Pagalba smurt? patirian?ioms eimoms
Stanislava TIJ?NAITIEN?
Statistiniai duomenys rodo, jog kas tre?ioje eimoje egzistuoja smurtas, ta?iau smurto aukos apie tai garsiai kalb?ti vis dar vengia. Daugel? smurt? patyrusi?j? asmen?
g?sdina visuomen?s nuomon? ir baim?, abejon?s, ar savo paties j?gomis pavyks ibristi i b?dos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vieumoje smurt? daniau patiria vyrai, o eimoje moterys. Sprendiant smurtini? situacij? atvejus, danai pasitaiko, kad nukent?jusios moterys pa?ios atsisako kreiptis ? medicinos ekspertus d?l patirt? sualojim? ?vertinimo. Jos susitaiko su savo smurtautojais ir neretai gina juos nuo policijos pareig?n?, net jei ir pa?ios juos b?na ikvietusios. Danai smurtautoj? aukomis tapusios moterys susitaiko su esama pad?timi ir nesiryta imtis konkre?i? veiksm?, kad pakeist? savo gyvenim?. Policijos nuomone, tai itin apsunkina pagalbos smurto aukoms teikim?.
Politik? pagalba
i? situacij? gali pakeisti Seime priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ?statymas, kuris leis smurtautoj? ikeldinti i nam?. U ?statymo pri?mim? balsavo 88 Seimo nariai, prie buvo vienas, susilaik? du. Numatyta, kad ?statymas ?sigalios po 6 m?nesi? nuo jo paskelbimo. U ?statym? balsuoti agitav? parlamentarai tvirtino, kad jis i esm?s pakeis situacij?, aukai sudarydamas galimyb? ivengti smurto, tuo tarpu susilaikiusieji ir pasisakiusieji prie baiminosi, kad jis atvers keli? piktnaudiauti melagingais kaltinimais ir aukos pad?timi. Tokio ?statymo nebuvimas pasitarnavo, kad Lietuva yra tarp toki? dr?si? ali?, kuriose leidiama kum?iais spr?sti problemas eimoje. B?tent itas ?statymas fundamentaliai pakeis aukos ir smurtautojo galimybes, ir tai yra svarbiausia. Mes apsaugosime imtus moter? ir vaik?, kurie kasdien patiria smurt? namuose, sak? socialdemokratas Algirdas Sysas. Kitas socialdemokratas Juozas Olekas tvirtino, kad naujas ?statymas sumains smurto namuose atvejus, ta?iau vien ?statymo pri?mimo tam neuteks, b?tina pasir?pinti, kad atitinkamos tarnybos b?t? pasirengusios j? ?gyvendinti. Tuo metu darbietis Me?islovas Zas?iurinskas tvirtino, jog kyla gr?sm?, kad smurtautojais bus apaukti ir nekalti mon?s, juoba kad prad?ti tyrimui uteks ir kaimyno praneimo. Pagal Seimo priimt? ?statym?, nusta?ius smurto eimoje atvej?, gal?s b?ti taikomos tokios apsaugos priemon?s: ?pareigojimas smurtautojui laikinai isikelti, jei jis gyvena su smurt? patyrusiu asmeniu; ?pareigojimas smurtautojui nesiartinti, nebendrauti, neiekoti ryi? su smurt? patyrusiu asmeniu. Policijos pareig?nas, ufiksav?s smurto artimoje aplinkoje ?vyk?, tur?s nedelsdamas imtis priemoni? apsaugoti smurt? patyrus? asmen? ir, atsivelgdamas ? nustatytas aplinkybes, prad?ti baudiamojo proceso proced?ras. Smurt? artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui pareikimo rayti nereik?s. Min?tos priemon?s gal?t? b?ti taikomos iki bylos nagrin?jimo pabaigos, bet ne trumpiau negu 14 dien?. ?tariamas smurtautojas gal?s gauti i policijos pareig?no informacij? apie ?staigas, teikian?ias nakvyn?s paslaugas, kai bus taikomas ?pareigojimas isikelti i gyvenamosios vietos. Numatyta, kad smurtas utraukia baudiam?j? atsakomyb?, teis?s akt? nustatyta tvarka atsakys ir asmuo, melagingai prane?s apie smurt? artimoje aplinkoje ar piktnaudiav?s smurt? artimoje aplinkoje patyrusio asmens teis?mis. Teis?saugos pareig?nai ne kart? yra pabr??, kad iuo metu galiojantis teisinis reguliavimas jiems yra suri?s rankas kovojant su smurtu priva?ioje erdv?je, mat be ratiko nukent?jusiojo skundo beveik ne?manoma prad?ti tyrim?. Be to, ir prad?jus tyrim? smurtautojas gali gyventi drauge su auka.
Pagalba Raseini? krizi? centre
Apie smurt? eimoje, jo b?dus ir teikiam? pagalb? nukent?jusiems kalbiname Raseini? krizi? centro vadov? Ast? Montvydien?. Pasak panekov?s, smurtas eimoje tai visi ty?iniai fiziniai, psichologiniai, ekonominiai, seksualiniai vieno eimos nario (daniausiai vyro) veiksmai kito eimos nario (daniausiai moters) atvilgiu, jeigu ie veiksmai paeidia jos, kaip piliet?s ir asmens, konstitucines teises ir laisves bei sukelia jai ekonomin?, fizin?, psichin? ar moralin? al?.
Smurtas eimoje nepriklauso nuo socialin?s pad?ties, religijos, seksualin?s orientacijos arba etnin?s kilm?s. Smurt? eimoje gali patirti abiej? ly?i? atstovai, ta?iau absoliuti dauguma smurto eimoje auk? yra moterys. Psichologinis smurtas prie moteris eimoje ?gyja ?vairias formas: nuolatin?s kritikos, riksm? ir barni?, veiksm? laisv?s varymo, jausm? ignoravimo, ?sitikinim? ijuokimo, melo, manipuliavimo partnere, atsisakymo ieiti su ja ? vieum?, trukdymo palaikyti santykius su giminai?iais ir draugais, vieo eminimo, grasinimo nuudyti, sualoti ar pagrobti vaikus, palikimo pavojingose vietose.
Fizinis smurtas tai neteis?tas, ty?inis, prie moters vali? jos organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvyb?, padaryti al? sveikatai, atimti laisv?, sukelti bej?gik? b?kl?, fizin? skausm? ar kitokias fizines kan?ias. Ekonominis smurtas (finansinis priklausomumas) sud?tinga smurto forma, pasiyminti tam tikra
specifika, nes jo padariniai n?ra akivaizd?s kitiems visuomen?s nariams. ios r?ies prievarta stebima vis? socialini? ir ekonomini? sluoksni? eim? gyvenime. Labiausiai paplitusios ios ekonominio smurto formos: neleidiama partnerei dirbti, i jos atimami visi pinigai, ver?iama prayti pinig? savo reikm?ms, neduodama pinig? b?tiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai, isilavinimui), kontroliuojamas eimos biudetas ir vienvaldikai priimami finansiniai sprendimai, atsisakoma ilaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyryb? atveju, jeigu vaikai lieka su motina, atsisakoma teikti moteriai informacij? apie reali? eimos turtin? pad?t?, prie skyrybas turtas uraomas smurtautojo giminai?iams ar kitiems asmenims. Krizi? centras – tai nevyriausybin? organizacija, kuri teikia informacij? ir konsultuoja eimyninio smurto klausimais, tarpininkauja nuo smurto eimoje ken?iantiems asmenims, iekantiems socialin?s, psichologin?s, teisin?s pagalbos. Krizi? centro adresas: Raseiniai, Maironio g. 7, tel. 8-620 4054. Panekov? d?koja iluvos, Kalnuj?, Pagojuk? seni?nij? seni?nams, kurie mielai bendradarbiauja su Krizi? centru ir siun?ia mones, reikalingus pagalbos. Per pastaruosius 4 m?n. pagalbos kreip?si apie 40 moni?. Tiesa,daugiausiai tai Vaik? teisi? tarnybos, policijos ar seni?nij? si?sti mon?s, prarad? vaikus ir iekantys pagalbos juos susigr?inti.
ir policijos komisariate
Raseini? r. policijos komisariato Vieosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio virininkas Darius Jonaitis teigia, kad kiekvienas policijos pareig?nus pasiek?s skundas, pareikimas ar praneimas d?l smurto eimoje yra ufiksuojamas, imamasi vis? ?manom? ?statymuose numatyt? priemoni? tokiam elgesiui ukardyti bei atsivelgiant ? smurtautojo veiksmus ir j? pasekmes, jam taikomos baudiamojo arba administracinio poveikio priemon?s, atitinkamai apribojan?ios jo teises. Per 7 i? met? m?nesius d?l smurto eimoje ? Raseini? policijos komisariat? kreip?si 167 asmenys. Prad?tas tik vienas ikiteisminis tyrimas, kiti asmenys atsisak? ikiteisminio tyrimo. Neabejojama, kad ie skai?iai neparodo realios situacijos, nes danai skriaudiamos moterys vengia iekoti pagalbos, baiminasi vieumo ir nepalankios
aplinkini? nuomon?s arba tiesiog neino, kas ir kaip joms gali pad?ti. Psichologai teigia, kad vaikai mokosi i t?v? ir, jei eimoje problemos sprendiamos psichologiniu ir fiziniu smurtu, neiekant kit? konflikt? sprendimo b?d?, vaikas tai priima kaip teising? b?d? spr?sti problem?. Danai nutinka, kad tokia patirtis keliauja i kartos ? kart? ir nutraukti i? grandin? labai sunku, tod?l moterys, patirian?ios smurt? eimoje, privalo su tuo nesitaikstyti, susim?styti apie smurtinio elgesio pasekmes, elgtis rytingai ir iekoti problemos sprendimo b?d?. Nukent?jusiems policijos darbuotojai danai tampa ir psichologais, ir gydytojais, ir mokytojais, ir patar?jais. Pasak D. Jonai?io, pastaruoju metu mon?s ypa? pikti, neatsakingi, neatvyksta kvie?iami policijos darbuotoj?, nereaguoja ? pastabas ar rekomendacijas, nors valstyb?s
pareig?nai stengiasi utikrinti tinkam? paeist? teisi? ir interes? gynyb?. ?ia ypa? svarbi valstyb?s garantuojama teisin? pagalba, kurios teikimo s?lygas nustato Lietuvos Respublikos valstyb?s garantuojamos teisin?s pagalbos ?statymas. Min?ta pagalba apima pirmin? ir antrin? teisin? pagalb?. Asmenims, savo gyvenam?j? viet? deklaravusiems arba gyvenantiems Raseini? mieste ir rajone, pirmin? teisin? pagalba nemokamai teikiama Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos juridiniame skyriuje tel. 8 428 79566. Sprendiant eimyninio smurto problemas, ypa? svarbi teisin? pagalba nukent?jusiajam, kuri? teikia tiek policijos, tiek Krizi? centro darbuotojai. Pirmin? teisin? pagalba – tai teisin? informacija ir konsultacijos, teisinio pob?dio dokument?, skirt? valstyb?s ir savivaldyb?s institucijoms, iskyrus procesinius dokumentus, rengimas, patarimai d?l gin?o sprendimo ne teismo tvarka.
O naujasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ?statymas, pasak Prevencijos poskyrio virininko, ?ves tam tikros sumaities, nes kai kuri? dalyk? ?vykdyti nebus galimyb?s. Pavyzdiui, kur apgyvendinti nuo eimos atskirt? smurtautoj?, kaip pad?ti ne fizinio smurto aukoms – gali pritr?kti ?rodym? apie smurto atvejus ir pan. Be to, io ?statymo tiesmukas ?gyvendinimas negalimas, nes iuo metu tam prietarauja kiti teis?s aktai. Ta?iau D. Jonaitis tiki, kad bendromis visuomen?s, policijos ir eimos pastangomis pasiseks paalinti t? didiul? visuomen?s skaudul? girtuoklyst? ir smurt? eimoje.
Pam?stymai
Gyventi eimoje – tai priimti alia esant? mog? tok?, koks jis yra, jo skirtumus ir tr?kumus, jo darbus ir svajones. Kito gyvenim? priimti kaip savo ir elgtis su kitu gyvenimu taip, kaip nori, kad elgt?si su tavo. Tobula yra ta eima, kur vyras neieko tobulos monos, o mona – tobulo vyro. Tokioje eimoje tobuliausi b?na vaikai. O darna gimdo darn?. Tiek eimoje, tiek visuomen?je.
