Apie archyvus

Viktoras VITKUS

Žmones nuo seno traukė įvairūs archyvai. Jie reikalingi studentams, kraštotyrininkams, mokslininkams, muziejininkams, mokytojams istorikams. Kai kurie gyventojai, išgirdę žodį „archyvas“ jaučiasi nejaukiai… Kokie gi archyvai buvo mūsų rajone?

1992-01-09 Raseinių valdybos rašte Nr.11 pažymima, kad 1991m.nutraukus veiklą Raseinių raj. LKP (SSKP ) struktūrai, kariniam komisariatui bei Jaunimo forumui, inventorizuojant jų turtą, jokių dokumentų bylų nerasta. Ar galėjo būti kitaip?

TSRS valstybės saugumo komiteto Raseinių padalinyje visi rasti dokumentai buvo sudėti į tris drobinius maišus ir užantspauduoti; policijos komisariato pareigūnai juos išvežė į Vilnių, kur perdavė Nusikaltimų tyrimų departamento prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros žinion.Galbūt daugiau informacijos galėtų pateikti archyvų poėmiuose dalyvavę specialiųjų komisijų nariai? Pavyzdžiui, kaip išgaravo partinės nomenklatūros archyvai?

1991 – 09 – 18 Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą nutraukti Civilinės gynybos štabo veiklą, visi dokumentai, kurie buvo pas Civilinės gynybos štabo viršininką K.Jarusevičių, perduoti saugoti rajono valdybos žinion.

Visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei ūkiams buvo išsiuntinėtas rajono valdytojo potvarkis, kuriame nurodyta, kad naikinamų įstaigų ir organizacijų, kurių veikla nutraukiama ir nėra tiesioginių funkcijų perėmėjų, kadrų ilgo ir laikino saugojimo dokumentų bylos privalo būti perduotos rajono valdybai laikinajam saugojimui.

1992m. Raseinių m. civilinės metrikacijos archyve buvo 67 vnt. bažnytinių registracijos knygų, pildytų iki 1945m.

Lietuvos archyvų generalinės direkcijos prie LR Vyriausybės Raseinių valstybinio archyvo (Bažnyčios g. 4) direktorė L.Ramanauskienė 1991-11-07 informavo, kad jos žinioje yra 575 fondai. Juos sudarė 119196 saugojimo vienetai. Sąlygos dokumentų saugojimui neidealios, kadangi archyvo pastatas ir patalpos nebuvo tam pritaikytos. Saugyklos buvo dviejuose pastatuose: savivaldybės rūmuose ir buvusiame vienuolyne. Raseinių valstybiniame archyve asmens fondų nebuvo, todėl pavieniams asmenims bylos neišduodamos. Atskirų dokumentų nuorašai pateikiami tik pagal prašymus ir apmokėjus archyvo paslaugas. Ši procedūra  fiksuojama registracijos žurnale. Įstaigoms ir organizacijoms leidžiama naudotis dokumentais pateikus prašymą, kuriame nurodoma, kokiu tikslu naudojamasi dokumentais. Po sugrąžinimo bylos būdavo peržiūrimos, patikrinama, ar juose neišplėšti lapai ir panašiai; tokių atvejų nepasitaikė. Nebuvo užfiksuota ir pačių bylų dingimo atvejų. Kiekvienais metais fondai pildomi. Įstaiga, pristatanti dokumentus, turėjo padaryti bylų apyrašus, kuriuos tvirtindavo ekspertų komisija, ir tik tuomet  būdavo rašomas bylų perdavimo priėmimo aktas. Pertvarkant fondus galėjo būti atvejų, kada byloje esantys dokumentai neatitiko bylos pavadinimo. Tuomet byla, surašant aktą, galėjo būti naikinama, aktas privalėjo būti įsegamas į fondo bylą.