Andriukevi?iai
Viktoras VITKUS
Andriukevi?i? eima viena seniausi? Lietuvoje. Geneologinis medis prasideda nuo emai?i? didiko adeikos (XIX a. pab. XV a. pr.). Istoriniuose altiniuose minimas Bogdanas Andriukevi?ius, 1454 met? karalikasis rotmistras. Jis buvo vienas i lietuvi?, po pralaim?to m?io (Choinici) nepalikusi? karaliaus Kazimiero vieno.
Lenk? heraldikos tyrin?tojas Kasparas Niesickis teigia, kad Andriukevi?i? eimos herbas buvo Kapas.
Bajoryst?s ?rodin?jimas
?rodin?ti bajoryst? arba jos siekti b?dinga ne tik dabar, taip buvo ir prie ger? imtmet?. Archyviniai dokumentai ? dienos vies? ikelia ?domius faktus, su jais susijusias
inomas asmenybes. Yra ilik?s Ignoto, Martyno, Jono, Ksavero Felikso, Kazimiero, Ignoto (jaun.) ir kt. Andriukevi?i? (i viso 13 asmen?) skundas. Skundas buvo grindiamas tuo, kad revizorius Jok?bas Lakauskas, matuodamas valdikas emes, ? j? sud?t? ?trauk? tuo metu karo tarnyb? atlikusi? Andriukevi?i? t?vonin?s em?s Karuvos paviete. 1565 m. gegu?s 21 d. karalius Zigmantas Augustas (Vaza) laiku kreip?si ? Ber?n? tij?n? Jon? Radomsk? su praymu ,,atstatyti teisyb?. 1659 m.
spalio 9 d. ? rat? Danielius, Adomas ir Abramas bei j? pusbroliai Bernotas ir Grigalius Andriukevi?iai, tarpininkaujant bajorui Chrizostomui Tikevi?iui, ?registravo teismo knygose ir gavo io dokumento nuora?. 1713 m. birelio 12 d. bajoras Motiejus Ivanauskas dar kart? idav? io ?rao patvirtint? kopij?. is dokumentas rodo, kad Andriukevi?iai dar iki 1592 met? buvo bajorai, atliko karo tarnyb? ir tur?jo em?s nuosavyb?.
Danielius Andriukevi?ius, ved?s Marijon? Gelevi?i?t?, kilusi? i Karuvos pavieto, persik?l? ? Krai? paviet? ir apsigyveno Lau?i?Gatyn? dvare, kur? vald? ustato
teise. T? liudija 1953 m. sausio 14 d. dvaro ?keitimo aktas, kuriuo Balceris ir Marijona i ?echavi?i? Bilai?iai ?kei?ia ? dvar? Danieliui Andriukevi?iui.
Adomas Andriukevi?ius, ved?s Kotryn? Gedminait?, liko gyventi Karuvos paviete, Kaltin?n? parapijoje, viliulaukio dvaro Labardi? vienkiemyje. Tai patvirtina
1662 m. liepos 4 d. registro ?raas. Archyvuose aptinkama ?snis dokument?, patvirtinan?i? Andriukevi?i? bajoryst? ir j? nuosavyb?je esan?ias emes. Tai 1703 m. rugs?jo 3 d. ufiksuota Raseini? em?s teismo knygoje.
??l?s kaimynai
Artimiausi kaimynai Jonas Dausinas ir Jonas Labanauskas tol puldin?jo Andriukevi?i? pievas ir mik?, kol j? galop neugrob?. Jonas Andriukevi?ius kreip?si ? emai?i? seni?n? Kazimier? Zarank?. Pastarasis paragino kaimynus taikiai ispr?sti kilus? gin??. To padaryti nepavyko, o netrukus J. Andriukevi?ius mir?, palikdamas
mon? ir s?nus. Pastarieji, trokdami ramyb?s, 1725 m. gegu?s 17 d. su kaimynais Jonu ir Ona Dausinais apsikeit? em?mis, paraydami asekuracin? rat?. Ta?iau nepasitik?jimas tarp kaimyn? taip ir neisisklaid?. Dausinai rat? atsisak? teisikai ?forminti ir padav? Andriukevi?ius ? teism?. Ir toliau nesusipratimai d?l emi? t?s?si. Jos ?jo i rank? ? rankas.
Noras ?kininkauti ir b?ti bajoru
Jonas Andriukevi?ius ved? Prancik? Bernackyt? ir, nor?damas ?kininkauti, paband? i Kavaliausk? atgauti sav?j? dvar?. Ta?iau ie, tur?dami sen?j? perleidimo dokument?, dvaro atiduoti nenor?jo. Tada Jonas band? atgauti j? j?ga. Po to prad?jo byl? Raseini? pilies teisme. Atgauti dvaro taip ir nepavyko, o Kavaliauskai jam imok?jo pinigin? kompensacij?.
1811 m. Ignotas Andriukevi?ius buvo Raseini? apskrities teismo advokatas ir em?s rib? teismo teis?jas. Jam priklaus? Lioli?, Paliepi?, Kengi? ir Palyn?s kaimai su 19
valstie?i? kiem?.
Buv? Gatyn?Lau?i? dvaro t?v?nai Andriukevi?iai 1799 m. Vilniaus bajor? deputacijos nutarimu buvo pripainti bajorais. Papildomai surastas karaliaus ratas ir kiti
teism? dokumentai dar kart? ?rodo j? bajorik? kilm?, ta?iau vienas i praytoj?, Raseini? pilies teismo ratininkas Jonas Andriukevi?ius, svarstant j? klausim? deputacijoje, negal?jo dalyvauti svarstyme d?l ligos, tod?l nebuvo ?trauktas ? bajoryst?s ivadas. Bajor? titulo negavo ir skund? carui para? Andriukevi?iai. Kaip baig?si pastarieji ygiai, ar reagavo caro kanceliarija ? Andriukevi?i? praym?, ini? n?ra.
