AB Lietuvos paštas pasitiko 92-ąjį gimtadienį

Siųsti Versija spausdinimui

Kristina BENDŽIŪTĖ

Šiemet lapkričio 16-ąją Lietuvos paštas pasitiko 92-ąjį gimtadienį. Lietuvos pašto tradicinė spalva – geltona, todėl tą dieną visi Lietuvos pašto darbuotojai įsijungė į akciją „Būk geltonas“ ir į darbą atvyko pasipuošę geltona aprangos detale. Raseiniškiai paštininkai išsiskyrė originalumu – moterys pasidabino sumaniai iš pūkuotų geltonų siūlų pagamintais karoliaisbei apyrankėmis, o pašto viršininkui Modestui Kliknai parišo nuotaikingą geltoną, pūkuotą kaklaraištį.
Šia proga pakalbinome Raseinių pašto viršininką Modestą Klikną – energingą ir su optimizmu į savo darbą ir pašto ateitį žvelgiantį va-dovą, kuris, beje, užsiminė, kad dar vaikystėje kolekcionavo pašto ženklus.

- Kiek metų vadovaujate Raseinių paštui ir kaip per tuos metus jisa keitėsi?

- Pašto viršininku pradėjau dirbti prieš devynerius metus. Buvo sunkus metas, nes vyko pirmoji pašto reorganizacija – reikėjo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir išmokti reorganizuotai dirbti naują darbą. Tačiau po truputį pradėjau suprasti, kas tas paštas ir maždaug po metų gerai perpratau darbo pobūdį. Vėliau atsirado daug įvairovių – plėtėsi paslaugos, prieš šešerius metus prasidėjo ir buvo sėkmingai įdiegta kompiuterizacija. Mes buvome lyg bandomieji pilotai Kauno reagione, nes būtent nuo mūsų pašto buvo pradėtos diegti kompiuterinės sistemos. Raseinių pašto darbuotojai labai gerai įsisavino kompiuterizuoto darbo specifiką. Mokėmės, dirbome daug ir su azartu, nepaisėme darbo valandų. Paskui mes patys tapome mokytojais – perdavėme savo žinias ir patirtį kaimyninių rajonų pašto darbuotojams.
- Kuo Raseinių paštas gyvena šiandien?
- Kažkada paštas iš vyriausybės gaudavo dotacijų, tačiau dabar jau daug metų negauname nei lito ir dirbame nuostolingai. Išnešiodami spaudą, ypač kaimo vietovėse, einame į minusą. Tačiau dabar ir vėl vyksta nauja reorganizacija. Paštas keičiasi iš esmės, į jį ateina nauji žmonės iš bankinių struktūrų. Tikiu, kad šie pasikeitimai bus teigiami, paštas pagaliau pakils ir pradės dirbti pelningai.
- Kuo galite pasidžiaugti ir kas daugiausia kelia rūpesčių?
- Esame pasitempę, stengiamės gerai aptarnauti ir pritraukti daugiau klientų. Didžiausias rūpestis -maži pašto darbuotojų atlyginimai. Norėtųsi, kad žmonės uždirbtų daugiau. Tikrai galiu pasidžiaugti ir labai didžiuojuosi savo darbuotojais – jie nuoširdžiai atlieka sunkų darbą.
- Kiek Raseinių rajone yra pašto darbuotojų? Kaip apibūdintumėte savo kolektyvą?
- Iš viso rajone yra 75 pašto darbuotojai. Apskritai pašte dirba žmonės, nelinkę žvilgčioti į laikrodį ir skaičiuoti darbo valandas. Bet su kitokiu pažiūriu pašte ir nepadirbsi – turi mylėti šį darbą ir atiduoti jam širdį. Paprastai jei žmogus pašte padirba daugiau nei metus, jam tas darbas patinka ir jis pašto jau nebaepalieka. Darbuotojai kvalifikuoti, savo darbą išmano,
nuolat dalyvauja kursuose, mokymuose.
- Ko linkite Raseinių rajono pašto darbuotojams šventės proga?
- Linkiu stiprybės, sėkmės tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime ir, žinoma, daug sveikatos, nes jos ypač daug reikia laiškininkams – tenka dirbti ir per šaltį, ir per pūgą, ir per darganą. Laiškininkus galėčiau pavadinti „duonnešiais“, nes jie į atokiausius rajono kampelius ir vienkiemius pristato ne tik spaudą, bet pagyvenusiems vienišiems žmonėms nuperka visko, ko tik šie paprašo – duonos, kruopų, kitų maisto produktų. Be to, pasikalba, papasakoja naujienas. Kaimo laiškininkai dabar lyg socialiniai darbuotojai, negaunantys užtai jokio atlygio.
Keletą klausimų uždavėme ir Raseinių pašto viršininko pavaduotojai Selverinai Eimutienei, švenčiančiai dvigubą šventę, nes tądienSelverina pasitiko ne tik Lietuvos pašto, bet ir savo gimtadienį. Pavaduotoja pajuokavo, kad galbūt profesijos pasirinkimą nulėmė ir gimimo data, ir tai, kad jos tėvas dirbo laiškininku.
- Kiek metų dirbate pašte?
- Pašte dirbu nuo pat mokslų baigimo, šiemet jau skaičiuoju trisdešimt aštuntus darbo metus. Penkerius metus dirbau Telšių pašte, o paskui įsidarbinau Raseiniuose. Teko eiti įvairias pareigas: dirbau ir operatore, ir specialiste, ir revizore.
- Turite didžiulį darbo stažą. Kaip paštas keitėsi per tuos metus?
- Paštas dabar yra labai stipriai pasikeitęs. Kai aš pradėjau dirbti, nebuvo nei kompiuterių, nei paprasčiausių skaičiavimo mašinėlių – tais laikais dar skaičiuodavome skaitliukais. Darbuotojų irgi buvo nedaug, nebuvo motorizuotų laiškininkų – paštas būdavo išnešiojamas pėsčiomis. Dabar visiškai kita sistema – viskas kompiuterizuota. Darbuotojų skaičius buvo išaugęs, tačiau dabar dėl krizės ir vėl mažinamas. Šiais laikais pašto darbuotojai, laiškininkai, turi būti išsilavinę. Anksčiau krepšyje būdavo apie 20 leidinių, o dabar jų yra
šimtais. Laiškininkas turi mokėti ir kvitus užpildyti, ir apskaitą išmanyti, ir su žmonėmis sugebėti bendrauti.
- Kiek Raseinių rajone yra pašto darbuotojų?
- Visame rajone dirba 48 laiškininkai: Raseinių pašte yra 8, iš jų 5 aptarnauja miestą, 3 – aplinkines gyvenvietes, kiti – toliau nuo rajono centro esančius miestelius ir kaimus. Visi jie motorizuoti, paštą išvežioja savo automobiliais. Rajone yra 16 pašto viršininkų, 1 pavaduotoja, 10 klientų aptarnavimo specialistų, 4 skirstytojai, 2 lydi paštą.
- Prieš gerą dešimtmetį, kol dar nebuvo įsigalėjusios naujausios technologijos, buvo populiaru paštu siųsti ranka rašytus laiškus, sveikinimų atvirukus. O kaip yra dabar?
- Iš tikrųjų laiškų skaičius yra labai sumažėjęs. Dabar daugiausia yra siunčiamos įvairios sąskaitos, o asmeniškų laiškų būna žymiai mažiau. Dabar yra mobilieji telefonai, elektroninis paštas. Žinoma, Kalėdų laikotarpiu mūsų darbo krūvis būna didesnis – padaugėja siuntų, ypač į užsienį, siunčiami ir sveikinimai.
- Gal atsimenate kokį nors neįprastą laišką ar siuntinį?
- Viena moteris nuolat paštu siunčia širdutėmis apklijuotus laiškus. Šiaip yra reikalavimas laiškus siųsti standartiniame voke. Tačiau klientas visada teisus ir mes priimame tuos įdomius, išgražintus laiškus. Būna, kad žmonės į pašto dėžutę primeta tuščių vokų arba užmiršta užrašyti ant voko adresą. Tokių laiškų mes neišmetame, kurį laiką saugome.
- Ar būna, kad žmonės neatsiima jiems adresuotų siuntinių? Kaip kontroliuojate siuntinių turinį?
- Dabar daug kas užsisako prekes paštu, tačiau žmogus turi teisę atsisakyti to siuntinio. Tada jį grąžiname pardavėjui. Kai žmogus siunčia Lietuvoje siuntinį, mes jo netikriname – siuntėjas užpildo specialų blanką, kad draudžiamų daiktų siuntoje nėra. Tačiau jei siuntinys keliauja į užsienį, jo turinys yra tikrinamas. Teko girdėti, kad kažkas iš Lietuvos bandė į užsienį paštu išsiųsti sprogmenis.
- Ko linkite pašto klientams?
- Didžiausias palinkėjimas, prašymas ir noras, kad žmonės neužmirštų mūsų pašto. Mes tikrai pasiruošę mielai ir maloniai juos aptarnauti. Visiems esamiems ir būsimiems klientams linkiu geros sveikatos, šviesių dienų ir nepamiršti mūsų pašto.

Komentarų nėra