuv?, nes jie, pasak M. Auken, padarys ir m?s? �al? �alia dykuma, koki? padar? Danij?. �Nebus jums jokios naudos. Jie investuos, perinvestuos, sugeb?s tuos pinigus i�ve�ti, nes jiems reikalinga tik teritorija, kur gal?t? smardinti ir i�pilti srutas. Daugiau jiems nieko ?ia nereikia�, – kalb?jo europarlamentar? primindama, jog �em?, kur yra kiauli? kompleksas, tampa bevert?.

Kas u�sako muzik??

R. Braziulis nuolat �kala�, jog negalima pasitik?ti ir mokslinink? i�vadomis apie neva nekenksming? kiauli? fabrik? kaimynyst?, nes poveikio aplinkai vertinim? finansuoja patys kiaulininkai, t.y. j? pinigai, j? ir muzika. B?t? visai kitokia situacija, jei atlyginim? u� poveikio aplinkai vertinim? mok?t? ? special? fond?, i� kurio mokslininkams b?t? sumokama
nepriklausomai, ar tos i�vados yra teigiamos, ar neigiamos. Deja, suinteresuotieji kiaulininkyst?s pl?tra patys susiranda mokslininkus, patys u�sako vertinimus ir patys nurodo, kas turi b?ti para�yta tose i�vadose.
Taigi, vienintel? viltis beliko patys gyventojai, kurie arba geb?s atsilaikyti svetim�ali? srut? potvyniui, ar nuplauks pasroviui su gard�ia lietuvi�kos kiaul?s m?syte. B. Rapkevi?ien? neslepia, jog naujo dan? komplekso at?jimas ? Nemak�?ius neigiamai paveikt? ir j? kompleks?.