Nijol? PETROŠI?T?
[1]
? prieš por? savai?i? „Alio, Raseiniuose“ išspausdint? publikacij? „Seneli? globa patik?ta aferistei?“ atsiliep? ne?tik?tinai daug žmoni?, kurie prisipažino tur?j? reikal? su m?s? rašinio heroje Danute Žekiene. Jie dalijosi savo graudžiomis patirtimis.
Mo?iut?s auksas
Pirmiausiai ? publikacij? atsiliep? Raseini? karitiet?s, kurios savo tiesos patvirtinimui atneš? 2006 met? geguž?s 22 dien? keturi? „Carito“ atstov? – Vytauto Užringio, Irenos Užringien?s, Zinos Meilutien?s ir Virginijos Lembutien?s pasirašyt? D. Žekien?s daikt? perdavimo dokument? senolei Antosei Barauskaitei. Pagal š? rašt? D. Žekien? atidav? A. Barauskaitei du aukso žiedus, vien? aukso ir vien? sidabro grandin?les su pakabuku bei dokumentus: invalido, pensininko, Lietuvos politini? kalini? ir tremtini? s?jungos nario, Privalomojo sveikatos draudimo pažym?jimus, taip pat pas?, notaro patvirtint? ?galiojim?, taupom?sias knygeles, du radijo aparatus. Šiame rašte nurodoma, kad „dokument?, tvarkyt? pagal ?galiojim?, D. Žekien? neatneš?, kad atneš sutarta atgr?žinti esant esamai komisijai“ (kalba netaisyta – N. P.). Taip pat nurodoma, kad mo?iut? prašo gr?žinti 2300 lit?. Ant šio rašto yra ir pa?ios D. Žekien?s parašas su prierašu: „Su paskutiniu punktu nesutinku, aiškinsiuosi.“ Tas „paskutinis punktas“ – mo?iut?s reikalaujami gr?žinti pinigai.
[2]Kaip pasakojo karitiet? Zina Meilutien?, ši istorija prasid?jo tuomet, kai mo?iut? globojusi D. Žekien? kažkokiu b?du priglaud? min?tuosius senol?s daiktus. Iš ligonin?s gr?žusi senol? ?m? reikalauti, kad D. Žekien? juos atiduot?. Ši pasižad?davo gr?žinti, bet žodžio netes?davo. „Galop ? mo?iut?s but? pasikviet?me Žekien?, kad vis? akistatoje išsiaiškintume. Žekien? gyn?si, kad joki? pinig? ne?musi, o Antos?l? j? g?dino, kad ši negražiai meluojanti. Bijojau, kad senut?s neištikt? infarktas, nes ji buvo labai susijaudinusi. Oi, kas ten d?josi, Žekien? mums net ? „snukius“ si?l?. Laim?, kad vienas vyriškis, Užringis buvo. Jis ?iupo Žekien? už iškeltos rankos, pasi?l? atsis?sti, primindamas, kad antraip reikal? tur?s su policija. Suveik?. Gal Žekien? žinojo, kad Užringio s?nus policijoje dirba?“
Z. Meilutien? sako, kad ji sen?j? Antos?l? dažnokai aplankydavusi, kartu jos pasimelsdavusios. Mo?iut? buvusi labai šviesaus proto ir nekonfliktiška, nem?gstanti sk?stis. „Bet kartais ji vis tik pasisk?sdavo man, kad Žekien? jai neduoda gr?žos už pirktus produktus, neatsiskaito, kiek už k? mok?jusi. Tada mo?iut? ?m? gudrauti. Ji paprašydavo man?s, kad iškeis?iau pinig? smulkesn?mis kupi?romis. Bet Žekien? bemat ?m? senut? spausti, girdi, aš d?l keleto lit? nelakstysiu pirmyn ir atgal. Pas senut? atsivesdavo vaikus, prisigalvodavo gimtadieni?. Girdi, šiandien vaiko gimtadienis ar dar kas nors, tad senut? ir traukia pinigin?, nes kaip neduosi tokia proga…
[3]Turtinga senel?
A. Barauskait?s krikšto s?nus Ipolitas Žukauskas sako, kad jo krikšto motin?l? buvo turtinga senol?, bet jis jos pinig? neskai?iav?s, tod?l šiandien sav?s už tai negiria. Sako, rim?iau susir?pinti reik?j? bent jau tuomet, kai D. Žekien? ?m? „r?pintis“ tremtin?s Antos?l?s butu: „Ji atsivež? iš Seimo kontrolieriaus kažkoki? rekomendacij?, „pasidar?“ ?galiojim?, sak?, išveš senut? ? Šiluv?, kurioje kažkokius namus steigianti.“
„Carito“ moterys pasakoja, kad net po incidento su senol?s auksu bei kitais daiktais D. Žekien? A. Barauskait? pamiršo neilgam. Susirgus senol? po jos globojusiai moteriškei, D. Žekien?, lydima Socialini? paslaug? centro darbuotojos, v?l prav?r? jos buto duris. „Tuo metu pas Antos?l? buvau aš ir Ipolitas. Aš nust?rau Žekien? pama?iusi ir tiesiai klausiau: „Ir tu dar išdr?sai peržengti ši? nam? slenkst?? Ar jau pinigai pasibaig??“ O ji t?šk? man: „Nenusišnek?k, aš ?ia – pirm? kart?.“ Tada aš pareiškiau, kad tik per mano lavon? ji ?ia ?eisianti, nes ji net ne žmogus, o baisi aferist?“, – prisimena Z. Meilutien?.
? pokalb? ?siterpia I. Žukauskas: „Tada ji kreip?si ? mane: „Ipolitai, ar aš kuo ne?tikau?“ Atsakiau, kad ne?tikai, ir dar kaip ne?tikai…“
Gydytoja Vita Giedraitien?, artima senol?s giminait?, sakosi netgi D. Žekien?s grasinim? sulaukusi: girdi, pad?k ? s?skait? pinigus, arba prokurat?roj atsidursi… „Bet aš jai atšoviau: jei tu mane dar terorizuosi, jei bent kart? dar paskambinsi, tai pati prokurat?roje atsidursi.“
[4]Senelio Juozo nuotykiai
Rimto detektyv? k?r?jo plunksnos verta a. a. Juozo Margevi?iaus istorija, kur? irgi neva globojo D. Žekien?. Kaip pasakoja Elena Adomavi?ien?, ši ne?tik?tina istorija prasid?jo tuomet, kai jai paskambinusi kaimyn? praneš?, kad senolis Juozas D. Žekien?s laikomas leisgyvis užrakintas: „At?jusi prie lango matau – šventa teisyb?. Guvus buv?s senukas tik voliojosi. Reikalauju Žekien?s rakto – neduoda. Sakau, atrakink, arba kvie?iu policij?. Kai tik pri?jau prie jo, jis pakibo man ant kaklo ir ?m? maldauti, kad nebepalik?iau. Paskambinome Juozo ?dukrai, ši atvažiavo ir mes senel? parsivež?me. Tada Žekien? apskund? mus policijai, kad mes j?… pavog?me. Bet policininkas, pamat?s, kaip „pavogtasis“ jau?iasi, iš?jo. Bet tada paaišk?jo, kad Juozo s?skaita ištuštinta. Atsivež?me Žekien?, o ta ant keli? krisdama spigina, kad pinigus Juozas pats jai atidav?s. Tada ?sikišo mano s?nus Dainius. Jis kreip?si ? kažkok? kriminalist?, o tas dav? Žekienei termin?, per kur? ji privalo pinigus gr?žinti. Ir gr?žino, perved? ? s?skait?. Tada ir supratome, kad ne veltui buvome persp?ti, kad ji po senelio s?skait? šeimininkauja. Antraip, iš kur ji b?t? žinojusi s?skaitos numer?? Mes s?skaitos jai nenurod?me, be to, ji jos n? nepraš?.Dainius Adomavi?ius sako, kad sugr?žinti pinigus ? senelio s?skait? nebuv? lengva, o J. Margevi?iaus ?dukra Eugenija Anulevi?ien? sakosi netgi grasinim? sulaukusi: „Nesirodyk Raseiniuose, o bus kaip tavo vyrui (Eugenijos vyras buvo nudurtas – N. P.) Ji mane netgi buvo susiradusi, jog pasirašy?iau, kad t?vuk? atiduodu ? seneli? namus, netgi kažkok? lap? buvo atsinešusi, jog pasirašy?iau. Bet aš nesigilinau, nes geb?jau pati savo t?vu pasir?pinti. Man labai pad?jo Adomavi?iai.“
E. Adomavi?ien? neslepia, kad J. Margevi?iaus gan turtingo žmogaus b?ta. ?ia, matyt, ir slypi atsakymas ? skaudžiausius šios istorijos klausimus.
Kas globoja senukus?
I. Žukauskas kelia ir kit? klausim? – kam patikima seneli? globa: „Juk tai žmon?s, kuriuos labai lengva apgauti, apmulkinti, kurie d?l savo amžiaus, raštingumo stokos ar sveikatos sutrikim? yra tikras lobis nedor?liams. I. Žukauskas pasakoja ir kit? su socialine darbuotoja susijusi? graudži? istorij?, bet apie tai – kit?kart.
Raseini? socialini? paslaug? centro direktorius Arvydas Spurga neslepia, kad ? š? post? at?j?s rado netvark?, o kai ?m?si kontrol?s, paband? pasiži?r?ti, kaip socialin?s darbuotojos atlieka savo pareigas, bemat sulauk?… D. Žekien?s skundo.
I. Žukauskas sako, kad D. Žekien? dabar atakuoja ir savo buvusi? auk? artimuosius: „Ji net man skambino ir band? ?tikinti, kad Antos?lei visk? gr?žinusi, klaus?, ar aš paliudysiu. Sakiau, nema?iau kaip tu gr?žinai, ir nieko apie tai negird?jau, žinau tik kad pa?mei. A. Spurga pažada, kad ? seneli? glob? nebebus ži?rima pro pirštus. Bet šiose istorijose yra dar vienas labai ?domus niuansas – D. Žekien? žmon?ms prisistatin?ja socialine darbuotoja, tuo tarpu ji socialin?s darbuotojos pad?j?ja ?darbinta
tik… 2011 metais.