Viktoras VITKUS
[1]
K. Šešelgis teigia, kad m?rini? koplyt?li? užsakovai ir fundatoriai dažniausiai b?davo kaim? bendruomen?s, parapijos, vietiniai turtingi žmon?s. Šiluvos sen. Akmen?s kaimo kapini? koply?ios statyb? gal?jo paremti Aukštadvario dvarininkai Kontrimai, kurie gars?jo savo mecenavimu ir buvo artimi sukilimo id?joms. Žymus kraštotyrininkas Balys Bura?as straipsnyje „K? sako m?s? senieji paminklai“ raš?: ,,(…) Rusai, besibastydami aplink kryži? (sukilimo metu – apie koplyt?l?, – V.V. ), atrado jame pasisl?pus? kunig?. Visaip j? vargš? kankino, kad išgaut? žini? apie sukil?lius. Pagaliau ?m? t? kunig? ir užm?rijo gyv?…“ Yra ir daugiau padavim?, dalis j? jau išsitryn? iš senoli? atminties. Anot B. Bura?o, koplyt?l?s b?ta tuš?iavidur?s, „viršutinis aukštas remiasi ? keturkampius m?ro stulpus, virš kuri? yra raudon? ?erpi? stogelis su smailiu bokšteliu virš?n?je“. Viršutinis koplyt?l?s tarpsnis buvo atviras, dabar jis atviras tik iš trij? pusi?, niš? viršus arkinis. Virš stogelio yra ne smailus bokštelis, o akmeninis kryželis. 1971-09-28 duomenimis, koplyt?l? vainikuoja geležinis kryželis. Architekt? A. Jankevi?ien? pažymi, kad koply?ios apatinis tarpsnis yra su nusklembtais kampais (1939 m. publikuota nuotrauka). Po remonto koply?ia ?gavo sta?iakampio form?.
XIX a. pabaigoje statytos koplyt?l?s (DV 2326) viršutiniame tarpsnyje yra Kristaus, nešan?io kryži?, skulpt?ra. Koply?ia s?lyginai „liekna“, laiptuoto t?rio. Apatiniame
tarpsnyje dviem lygiais išd?stytos nišos. Akmen?s kaimo gyventoja Masiulien? sak?, kad ilg? laik? koplyt?l?, kaip ir kitas aplinkines vertybes, priži?r?jo jau Anapilin
iš?j?s vietos gyventojas Vaitkus.
Dar tarpukaryje B. Bura?as raš?: „(…) Kryžius, buv?s kada gražus, dabar jau gerokai apleistas: m?ro tinkai ir ?vair?s pagražinimai nubyr?j?, nušiup?j? ir laiko nugraužti,
vietomis plikos plytos kyšo ore“. Pasak Jono Brigio, 1987 m. Šiluvos klebonas kunigas V. Grauslys koply?i? perstat?. Pranešime vyskupijai apie 1987 m. darbus jis raš?, kad koplyt?l?s plytos visai nutrup?jusios, taigi ji išardyta iki pamat? ir iš plyt? pastatyta naujai, jos vidus prikimštas akmen?. Nerašoma, iš koki? plyt?. Ta?iau nuo 1993 met? ir v?l buvo fiksuojamas tinko byr?jimo procesas. 1999-03-29 jis siek? 85 nuošim?ius. Pad?tis nepasikeit? ir 2000-03-12.
Koplyt?l? aptinkame 1983 m. vietin?s reikšm?s dail?s paminkl? s?raše. Bendr? bruož? su ja turi koplyt?l?, esanti prie kelio Šiluva – Tytuv?nai. Reikia pasteb?ti, kad tik dvi liaudiškai interpretuotos plyt? ir akmen? m?ro koplyt?l?s turi paminklin? status?. Pasak Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialist?s Gražinos Pe?kaitien?s, liepos 15-20 dienomis ? nišas buvo ?d?ti mozaikos technika atlikti pano. Specialist? teigia, kad k?riniai atlikti jau seniai, ir už juos buvo sumok?j?s Šiluvos kunigas V. Grauslys. Informacija apie ?vykdytus darbus specialist? pasiek? 2011-07-21.
Vertinant atliktus darbus reikia pažym?ti, kad:
1. Darbai nebuvo derinami su paminklosaugin?mis institucijomis, Tytuv?n? regioniniu parku.
2. Mozaikos siužetai, nors ir biblijiniais motyvais, neturi ištisin?s sekos. Padavimai akcentuoja, kad koplyt?l? statyta 1863 met? sukilimo ?vykiams atminti.
3. Iš saugomojo objekto požymi? liko tik autentiškas t?ris.
Esame ne kart? pasimok?, kad noras tur?ti graž? objekt?, nesiremiant istoriniais faktais, specialist? nuomone ir išvadomis, nuveda mus ? lankas. D?l nežinomo sumanytojo lengvos rankos paveldosaugininkai turi galvos skausm? – spr?sti, ar objektas gali b?ti paminklinis. Rajone yra dar 3 m?rin?s koplyt?l?s, negi jos taip pat bus „gražinamos“?