Afrikinis kiaulių maras nesitraukia
2014 m. Lietuvoje pirmą kartą nustatytas afrikinis kiaulių maras (toliau AKM), nusinešęs 77 895 kiaulių ir 8 774 šernų gyvybes, iki šiol iš Lietuvos nesitraukia ir kaskart apie save primena.
Daugiausia užsikrėtusių AKM šernų ir kiaulių nustatyta 2017 ir 2018 m. Vėliau šis skaičius sumažėjo, nes sumenko šernų populiacija, sumedžiotų šernų skaičius, mažiau nustatyta ir užsikrėtusiųjų. Nuo 2021 m. šernų sumedžiojama daugiau, vadinasi, populiacija atsikuria, todėl ir užsikrėtusiųjų skaičius vėl pradeda didėti. Nuo 2014 m. pastebėta tendencija, kad AKM susirgimas kiaulėms pasireiškia tose teritorijose, kur jis nustatomas laukinėje faunoje – šernų populiacijoje. Tik šernams šis susirgimas nustatomas ištisus metus, o kiaulių ūkiuose – dažniausiai šiltuoju metų laiku, birželio–rugsėjo mėnesiais.
Raseinių rajone AKM tendencijos išlieka kaip ir visoje Lietuvoje, didžiausias pikas buvo 2017 ir 2018 m. Prasidėjo Ariogalos seniūnijoje, vėliau ir Betygalos. Šių seniūnijų medžiotojų klubuose, daugiausia paliestų AKM, iki šiol šernų populiacija neatsikuria ir šernų nesumedžiojama. Šiemet Raseinių rajone keturiuose medžiotojų klubuose keturiems sumedžiotiems šernams nustatyta AKM antikūnų. Tai reiškia, kad šie šernai kur nors turėjo sąlytį su sergančiais gyvūnais. Nugaišusių šernų šiemet nerasta, tačiau negalima sakyti, kad gaišimų nėra. Tam gali pasitarnauti didėjanti vilkų populiacija.
2014 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustačius afrikinį kiaulių marą, pradėta taikyti įvairias priemones siekiant užkirsti kelią šiai ligai plisti. AKM – visos Lietuvos problema, kadangi nėra nei vaistų, nei vakcinos ir virusas pavojingas ir šernams, ir kiaulėms, mirtingumas nuo šios ligos siekia 95–99 proc. Taikant įvairias priemones svarbus vaidmuo tenka medžiotojams. Turime pasidžiaugti, kad medžiotojai supranta savo vaidmenį užkertant kelią AKM plisti šernų populiacijoje. Ženkliai pagerėjo biologinio saugumo priemonių taikymas šernų medžioklėje. Kiekvienas medžiotojas turi priemonių saugiai nugabenti sumedžiotą šerną į apdorojimo patalpas. Tokias patalpas turi įsirengęs kiekvienas medžiotojų klubas jam priklausančiame medžioklės ploto vienete. Patalpose įrengta kėlimo įranga, stalai, šaldikliai skerdenai saugoti, dezinfekcinės priemonės, dezokilimėliai. Įrengtos tvarkingos užrakinamos atliekų duobės. Medžiotojai išmoko teisingai paimti sumedžioto šerno kraujo mėginius AKM tirti. Dauguma tvarkingai užpildo mėginių lydraščius ir saugiai mėginius pristato į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Raseinių skyrių. Tai glaudaus tarnybos ir medžiotojų bendradarbiavimo rezultatas. Kol liga nenugalėta, negalime atsipalaiduoti. Tikimės ir tolesnio glaudaus bendradarbiavimo siekiant nugalėti afrikinį kiaulių marą.
Šie metai jau baigiasi, o Naujieji metai – tarsi atskaitos taškas, kai įvertiname per metus atliktus darbus ir skubame imtis naujų, didesnių. Gražiausių švenčių proga nuoširdžiai linkime kūrybinių idėjų, sėkmingų darbų, optimizmo, sveikatos jums ir jūsų šeimoms, taiklių šūvių ir gausaus laimikio.
Vytautas Šileika,
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento
Raseinių skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius