Alėjų kaimo kapinaitės
Viktoras VITKUS
2011-08-22, tęsiant ,,Versmės“ leidyklos etnografinės ekspedicijos užduotis, buvo atlikti Alėjų kaimo kapinių kultūrologiniai darbai.
Buvusio Raseinių valsčiaus teritorijoje išliko dvejos senosios kapinaitės – tai Alėjų ir Kalnujų kaimų amžino poilsio vietos.
Kapinių istorija
1928-07-28 kunigo Antano Šufinskio (Alėjuose klebonavo 1928-1929 m.) darytame parapijos inventoriaus apraše teigiama: „(…) su šventoriumi drauge ir kapai aptverti lentomis, yra vieni vartai padaryti iš ąžuolo medžio. Ant kapų, apart keletą kryžių, jokių koplyčių ir paminklų nėra“. 1932-06-28 Alėjų I ir Deksnių kaimų gyventojai sueigoje nutarė bendroje nuosavybėje palikti kapinėms prie koplyčios (dabar prie bažnyčios – V.V.) 0,25 ha žemės ir naujoms kapinėms prie Viduklės kelio – 0,55 ha. 1972 ir 1980 m. kapinės buvo kartografuotos vykdant žemės ūkio naudmenų inventorizacijos lauko darbus. Buvo patikslinta, kad pirmosios kapinės užima 0,1 ha, antrosios – 0,3 ha.
1932-08-17 žemės panaudos sutartyje tarp Deksnių kaimo ūkininkų Prano Bakučio, Prano Beržinsko, Antano Garbačiausko, Antano Jokubausko, Jono Mosteikos, Petro Stugio, Polonijos Blinstrubienės ir Žemės tvarkymo departamento matininko Stasio Kopliausko taip pat minimos 0,25 ha ploto kapinės. Sutartyje rašoma: „(…) Senieji kapai paliekami vietoje, nauji kapai prie kelio (suprojektuoto) iš vieškelio Viduklės link, už sodybos…“ Galima teigti, kad senosiose kapinėse jau trūko laidojimo vietų, nes jos priartėjo prie staigaus šlaito, ir buvo projektuotos naujosios kapinės.
Po metų, liepos 22 d., grupė Alėjų I kaimo gyventojų pasiskundė ŽŪM Žemės tvarkymo departamentui, kad matininkas S. Kopliauskas (kitur S. Kapliauskas) naujoms kapinėms atmatavo pirmos rūšies žemę, o jiems – žymiai prastesnę. 1946 m. kunigas Pranas Gaižauskas rašė, kad 1946 metų vasarą, paruošus visą medžiagą, naujosios kapinės pirmą kartą aptvertos „štankietų“ tvora. Yra ir kitas teiginys, kad naujosios kapinės į pietvakarius nuo bažnyčios, Alėjos ir Gedotės upelių santakos krantuose, aptvertos metais anksčiau (gal pradėti darbai), prie kunigo Kazimiero Siriūno (klebonavo 1944 spalio mėn. – 1946 kovo mėn.). Kapų aptvėrimas su visomis medžiagomis kainavo 7310 rub. Pastatytas tiltas per Gedotės upelį kelyje į naująsias kapines. Darbai įvertinti 900 rub. .
1957 m. bažnyčios inventoriuje rašoma: „(…) Čia pat ir senieji kapai: antkapiai su paminkliniais kryžiais eilėmis sustatyti. Ant antrojo Gedotės upės kranto įkurti naujieji
kapai.“ Kadangi kasmet mirusių skaičius vis augo, klebonas Kazimieras Rajunčius (klebonavo 1949 gruodžio mėn. – 1957 gegužės mėn.) sujungė senąsias kapines su
naujomis. Tvora aptverta tik nuo kolūkinės žemės. Per Gedotės upelį pastatytas gelžbetoninis tiltas, kainavęs 10 000 rub.
Pirmąsias ir antrąsias kapines jungia tarp lapuočių vingiuojantis takas. Liko grindinio fragmentai tako pradžioje ir prie antrųjų kapinių vartų. Bandyta iš senų raudonų
plytų dėlioti rombus ir į juos talpinti lauko riedulius.
Istorinė gretimybė
Prie dešiniosios tako pusės į antrąsias kapines ant kalnelio 1944 m. atgulė vokiečių kariai. Iki šiol vizualiai galima fiksuoti 5-6 eiles pylimų (laidojimų eilėmis) žymes. Prie metalinės apie 40 cm aukščio tvorelės (2 x 2,5 m) iš kampuočio, armatūros ir storos vielos yra laikinas medinis kryželis. Jo kryžmoje – diskas su 4 išeinančiais geometriniais spinduliais (dabar du viršutiniai spinduliai nulaužti). Stiebe po kryžma yra medinė informacinė lentelė su įrašu baltais aliejiniais dažais: HIER FANDEN / DIE DEUTSCHEN / SOLDATEN / IHRE RUHE / 1944. Manoma, kad ją pastatė vokiečių karių palaikų perlaidojimu besirūpinanti organizacija Lietuvoje „Volksbund Deutsche Kriegsgraberfursorge e. v.“, vadovaujama Manfredo Drobės. Gerai, kad objektas pateko į organizacijos akiratį.
Šalia kryželio yra dar vienas stovas su identišku įrašu. Kapinės netaisyklingo keturkampio formos 10 x 15 x 8 x 12 m. Tiksliau dydį būtų galima nustatyti iškirtus menkaverčius krūmus pakraščiuose ir nupjovus žolę. Norisi tikėti, kad į straipsnį atsilieps Alėjų senbuviai ir pateiks daugiau vertingos informacijos apie šį objektą.
Kapinių vartai
Atskiro dėmesio pelno Alėjų antrųjų kapinių vartai. Vartų stulpų viršus sujungtas sferiniu tašytu rąstu. Ant jo įrašas: „Neliūdėkite, einu pas Gailestingąjį tėvą“. Virš vartų stulpų paprasti mediniai kryželiai. Virš rąsto, jungiančio vartų stulpus, yra 3 medinių konstrukcijų tarpsniai. Apatiniame iš medinių ruošinių sudėtas žodis PAX. Viduriniajame tarpsnyje – šviesios atminties tautodailininko Juozo Grabausko išdrožta skulptūra „Dievas laimina pasaulį“. Čia reikia pastebėti, kad 1983 metų paminklų kataloge įsivėlusi klaida. Sudarytojai rašė, jog skulptūros (DV-2295) pavadinimas – „Angelas“. Tai neturi logiškos sąsajos su apačioje esančiu įrašu.
Viršutinis tarpsnis trikampio for-mos. Nuo vartų stulpų į šonus primontuoti mediniai „sparnai“ – tvora su nuolydžiu. Viršutiniuose vartų kampuose neobarokinio silueto dekoro elementai, turintys augalinį ornamentą. Vartų stulpai dviejų tarpsnių, apatinis tarpsnis platesnis. Laikančioji vartų konstrukcija ir stulpai turi išilginius skilimus. Reikia pastebėti, kad tokių analogiškų medinių, neabejotinai originalių ir meniškai vertingų kapinių vartų rajone daugiau nėra.
Paskutinius vartų montavimo darbus atliko UAB „Stagrema“.
Kita kapinių įranga
Kadangi tyrimų tikslas nebuvo detalus kapinių įrangos inventorizavimas, o tik vertingiausių statinių fiksavimas, gautas rezultatas menkesnis, nei tikėtasi. Aptiktas
vos 1 lietinis metalinis eklektikos stiliaus kryžius, 3 metaliniai kaltiniai liaudiški kryžiai, tiek pat metalinių tvorelių. 65 susidėvėjimo nuošimčius pasiekė vos 4 mediniai
kryžiai. Kiek geresnė padėtis su akmeniniais paminklais. Sąlyginai geros būklės yra 8 originalesni neoklasikiniai ir 3 neoromantiniai paminklai. Kaip ir visose kapinėse
tarpukaryje, lieti betoniniai apvadai užleidžia vietą naujajai įrangai.
