ANTANAS MORKEVIČIUS

Viktoras Vitkus

Antanas Morkevičius  – vienas legendinės grupės „Provincija“ įkūrėjų. Jis grojo bosine gitara, dainavo,  kūrė tekstus ir muziką. Buvo grupės „Provincija“ archyvaru, sukaupė grupių „ Provincija“, o vėliau ir „Rondo“ didžiulę bei unikalią muzikinių įrašų kolekciją.

Viktoras Vitkus ( toliau V.V. ) kalbina Antaną Morkevičių ( toliau A.M.)

V.V.  Antanai, kada ir kur gimei, kur mokeisi?

A.M. Gimiau 1958-05-12 Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje. Ten gyveno visa tėčio ir mamos giminė. Pušalote gyvenome apie 6 metus, po to išsikėlėme į Panevėžį. Tėvelio netekau sulaukęs 1 metukų, šeimoje augome keturiese. Nuo 1965 metų mokiausi Panevėžio sporto mokykloje – internate, vėliau tęsiau mokslus vidurinėje mokykloje.

V.V. Kuri sporto šaka tave traukė?

A.M. 1-2 klasėje domėjausi plaukimu, ėjau į užsiėmimus Panevėžio sporto rūmų baseine, 3-6 klasėje lankiau gimnastikos sekciją, vėliau treneriai atrinkdavo mokinius pagal gebėjimus ir fizinius duomenis į kitas sekcijas. Taip buvo ugdomas gabus sportui jaunimas.

V.V. Kada pradėjai muzikuoti?

A.M. Sporto mokykloje mokėmės vienoje klasėje su Gintautu Tautkumi, kuris atvyko iš Šiluvos ir turėjo didelį norą sportuoti. Mokykloje buvo įkurtas estradinis ansamblis. Čia grojo ir Liudas Rumbutis, vėliau žaidęs futbolą Minsko „Dinamo“ ekipoje. Gintautas buvo atsivežęs gitarą, beje, jis ir išmokė mane groti. Jis kartu su broliu Alvydu jau Šiluvoje pradėjo muzikuoti. Mokykloje  buvo mūsų „brazdenimo“ gitaromis pradžia. Grojome užsienio roko klasikos kūrinius, Severino Krajevskio dainas.

V.V. Kada atėjai į „Provinciją“?

A.M. Baigus vidurinius mokslus, teko pradėti savarankišką gyvenimą. Gintautas taip pat grįžo į Šiluvą. Gavau laišką iš brolių Tautkų, kad buriasi jaunimo VIA ir reikalingas boso gitaristas. 1976m. rudenį kartu su grupe pradėjau muzikuoti.

V.V. 1977 rugpjūčio 31d. koncertavote Kelmės rajone, Šaukėnų miestelyje. Gal keletą žodžių apie šį koncertą.

A.M. Buvo pirmasis koncertas, kurio metu  padarytas pakankamai kokybiškas įrašas. Anksčiau, tarkim Tytuvėnuose, to padaryti nepavykdavo, nes ir tuometinė technika neleido to pasiekti.

V.V.  Viename pirmųjų jūsų išleistų bukletų sakoma, kad respublikos muzikiniame gyvenime pradėjote ganėtinai aktyviai reikštis nuo 1980 metų. Jums skirta  I-oji vieta rajoninėje estradinių ansamblių apžiūroje, II-oji respublikiniame Estradinėspolitinės dainos festivalyje Kaune, I-osios vietos zoniniame Kaimo statybos ministerijos meno saviveiklos konkurse Kaune ir respublikiniame KSM festivalyje Krekenavoje. Tačiau viena reikšmingiausių grupės kūrybos gairių buvo „Žemaitijos taurės“ konkursai. Keletą žodžų apie tai.

A.M. Tai buvo rimtas žingsnis į respublikos renginių „vandenis“. Visuomet patekdavome į pirmąjį ketvertuką. Mes turėjome tikslą čia dalyvauti. Mus skatino grupės idėjinio vado Alvydo Tautkaus siekiai tapti populiariems ne tik rajone, respublikoje, bet ir už jos ribų. Koncertinė programa buvo 2 dalių, jos trukmė apie 2 valandos. Ansamblyje buvo 8 muzikantų ritminė ir pučiamųjų sekcijos, mums talkino L.Liubeckaitės šokėjų grupė.

V.V. Kaip atsirado „Provincijos“ pavadinimas?

A.M. 1977m. birželio mėnesį koncertavome Kauno profsąjungos rūmuose. Prieš koncertą kavinukėje prie halės Alvydas pasiūlė sugalvoti grupės pavadinimą ir jį užrašyti ant popierėlio. Gintautas pasiūlė –„Birželio 6“, nes tą dieną vyko koncertas, tačiau galiausiai buvo išrinktas mano lapelyje užrašytas pavadinimas – „Provincija“.

Kodėl „Provincija“? Aš, iš Panevėžio atvažiavęs į Raseinius, galėjau gerėtis ramiu, švariu provincialiu miestu. Pramoninis Panevežys tokių emocijų nesukeldavo. Taip ir „užkibo“ tas pavadinimas.

V.V. Be Gintauto ir Alvydo Tautkų bei Arūno Armono, ir  pats rašei dainas. Gal šiek tiek apie tai.

A.M.  Parašiau keletą kūrinių. Išskirčiau dainą, parašytą savo motinai tarnaujant sovietinėje armijoje Maskvoje, Krasno Presniansko rajone. Buvo tokių momentų, kuomet  įvykiai armijoje tiesiog „dusino“. Šis laikotarpis truko keletą mėnesių, todėl tokiomis valandėlėmis gelbstėjo gitara. Taip ir gimė ši daina. Vėliau, įrašant šią dainą, Gintautas pasiūlė išimti iš teksto vieną posmelį, kuris sovietinių ideologų galėjo būti priešiškai traktuojamas. Negalėjo tuometinis kareivis skųstis gyvenimu ir ilgėtis Tėvynės.

V.V. Antanai, tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad turi bene didžiausią grupės „Provincija“ ir grupės „Rondo“ įrašų kolekciją.

A.M. Taip (juokiasi). Kolekcijoje yra ir studijiniai darbai, ir  darbiniai įrašai, turintys ne ką mažesnę reikšmę, tačiau jie netinka viešajam platinimui. Ne visus juos ir norisi rodyti. Grupės „Provincijos“ darbiniai įrašai surinkti iki pat 1979 metų „Žemaitijos taurės“ konkurso. Atskirą vietą užima viešumon skelbti įrašai.

V.V. Ir dabar šie reti, bet žinomi įrašai skamba Raseinių roko klube.

A.M. Dar „Provincijos“ gyvavimo metais man buvo pavesta rūpintis grupės repertuaro įrašais bei platinimu. Jie pasiekė respublikos pažangiosios estrados kompozitorius, diskotekas.           

V.V. Nuvilnijo tie senieji muzikavimo laikai. Po to, kaip išsiskyrė kūrybos keliai ir „Provincija“ tapo Kauno grupe „Rondo“, ar tavo gitara neliko kampe?

A.M. Kurį laiką aš ir keletas Raseinių muzikantų tęsėme grojimą vestuvėse, nes tiesiog nebuvo daugiau kur muzikuoti. Vėliau pradėjau groti tuometiniame TSO estradiniame ansamblyje, kuriam vadovavo Olegas Eitutis. Repetavome Jaunimo gatvės gyvenamojo namo rūsyje. Repetavome ir pas mane namuose, antrajame aukšte. Muzikavome gana ilgokai, rengėme žinybinius koncertėlius (pvz., Statybininko dienai). Nuo 1996 metų,  pradėjęs dirbti siuvimo įmonėje „Šatrija“, dainuodavau ir šios įmonės chore. Kartu G.Jegnoru, R.Krivicku buvome susibūrę į „Tenorų trio“. 1999 metais kartu su Arūnu Mickumi, Romu Užusieniu sugalvojome vėl groti. Gavome patalpas repeticijom Kultūros centre. Vestuvėse nebegrojome, muzikavome savo malonumui, 2000 metais restorane „Rasa“ koncertavome sutinkant Naujuosius metus. Muzikavome apie metus Vėliau dėl įvairių priežasčių grupė iširo…

Dėkoju už pokalbį.