Advento žvak? šild? renginio dalyvius

[1]Didžiuli? kaimo bendruomen?s namuose ?vyko dvi paskaitos visiems aktualiomis ir prasmingomis temomis.
Prieššventiniai link?jimai
Lai advento žvak?s liepsnoje sudega visi neramumai, kurie lie?ia mus visus metus, ir š?toniškam kovidui ateina pabaiga. Lai mus aplanko palaiminga Dievo valia. Lai žvaki? šviesoje ištirpsta baim?s ir nežinomyb?s jausmas, lai ramyb?, santarv? ir meil? apsigyvena kiekvieno m?s? namuose, nuoširdžiai link?jau popiet?s dalyviams.
„Gražaus ir viltingo švent? Kal?d? laukimo. Tegul šis laikas b?na ramyb?s, apm?stymo ir susikaupimo, d?mesio kiekvienam šalia m?s? esan?iam metas“, – susirinkusiems link?jo Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos narys, Raseini? bendruomeni? s?jungos pirmininkas, G?luvos kaimo bendruomen?s pirmininkas Jonas Vazgys.
„Ne“ smurtui prieš moteris
[2]Susikaupimas nebl?so ir nagrin?jant pagrindinius renginio klausimus. Nuo 1991 met? visame pasaulyje organizuojama tarptautin? socialin? akcija „16 aktyvumo dien? prieš smurt? prieš moteris“. Akcija prasid?jo lapkri?io 25-?j? Tarptautin? prievartos prieš moter? panaikinimo dien?, o baigsis gruodžio 10-?j? – Žmogaus teisi? dien?.
Kiekvienais metais Lietuvos socialdemokra?i? moter? s?junga (LSDMS) organizuoja 16 aktyvumo dien? renginius, kuriais siekiama atkreipti visuomen?s d?mes? ? svarbi? problem? – smurt? prieš moteris šeimoje. LSDMS Raseini? klubo moterys kartu su Raseini? krizi? centru prisijung? prie projekto „16 aktyvumo dien? prieš smurt? prieš moteris“. B?tina kuo daugiau kalb?tis apie smurto šeimoje atvejus, moterims ir visiems aplinkiniams pad?ti suprasti, kad smurtas šeimoje yra ne privatus gyvenimas, o rimtas žmogaus teisi? pažeidimas. Smurtas ir prievarta žlugdo moters orum?, pasitik?jim? savimi ir aplinka, tod?l visuomenei, politikams svarbu nelikti abejingiems ir suteikti moterims vilties, kad situacija gali pasikeisti.
M?s? tikslas – atkreipti visuomen?s d?mes? ? tai, kad smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje yra itin opi problema. Taip pat šia akcija yra siekiama išreikšti moter? solidarum? kovojant su smurtu prieš moteris, skleisti daugiau informacijos moter? teisi? klausimais. Lietuvoje pažanga juntama, ta?iau tr?ksta dar labai daug, kad smurtas tapt? visiškai netoleruojamas visuomen?je.
Pasak Raseini? krizi? centro vadov?s Astos Montvydien?s, smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje yra socialin? problema, ?gavusi epidemijos mast?. Šis reiškinys yra žalojantis ne tik smurto auk?, ta?iau ir nepataisomai žalingas visuomenei.
Vaikai smurtinius santykius perkelia ? mokyklas, smurtiniai santykiai, išmokti šeimoje, yra ir viena agresyvaus elgesio keliuose priežas?i?. Smurto aukos serga psichin?mis ligomis, gniuždomas j? k?rybinis m?stymas. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje ken?ia moterys. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ?statyme (šis ?statymas ?sigaliojo 2011 m.
gruodžio 15 d.) išreikštas pažangus valstyb?s poži?ris ? smurto artimoje aplinkoje reiškin? kaip ? visuomenin? žal? keliant? dalyk?. Ta?iau d?mesys ?statymui ?gyvendinti, esamoms problemoms iškelti – šiandien naujai kylantys uždaviniai norint ugdyti visuomen?s nepakantum? smurtui. „N?ra nieko gražesnio už t?, kuris stengiasi, kad gyvenimas b?t? gražus kitiems“ (Mandy Hale).
Tariame nuoširdžiai a?i? Raseini? krizi? centro vadovei A. Montvydienei ir šio centro teisininkei Linai Miežinienei už prisijungim? prie tarptautin?s akcijos, už informacij? paskaitoje, lankstinukus ir padovanotus maišelius su pagalbos telefono numeriu.
Ariogalos seni?nijos seni?n?s pavaduotojas Kazimieras Klimas taip pat palink?jo, kad neb?t? smurto namuose, ir informavo apie gyvenam?j? nam? registr? atnaujinimo reikalingum?.
Maisto vieta – ne šiukšliad?ž?se
„Maisto švaistymas – skaitykite maisto produkt? etiketes: tinkamumo vartoti terminai, maisto išsaugojimo galimyb?s“, – paskait? šia tema skait? Valstybin?s maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Raseini? skyriaus specialist? Vaida Mikelaitien?, jai taip pat pad?kojome.
Maisto švaistymo problema aktuali visoje maisto tiekimo grandin?je, pradedant žem?s ?kio produkt? gamyba ir baigiant sand?liavimu, perdirbimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu. Jungtini? Taut? maisto ir žem?s ?kio organizacijos (FAO) duomenimis, beveik tre?dalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama. Maistas atliekomis virsta ir išsivys?iusiose, ir besivystan?iose šalyse. Kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. ton?, Europos S?jungoje  – 88 mln. ton?. Preliminariais skai?iavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar gal?t? b?ti suvartotas.
Maistas kasdien prarandamas arba išmetamas viešojo maitinimo ?staigose, mažmenin?s bei didmenin?s prekybos vietose ir nam? ?kyje. Daugiausia maisto atliek? ES susidaro nam? ?kyje – apie 53 proc., ta?iau nemažai maisto atliek? išmetama ir perdirbimo ?mon?se (apie 19 proc.), viešojo maitinimo ?mon?se (apie 12 proc.), žem?s ?kyje (apie 10 proc.), didmenin?je ir mažmenin?je prekyboje (apie 5 proc.). Pasaulyje per metus daugiausia išmetama dar tinkam? vartoti vaisi?, daržovi? ir šakniavaisi?.
Pasak praneš?jos, reikia lavinti ?g?džius, padedan?ius mažinti maisto švaistym? kasdieniame gyvenime. Be to, prieš perkant labai svarbu atkreipti d?mes? ? produkt? vartojimo terminus, žinoti, kaip juos išsaugoti ilgesn? laik?.
Kartu su Didžiuli? seni?nijos seni?naite Albina Švediene džiaugiam?s prasminga ir informatyvia popiete.
Džiugaus šv. Kal?d? laukimo!
Diana Kaupaitien?,
LSDMS Raseini? klubo ir
Didžiuli? kaimo bendruomen?s pirminink?