ANTANAS GIR?YS

Viktoras VITKUS

Gim? 1929m., i�silavinimas auk�tasis. Ilgametis Nemak�?i? Martyno Ma�vydo vidurin?s mokyklos mokytojas. Nuo 1964m. Lietuvos kra�totyros draugijos narys. I�ai�kino Pu�? piliakaln?. Daug dirbo prie galimos Pil?n? lokalizacijos. Aktyviai dalyvavo S?j?d�io veikloje. 1992-02-12 ?teiktas Sausio 13-osios atminimo medalis. LMMA narys, Raseini? miesto garb?s pilietis. Dalyvauja paminklosaugos �vie?iamojoje veikloje.

Buv?s kult?ros viceministras Naglis Puteikis yra pasak?s, kad paminklosauginis jud?jimas visoje Taryb? S?jungoje, kaip ir Lietuvoje, buvo viena� pasiprie�inimo form?. Tokie �mon?s kaip A.Gir?ys profesiniu po�i?riu su paminklosauga nebuvo susij?, tad politin?s kovos elementas buvo ai�kiai juntamas. A.Gir?? domina ne tik Lietuvos archeologija, bet ir rezistent? kovos, laikai bei j? likimai. A.Gir?ys daugiau priskiriamas prie kra�totyrinink? � praktik?.

Jis su mokiniais� �braid�iojo Nemak�?i? apylinki? ( ir ne tik j? ) pievas, kalnelius, upelius. Apie �? laikotarpi A.Gir?ys ra�?: �(…) ?miau lankyti visus Akmenos, J?ros ir An?ios krantinius piliakalnius ir palengva sukaupiau med�iag? �ilal?s rajono archeologiniams paminklams apra�yti.�

1979m. kra�totyrininkas artimiau susipa�ino su Istorijos instituto archeologijos skyriaus vadovu A. Tautavi?iumi, kuris tuo metu kasin?jo kelis Nemak�?i? apylink?s senkapius. Tuomet buvo kalb?ta ir apie kitas Pil?n? buvimo versijas. Buvo kalbama apie netoli Sujaini? tekan?ias Up? ir Karu�?, apie Paupio ir Kartupi? vietoves, Galkai?i? piliakaln? bei Trap?n? kaim?. Krescencijus Sto�kus ra�?: ,,(…) Sovietme?iu intelektualieji sluoksniai labai daug galvojo apie istorin?s s?mon?s praradimo pasekmes. Tada, kaip �inoma, tapo labai populiarus mankurto ?vaizdis, simbolizuojantis �mog?, netekus? istorin?s atminties…� 1990-04-07 tuometin?s Raseini? muzikos mokyklos sal?je ?vyko IV Raseini? S?j?d�io konferencija, kurios metu i� 15 kandidat? s?ra�o rajono S?j?d�io delegatais (viso 12 ) ? LPS suva�iavim? buvo i�rinktas ir Antanas Gir?ys. Delegatai, konferencijos sprendimu, tapo laikinaisiais S?j?d�io rajono valdybos� bei LPS Raseini? rajono informacinio biuletenio �Dubysa� redakcin?s kolegijos nariais.

Apie Nemak�?i? mokyklos ir kra�to muziej? 2006 metais �urnale ��emai?i? �em?� A.Gir?ys ra�?: ,,(…) D?stydamas mokykloje istorij?, ugdydamas jaunus �mon?s, nuolat domiesi, kaip puosel?ti tauti�kum?, kad jaunimas j? nat?raliai priimt?, kad tai tapt? m?s? gyvenimo ?prasta norma�.

Muziejaus k?rimas reikalavo nuoseklaus ir kruop�taus darbo. Jame dalyvavo ne tik mokiniai, bet ir t?veliai. Taip b?simajame muziejuje atsirado girnos, stakl?s ir kt. Daug tri?so ir r?pes?i? mokytojas skyr? muziejaus patalp? paie�kai ir ?rangai. Tik pasta?ius mokyklos priestat? ir atsilaisvinus dirbtuvi? patalpoms, sumanym? pavyko realizuoti. Ta?iau ilgai d�iaugtis �iomis patalpomis neteko, nes jis buvo gr?�intas savininkams. Prie mokyklos buvo prad?tos statyti naujos patalpos. Jas statant prisid?jo daug geros valios �moni?. A. ir R. Gir?i? d?ka �is muziejus pastoviai traukia lankytojus. Jo fonduose dar 2006 metais buvo 510 nuotrauk?, 6 vinjet?s (tarp j?, ir Lietuvos vir�ai?i?, daryta 1930 m.), 25 albumai, 10 medali?, 47karo trof?jai, 60 banknot?, Xxa. pr. 10 komplekt? laikra�?i?, 22 archeologiniai radiniai, 220 etnografini? daikt?. Lankytojai ras atsiminim?, lai�k? i� tremties ir Raseini? are�to nam?, tarpukario �urnal?, vadov?li? ir kit? ?domi? eksponat?.

2009-05-06 ? Raseini? rajono savivaldyb?s projekto �Molav?n? piliakalni? komplekso i�saugojimas ir pritaikymas kult?ros ir vie�ojo turizmo reikm?ms� prie�i?ros darbo grup? buvo ?trauktas kra�totyrininkas Antanas Gir?ys.

�ymesni straipsniai ir darbai:

1. �ilal?s rajono archeologiniai paminklai.
2. Tiesa karti, ta?iau b?tina…// Dubysa. 1989-10-19. Nr.7 ( 8 )
3. Garsi?j? Pil?n? beie�kant. // Dubysa. 1989-12-08. Nr. 9 ( 10 ) . Prad�ia Nr.8
4. Lietuvos laisv?s ir nepriklausomyb?s dainos (kartu su A.Vizbaru)
5. Nemak�?i? mokyklos ir kra�to muziejus. // �emai?i? �em?. 2006 /1-2 ( 50 � 51 )
6. Paskutinieji Nemak�?i? bajorai. // Voruta. 2007-06-01.Nr.12 (630)