Ant Kryžkalnio kalvos bus pastatytas naujas paminklas

Albinas  STAKAUSKAS

Praėjo daugiau nei du dešimtmečiai nuo to laiko, kai skulptorius Bronius Vyšniauskas sukūrė garsiąją Kryžkalnio Motiną, kuri po Nepriklausomybės atkūrimo buvo net
sprogdinama, vėliau daug metų gulėjo Raseinių komunalinio ūkio sandėliuose, kol prieglobstį rado Grūto parke.
Lietuvių literatūros tyrinėtoja prof. Vanda Zaborskaitė viešai pareiškė nepamirštanti tos puikios Kryžkalnyje stovėjusios skulptūros ir pasmerkė jos nugriovimą. „Kai
tik važiuoju pro tą šiandien nykiai atrodančią kalvą, kiekvienąsyk apgailestauju, kad ten nebėra to gražaus moters silueto – poetiško ir jokiu būdu nevienareikšmio, šių dienų  žiūrovo akims nebūtų turėjusio jokių sovietinės ideologijos implikacijų“, – sakė kalbotyrininkė. Šitaip manė ne vien prof. V. Zaborskaitė. Dėl paties paminklo buvo ne kartą keliami klausimai ir teikiami pasiūlymai įvairių visuomeninių organizacijų ir atskirų kultūros žinovų. Vienų nuomone, būtų užtekę tik pakeisti užrašą ant pjedestalo (pvz., „Žuvusiems Antrojo pasaulinio karo metais“), kitų nuomone – paminklas galėjo užimti deramą vietą Raseinių miesto parke ir panašiai. Šiaip ar taip, Motina jau stovi Grūte. Beje, besilankydamas tame parke, ne vienas ekskursantas yra pasakęs, kad jame nemato nieko ideologiško. Matyt, ne veltui jį savininkai ir pastatė atokiau nuo kitų – „raudonų“ paminklų.
Ilgus metus Kryžkalnio kalva atrodė apgailėtinai – stūksojo aptrupėję buvusio postamento betoniniai luitai, netoliese buvo pastatytas kreivas bevertis kryžius. Toks pat vaizdas yra ir šiuo metu. Tačiau netrukus jis ims keistis. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ėmėsi iniciatyvos ir šiuo metu jau yra parengtas projektas, kuriame numatyta Kęstučio apygardos aukų memorialinio paminklo statyba ir teritorijos sutvarkymas. Numatyta pastatyti koplyčią su vitražais bei viduje kabančiu varpu. Į dangų stiebsis 16 metrų aukščio kryžius ir devynios nuožulnios betoninės plokštumos, ant kurių bus pritvirtintos lentelės su partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Į memorialą ves laiptai. Darbų jau ėmėsi Raseinių rajono statybos įmonė – UAB „Bilderis“. Kad tas „žodis taptų kūnu“, įgaliotas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, daug pastangų įdėjo monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Jis ne kartą lankėsi pas rajono Savivaldybės vadovus ir derino daugelį iškilusių klausimų tiek dėl žemės, tiek dėl paties projekto įgyvendinimo. Paminklas bus pastatytas, visi dokumentai parengti ir leidimai suderinti, lėšos skiriamos, tad šioje isto-rijoje jau kaip ir galime padėti tašką. Gaila tik vieno, kad Raseinių krašto žmonės nebuvo laiku pakankamai informuoti ir negalėjo išsakyti savo nuomonės apie šį projektą. Ir ne tik raseiniškiai… Žemė – mūsų rajono, bet realiai paminklas yra keturių rajonų (Raseinių, Kelmės, Tauragės ir Šilalės) sankirtoje. Čia didžiausia Lietuvos autokelių kryžkelė. Susikryžiuoja pagrindinė Lietuvos Vilniaus – Klaipėdos magistralė su senuoju Hanzos keliu Peterburgas – Berlynas. Taigi pravažiuoja daugybė žmonių ir jiems visiems, ko gero, bus ne vis viena, kokiu nauju vaizdu pasitiks Kryžkalnio kalva.