Antano Medekos XX a. pradios Lietuvos vieumos k?r?jo biblioteka

Versija spausdinimui

Jonas Brigys,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios bibliotekos bibliotekininkas
Kai mums kyla klausim? apie praeit?, istorini? fakt? iekome knygose, einame ? bibliotek?. Aiku, kad knygose tikim?s rasti ir pa?i? knyg?, jas saugojusi? bibliotek? istorijos smulkmen?. Gaila, tos viltys isipildo ne visada laiko t?km?je nuskendo daugyb? pamirt? istorij?, likim? ir toli grau ne visada juos pavyksta atgaivinti. iandien pabandykime atkurti kai kuriuos faktus i jau seniai inykusio Surmant? dvaro, dingusios jo gausios bibliotekos istorijos.
is vietovardis minimas nuo XVI a.
vidurio, ta?iau Lietuvos istorijos analuose jis daniau aptinkamas nuo XIX a. vidurio. Surmant? pavadinimas daniau prad?tas min?ti d?l priepaskutinio (1909 m. balandio 25 d. jis Surmant? dvar? pardav? Marijonui Pakevi?iui) savininko Antano Medekos, jo dalyvavimo 1863 m. sukilime.
Raseini? apskrities Girkalnio parapijos Surmant? dvaras buvo Paliesio dvaro palivarkas ir savarankika valda tapo tik XIX a.
II pus?je, kai 1876 m. lapkri?io 18 d. Paliesio dvar? pasidalijo jo paveld?tojai Antanas Medeka, Stanislava Medekait?-Pakevi?ien? ir j? pat?vis Andrius Jotautas bei jo s?nus, netikras Medek? brolis Andrius Jotautas. A.Medekai atiteko didioji dvaro dalis Surmant? palivarkas. Pats A.Medeka iki 1874 m. dvaro valdyme nedalyvavo, nes 1863 m.
aktyviai veik? Citavi?iaus sukil?li? b?ryje ir sukilimui pralaimint pasitrauk? ? Pr?sij?, v?liau gyveno Pranc?zijoje, JAV.
Lietuvos kult?ros istorijoje geriau inoma A.Medekos sesuo, aurinink? S.Medekait?-Pakevi?ien?, o aktyvaus 1863 m. sukilimo dalyvio biografija ir raytiniu palikimu Lietuvoje giliau prad?ta dom?tis tik pastar?j? deimtmet?, prab?gus 100 m. po jo mirties. 2012 m. istorik? Ieva enavi?ien? pareng? ir ileido A.Medekos veikal? Kunigas Mackevi?ius kaip istorin? asmenyb?. Biografijos kont?rai. 2013 m.
pasirod? i? eilu?i? autoriaus parengta ir Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios bibliotekos ileista knyga 1863 m. sukilimas Raseini? apskrityje. Biografij? odynas, joje pateikta vieno i sukil?li? b?ri? vad? A.Medekos biografija. 2015 m. atskira knyga ileisti I.enavi?ien?s kartu su ambasadoriumi, Lietuvos fotografijos istoriku Dainiumi Junevi?iumi parengti 18641865 m. veicarijoje, Bendlikone, dienratyje Ojczyzna ispausdinti A.Medekos atsiminimai, pavadinti Sukil?li? b?ri? emaitijoje monografija. Naujausi? ir isamiausi? A.Medekos biografijos apvalg? 2016 m. leidinyje Archivum Lithuanicum (Nr. 18) paskelb? profesor?, hab. dr. Tamara Bairaauskait?, aptarusi didi?j? jo raytinio palikimo dal?. Anot jos, Medeka liko maai pasteb?tas tarp visuomenikai angauot? mokslo ir kult?ros moni?, nors jo skelbtas ir neskelbtas raytinis palikimas perteikia Lietuvos visuomen?s keli? ? modern?jim?. Medeka priklaus? negausiai intelektual? grupei, leidusiai laik? dvare, i provincijos mezgusiai ryius su vieuoju gyvenimu. ie mon?s patys buvo vieumos k?r?jai.
Nors apie A.Medek? rayta, ta?iau m?sli? jo biografijoje vis dar netr?ksta. Istorik? T.Bairaauskait? nustat?, kad jis gim? 1844 m. rugs?jo 10 d. Paliesio dvare Antano Medekos ir Liucinos veikauskait?s-Medekien?s eimoje. Neinia kod?l buvo delsiama, ta?iau tik lapkri?io 26 d. jis buvo pakriktytas Girkalnio v. Jurgio bany?ioje. 1912 m. M.Davainio-Silvestravi?iaus raytame nekrologe nurodyta, kad A.Medeka mir? 1912 m. spalio 1 d. Vilniuje, ta?iau Girkalnio parapijos mirties metrik? knygoje raoma, kad jis mir? rugs?jo 29 d. Tokia data ikalta ir antkapiniame paminkle (u jo nuotrauk? d?koju Stanislovui Feizai) Girkalnio kapin?se. Manome, kad ? paminkl?, vienintel? primenant? neeilin? savo laikme?io ir Raseini? krato asmenyb?, reik?t? ?traukti ? saugom? kult?ros vertybi? s?ra?.
Kult?ros istorik? Meil? Lukien? ra?, kad 1864 m. birelio 16 d. laike t?vui Kauno gubernatorius M.Muravjovas prane? liep?s vien Raseini? apskrityje konfiskuoti 16 priva?i? bibliotek?, tarp j? ir Jotaut? Surmant? dvaro. Toki? sankcij? sulaukta, nes tuometinis dvaro savininkas A.Medekos pat?vis Andrius Jotautas 1863 m. liepos 9 d. papulkininkio Nazanskio suimtas ?skundus, kad dav? prieglobst? sukil?liams.
Nepaisant ryi? su sukil?liais, Paliesio dvaras su palivarkais konfiskuotas nebuvo, ta?iau sulauk? sekvestro (laikino nuosavyb?s teisi? suvarymo), kuris panaikintas tik 1867 m. pradioje. Gaila, ta?iau nepavyko rasti isamesnio dvaro ir jame buvusio kilnojamo inventoriaus apraymo, tod?l apie konfiskuot? (?) bibliotek? joki? duomen? n?ra. Vis tik galima prielaida, kad Muravjovo ?sakymas konfiskuoti bibliotek? nebuvo ?vykdytas paodiui ir visa biblioteka ar bent jos dalis v?liau sugr?inta savininkams.
Svarbiausias ilik?s bibliotekos istorijos altinis yra 1876 m. sudarytas (prad?tas rengti) ir v?liau kelet? kart? papildytas katalogas antrate Katalog zbioru ksiag Antoniego Medekszy uczyniony 27 Lutego 1876 roku w Surmontach. Sp?jamai paties savininko ranka suraytas bibliotekos katalogas jau XXI a. naudotas kaip tam tikras etalonas, nustatant kit? A.Medekos darb? autoryst?, nors i pirmo vilgsnio jame suregistruotos knygos ?raytos ne viena ranka. M?s? manymu, paties A.Medekos ranka rayta tik dalis katalogo, pavyzdiui, 1893 m.
papildymas, taip pat pa?ioje katalogo pabaigoje (ne anks?iau kaip 1909 m.) ?raytos 11 knyg?.
Nors katalogas negali atskleisti daugelio bibliotekos formavimo ir jos likimo m?sli?, ta?iau vis tik leidia susidaryti bent dalin? jos vaizd?, atspindi j? komplektavusio asmens (asmen??) prioritetus. Neabejotina, kad dalis knyg? buvo ?sigytos paties A.Medekos gyvenant emigracijoje, ta?iau didioji dalis leidini? yra lenk? kalba ir ileisti XIX a. Vilniuje, taip pat Varuvoje ir kituose Lenkijos miestuose, nors yra ir Rusijos miestuose ispausdint? knyg?. Kita vertus, usienyje, pavyzdiui, Paryiuje, leistos knygos bibliotek? papild? ir po 1876 m. Bibliotekoje buvo palyginti nemaai sen?, iki XIX a. ileist? knyg?, o tai liudija bibliofilinius savininko polinkius.
Kataloge minimi bent keturi XVI a. leidiniai, taip pat atuonios XVII a. ir dvideimt penkios XVIII a. ileistos knygos. T.Bairaauskait? usimin? apie bibliotekoje buvusias lietuvikas knygas: Motiejus Wo?onczewskis, Zemajtiu Wiskupiste, Wilniuj, 1848, t. 12; D.A.Koropczewskij, K.Jokantas, Urwinis mogus, Wilnius, 1905; J.Basanavi?ius, Lenkai Lietuvoje, Chicago, 1903; Dvi moteri, Parduotoji laim?, Vilnius, 1905; Draugija. Literat?ros, mokslo ir politikos m?nesinis laikratis, 1907 m. komplektas. Matyt, prie toki? leidini? reikia priskirti 1868 m. Jono Jukos Peterburge ileist? lietuvi? liaudies dain? rinkin? (?.????????, ????????? ???????? ?????) bei sp?jam? XVII a. K.irvydo Dictionarium trium linguarum. Tikriausiai Surmant? dvaro bibliotekoje tur?tas ios knygos egzempliorius buvo be titulinio puslapio, nes jis ?raytas be leidimo datos kaip antikvarinis lenk?lotyn?lietuvi?emai?i? kalb? odynas. Toki? antikvarini? leidini? yra ir daugiau, kai kuri? nurodytas tik sp?jamas leidimo amius.
Beveik pus? katalogo (faktikai ir inventorin?s knygos) sudaro ? atuonis skyrius iskirstyt? knyg? s?raas. Kataloge iskirti atuoni skyriai. Pirmiausia suregistruota groin? literat?ra (a. proza (su 1893 m. papildymais 99 pavadinimai) ir b. poezija bei dramaturgija (38 pavadinimai)), nors is skyrius anaiptol n?ra pats gausiausias. Toliau eina t?stiniai periodiniai leidiniai (19 pavadinim?). Po to rikiuojasi medicinai, higienai skirti leidiniai (15 pavadinim?) ir t. t. Komplektuojant bibliotek? daug d?mesio skirta informaciniams leidiniams enciklopedinio pob?dio leidini? suregistruoti 42 pavadinimai (su papildymais), 32 pavadinim? knygos priskirtos teis?s mokslams, heraldikai. Antr? katalogo dal? sudaro ner?iuotos, tik suinventorintos knygos.
Biblioteka tur?jo tam tikr? nuosavyb?s enkl?, j? 1984 m. apra? Vincas Kisarauskas. Tai buvo ne v?liau kaip 1893 m. sukurtas spaudas 21×36 mm skersmens ovalaus r?melio viduje ?raas ? / Ant. Medeksza / Surmonty gub. Kow., tuo metu buv?s V.Kisarausko asmeniniame rinkinyje. Iki tol, kaip liudija ilik? egzemplioriai, jis savo leidinius ym?jo rankratiniu ?rau Ze zbioru Ant. Medekszy. Katalogo gale yra tam tikras baigiamasis ?raas, liudijantis kad bibliotekoje buvo 851 pavadinimo leidinys. M?s? skai?iavimais, buvo 842 pavadinim?
1 172 tomai knyg? ir periodini? leidini? komplektai. Bet kuriuo atveju, biblioteka tuo laiku buvo gana didel? ir tikslingai sukomplektuota, t? liudija ?vairi? mokslo ak? leidiniai, dominav? iame knyg? rinkinyje. Tai nebuvo provincijos dvarininko laisvalaikiui skirt? knyg? rinkinys, o rimto mokslinio darbo instrumentas.
Gaila, bet katalogas negali atsakyti ? klausim?, koks buvo tolesnis bibliotekos likimas. Kaip min?ta, 1909 m. A.Medeka Surmant? dvar? pardav? M.Pakevi?iui. 1915 m. per Pirm?j? pasaulin? kar? dvaras labai nukent?jo sudeg? penki gyvenamieji namai, penki tvartai, keturios darin?s. Neinia, kur tuo metu buvo dvaro biblioteka gal ji buvo perkelta ? Palies? pas S.Pakevi?ien?? Neatmestina, kad persik?l?s (?) ? Vilni? A.Medeka pats isive? bibliotek?. Paym?tina, kad 1876 m. turto dalyb? akte ?rayta, kad dvaro nuosavyb?s dokumentai (matyt, dvaro archyvas) tur?jo b?ti saugojamas pas A.Medek?.
Padedant knygotyrininkui, Vilniaus universiteto docentui dr. Tomui Petreikiui, pavyko nustatyti, kad iliko bent keletas Surmant? dvaro bibliotekos knyg? ir jos dabar saugojamos Lietuvos moksl? akademijos Vrublevski? bibliotekoje bei Lietuvi? katalik? mokslo akademijos bibliotekoje. Taigi yra vilties, kad ateityje apie bibliotek? ir jos likim? suinosime daugiau.

Komentarų nėra