Apie Juo­zą Jurk­šai­tį

Apie Juo­zą Jurk­šai­tį ir jo sėk­lų įmo­nę

Ne­leng­va tai pa­ra­šy­ti. Ne­si­no­ri sa­vęs nei gir­ti, nei peik­ti. Tai­gi jau 68 me­tai pe­čius šiek tiek sle­gia… ag­ro­no­mo pro­fe­si­ja, ma­tyt, pa­vel­dė­ta iš ma­mos, ku­ri tais se­nais prieš­ka­rio lai­kais bu­vo bai­gu­si Že­mės ūkio aka­de­mi­jos ant­rą­ją lai­dą. Ji – že­mai­tė nuo Ši­la­lės, tė­vas – su­val­kie­tis nuo Ša­kių, tai­gi pri­gim­tis ne­pa­gai­lė­jo įdo­mesnių mū­sų tau­tos bruo­žų…

Dar­bo ke­liai ir gy­ve­ni­mo vin­giai bu­vo tarp ag­ro­che­mi­jos ir dar­ži­nin­kys­tės. Pra­džio­je Res­pub­li­ki­nė­je ag­ro­che­mi­jos la­bo­ra­to­ri­jo­je vyr. ag­ro­che­mi­ku, po to – dar­ži­nin­kys­tės ūky­je vyr. ag­ro­no­mu, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jo­je – lau­ko dar­ži­nin­kys­tės sky­riaus vir­ši­nin­ku, Dar­žo­vių sėk­li­nin­kys­tės aso­cia­ci­jo­je – pir­mi­nin­ku, So­di­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės ins­ti­tu­te – moks­lo dar­buo­to­ju. Agrarinių mokslų daktaras. Knygų „Dar­žo­vių veis­lės“, „Dar­žo­vių trę­ši­mas“, „Dar­ži­nin­ko pa­ta­rė­jas“ au­to­rius. Tai­gi, pa­tir­ties dar­žo­vių sėk­li­nin­kys­tė­s veiklai lyg ir už­tek­tų…

Įmo­nei, ku­ri ma­žiau­sia ša­ly­je, jau dvylika metų. Sėk­lų pre­ky­ba – įdo­mus ver­slas, daug pa­tir­ties, ži­nių, o ir tiks­lių prog­no­zių rei­kia. An­tai ap­si­ri­kus me­tų pel­nas sėk­lų li­ku­čiuo­se lie­ka, ku­rių di­de­lę da­lį ten­ka iš­mes­ti. Be­je, vis tik no­ri­si pa­si­gir­ti, jog ant mū­sų sėk­lų pa­ke­tė­lių, skir­tin­gai nuo ki­tų įmo­nių, ra­si­te ga­na pil­nus veis­lių sa­vy­bių ap­ra­šy­mus. Ka­da ir kaip sė­ti, ko­kią pa­rink­ti dir­vą, ko­kia dar­žo­vės ver­tė. Bū­ti­na tai, juk ne­bė­gsi kas­kart iš dar­žo ži­ny­nus var­ty­ti. Ir ne vi­si dar­ži­nin­kai pa­ty­rę, yra ir jau­nų…

Ge­ra­no­riš­kas mū­sų po­žiū­ris į kon­ku­ren­ci­ją sėk­lų rin­ko­je. Ar blo­gai, kad, pavyzdžiui, Raseiniuose ar Ariogaloje pre­kiau­ja­ma dau­ge­ly­je vie­tų? Tai­gi yra pir­kė­jui kur ir ką pa­si­rink­ti: gal įdo­mes­nę ar nau­jes­nę veis­lę, gal pi­ges­nę sėk­lą. Glau­džiai mū­sų ben­drau­ja­ma ir su ki­to­mis sėk­lų įmo­nė­mis, vi­sų pir­ma UAB SĖKLUVA, garsia olandų firma BEJO ZADEN, prancūzų CLAUSE, kaimynais iš Lenkijos.

Ne­par­ti­nis nuo gi­mi­mo, nors po­li­ti­ka ir eko­no­mi­ka ak­ty­viai do­miuo­si. Sun­ku bū­na tą my­li­mą par­ti­ją iš­si­rink­ti. Anks­čiau to­dėl, kad bu­vo vie­na, da­bar – kad tris­de­šimt vie­na… O gal, juo­kais šne­kant, ver­tė­tų su­bur­ti ir dar­ži­nin­kų par­ti­ją, su­si­tel­ku­sią, ne­si­rie­jan­čią, be­si­rū­pi­nan­čią, kad kiek­vie­nas mū­sų tau­tie­tis kuo dau­giau val­gy­tų lie­tu­viš­kų dar­žo­vių…

At­si­ran­da ir lais­va­lai­kio mi­nu­čių, ypač ru­de­niop. Tik ne­aiš­ku, ar mėgs­ta­mas dar­bas di­do­ka­me bi­ty­ne, ar azar­tiš­kas žai­di­mas prie šach­ma­tų len­tos tiek jau ge­ras po­il­sis. Be­je, bi­ti­nin­kau­ja­ma nuo mo­kyk­li­nių me­tų. Dar penkiolikmetė dukrelė Aus­tė, dvylikmetė Jus­tė ir devynmetė Skais­tė irgi padeda lais­va­lai­kio minutes pra­leis­ti…