A. Vivulskio architektūros šedevrui Šiluvoje – 100 metų
Tikriausiai jokie paraÅ¡yti žodžiai negalÄ—tų įvertinti Antano Vivulskio (1877–1919) – genijaus mums paliktos Å iluvos Å vÄ. MergelÄ—s Marijos ApsireiÅ¡kimo koplyÄios architektÅ«rinÄ—s, istorinÄ—s ir net metafizinÄ—s reikÅ¡mÄ—s. Tai objektas, daug pralenkÄ™s savo laikmetį ir simboliÅ¡kai įtvirtinantis tai, kas Å¡io didžio menininko suvokimu buvo lietuviÅ¡kumas pasauliniame kontekste. Dabar gi, sukakus 100 metų nuo Å¡ios koplyÄios konsekracijos, pastatas paskelbtas aukÅ¡Äiausio lygmens valstybÄ—s saugomu kultÅ«ros paminklu.
Svarbus ne tik darbas, bet ir asmenybÄ—. Gyvename tokiu periodu, kai istorinÄ—s, Lietuvos istorijÄ… ar menÄ… formavusios asmenybÄ—s, yra tapusios nemenko susiskaldymo objektu visuomenÄ—je. A. Vivulskis visiÅ¡ka prieÅ¡ingybė – tai vienijantis asmuo, po kurio giliu katalikų tikÄ—jimu puikiai sutelpa lietuviÅ¡ka ir lenkiÅ¡ka tapatybÄ— bei skulptoriaus ir architekto talentas. Galiausiai iÅ¡ Å¡ono rodytųsi tragiÅ¡ka Å¡io žmogaus mirtis – 1919 metais sausio 10 d. tarnaudamas nuo bolÅ¡evikų gintis skirtoje suformuotoje savanorių rinktinÄ—je Vilniuje, pats jau sirgdamas plauÄių uždegimu, atiduoda savo Å¡iltÄ… apsiaustÄ… tarnybos draugui ir po savaitÄ—s mirÅ¡ta. Tad tÄ—vynÄ—s gynyba jam buvusi svarbiau už kÅ«rybinį potencialÄ… ir nebaigtas statybas tiek minimos Å iluvos koplyÄios, tiek ir didesnio mastelio Vilniaus Å vÄ. JÄ—zaus Å irdies bažnyÄios. Lietuva netenka genijaus, potencialiai kursianÄio Å¡edevrus atsikÅ«rusioje nepriklausomoje valstybÄ—je, taÄiau Å¡is gilaus tikÄ—jimo ir patriotizmo persmelktas pasiaukojimas mums dovanoja sektinÄ… asmenybÄ™, apimanÄiÄ… daug platesnius žmogaus veiklos barus nei vien tik kÅ«ryba.
Å iluvos Å vÄ. MergelÄ—s Marijos ApsireiÅ¡kimo koplyÄia, kurios projektas labai ankstyvas – 1903 metai, tampa ir savotiÅ¡ka menininko kÅ«rybos virÅ¡Å«ne. Tai tiek vienintelis iÅ¡likÄ™s jo projektuotas pastatas, tiek ir vienintelis iÅ¡likÄ™s tikrai beveik autentiÅ¡kas jo sukurtas objektas apskritai. Viskas prasideda sulig tuometinio Å iluvos klebono kun. Marcijono JurgaiÄio iniciatyva 1908 metais Å vÄ. MergelÄ—s Marijos ApsireiÅ¡kimo 300 metų jubiliejui apsireiÅ¡kimo vietoje, vietoj buvusios medinÄ—s koplyÄios, pastatyti didingÄ… ir įvykio mastui priderantį rÅ«mÄ….
Gerai žinodamas Šiluvos įvykių istoriją tuo metu antro kurso architektūros studentas uoliai imasi darbo ir palyginti greitai sukuria pastato koncepciją bei, kaip skulptoriui ir dera, paruošia būsimos šventovės maketą iš molio. Pats maketo rengimas tuo metu nebuvo įprastas reiškinys nei Lietuvos teritorijoje, nei carinės Rusijos projektavimo praktikoje. Vis dėlto pastato statyba dėl įvairių rusų valdžios apribojimų prasideda tik 1912 metais, vyksta su pertraukomis, o pats objektas užbaigiamas 1924 metais, architektui jau mirus.
Pastato architektÅ«ra žavi tiek savo konceptualumu – lietuviÅ¡kÄ… tapatybÄ™ ir dvasiÄ… perteikti giliai archetipinÄ—mis, bendrakultÅ«rinÄ—mis formomis. ÄŒia atrasime ir senovÄ—s Egipto, ir viduramžių gotikos – rodos, visiÅ¡kai skirtingų stilistinių krypÄių, bet gebÄ—jimas derinti tokias netgi prieÅ¡taringas architektÅ«rinÄ—s iÅ¡raiÅ¡kos formas stebina. Jei Vilniaus Å vÄ. JÄ—zaus Å irdies projekte matome stipriÄ… viduramžių architektÅ«ros įtakÄ… bei neabejotinas citatas, paimtas iÅ¡ garsiosios Paryžiaus Å vÄ. JÄ—zaus Å irdies bažnyÄios, tai Å¡iluviÅ¡kis variantas, nors ankstesnis laike, yra neriboto A. Vivulskio kÅ«rybinio potencialo įrodymas. ApsireiÅ¡kimo koplyÄia jau yra tas darbas, kuris nÄ—ra saugiai paremtas kokiu nors tradicinÄ—s architektÅ«ros kanonu, o visiÅ¡kai naujos, autentiÅ¡kos formos iÅ¡ieÅ¡kojimo rezultatas. Kitaip sakant, pastato architektÅ«ra yra ir virÅ¡ laikmeÄio kultÅ«rinių apribojimų, ir virÅ¡ bet kokių stiliaus normų.
TaÄiau nauja A. Vivulskis kuria ne kaip ano meto modernistams bÅ«dinga – laužant, atmetant ar net panaikinant ilgametÄ™ pasaulio architektÅ«ros istorijÄ…. Vivulskio nauja yra įauginta paÄios tradicijos skvarboje ir tokiu bÅ«du pastatas, bÅ«damas visiÅ¡ka savo laikmeÄio inovacija, iÅ¡ tiesų rodo į lietuviÅ¡kos tapatybÄ—s istorijÄ… ir tikrovÄ™, ir į jÄ… atspindÄ—jusiÄ… architektÅ«ros tradicijÄ…. Ir Å¡ita lietuviÅ¡ka tikrovÄ— yra giliai įausta į nutolusių istorijoje pasaulio civilizacijų rÅ«bÄ…, tarsi sakytų: „štai mes irgi esame sena tauta, archetipinÄ— tauta“.
Dar vienas aspektas, kurį norisi paminÄ—ti, tai yra A. Vivulskio gebÄ—jimas derinti smulkias detales ir stambias aklinas plokÅ¡tumas – tai yra architektÅ«rinÄ—s kalbos elementų kontrastas labai netikÄ—tai veikia kaip pagrindinis raktas į harmonijÄ…. Reikia pabrėžti, kad A. Vivulskio projektuoti ir įgyvendinti keturi portikai nebuvo tokie, kokius matome dabar. Portikai buvo mediniai, pats autorius jiems skyrÄ™s labai daug dÄ—mesio, daug eskizavÄ™s, darÄ™s atskirus lipdinius. Medžio ir mÅ«ro architektÅ«ros derinimas yra itin sudÄ—tingas ir, galima sakyti, labai pavojingas architektÅ«rinis veiksmas, dažnai besibaigiantis nesÄ—kme. IÅ¡likusiose nuotraukose matome, kaip visas Å¡itas, rodos, disonuoti tarpusavyje turinÄių detalių Å¡okis kuria tobulÄ… architektÅ«rinÄ™ harmonijÄ…, kuri leidžia suvokÄ—jui tikrÄ…ja to žodžio prasme kontempliuoti pastatÄ… ir, matyt, geriau suprasti Å vÄ. MergelÄ—s Marijos ApsireiÅ¡kimo Å iluvoje prasmÄ™.
Å alia begalÄ—s krikÅ¡ÄioniÅ¡kų ir įžiÅ«rimų nacionalinių simbolių, gausaus pasaulinio architektÅ«rinio konteksto sutalpinimo visame Å¡itame darbe pasiekiant tobulÄ… vienovÄ™, mes nujauÄiame architekto ir skulptoriaus A. Vivulskio siekį kalbÄ—ti apie Dangaus karalystę – perduoti visiÅ¡kai realios Naujosios JeruzalÄ—s vaizdinį visiems matoma ir aiÅ¡kiai suvokiama forma. A. Vivulskis buvo didelis novatorius, žvelgÄ™s į ateitį, bet puikiai suprato, kad tikroji ateitis ne atmeta senÄ…, bet jį įtraukia į „Äia ir dabar“ kuriamÄ… realybÄ™. Toks be apribojimų skvarbus žvilgsnis į realybÄ™, ypaÄ juntamas Å iluvos koplyÄios kompozicijoje, mums ir dabar yra pavyzdys, kaip kurti ne tik naujÄ…, kokybiÅ¡kÄ… architektÅ«rÄ…, bet ir visÄ… valstybÄ™.
Siekiant kiek įmanoma plaÄiau skleisti žiniÄ… apie A. Vivulskio gyvenimÄ…, kÅ«rybÄ… ir nuo jos neatsiejamÄ… Å vÄ. MergelÄ—s Marijos ApsireiÅ¡kimÄ… Å iluvoje ant akmens, ant kurio ir stovi Å¡ios Å¡ventovÄ—s altorius, rengiama IV tarptautinÄ— mokslinÄ— konferencija Å iluvoje A. Vivulskiui atminti. Ateitis, tradicija ir tikÄ—jimas. Konferencija vyks 2024 metų rugsÄ—jo 26 d. Å iluvos piligrimų centre. Konferencijos pradžia 10.30 val. Daugiau informacijos www.siluva.lt.
Rengiant tekstą buvo naudotasi profesorės, architektūros istorikės dr. Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės monografija „Antanas Vivulskis (1977–1919). Tradicijų ir modernumo dermė“.
TekstÄ… parengÄ—
dr. Kastytis Rudokas
