Apie karves, kelius ir kaimyn? santykius

Nijol? PETRO�I?T?

Kaimyn? nesutarimai � da�noka m?s? kaimo problema. Pykstamasi ir d?l sprind�io �em?s, ir d?l vi�tos. Rodos, i� nieko ?sipliesk? nesantaikos liepsna ir Ardi�ki? kaime. Tariamos problemos prie�astis nagrin?j?s rajono savivaldyb?s Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus vyr.specialistas Vytautas Or�ekauskas mano, jog �ioje situacijoje yra tik vienas teisingas problemos sprendimo b?das � kaimyn? susitaikymas.

Skundas

Bir�elio prad�ioje rajono Savivaldyb? gavo trij? moter? � L. Vaznien?s, R. Pavidonien?s ir G. Pud�iuvelien?s � pasira�yt? skund? d?l Ardi�kiuose ?kininkaujan?io Edvardo Levickio elgesio, kuris bendro naudojimo keliu du kartus per dien?, ryte ir vakare, gena karves. �ios karv?s, teigiama skunde, ne tik ter�ia, bet ir gadina kelio dang?, o taip pat trukdo eismui. Besiskund�iantiems kaimynams nepatinka ir tai, kad nuo fermos sklinda smarv?, o aplink pa?i? ferm? yra didel? netvarka. Tod?l pra�o savivaldyb?s imtis priemoni? ir atitinkamai ?vertinti ?kinink? d?l jo vykdomos ?kin?s veiklos.
Pats ?kininkas E. Levickis ? �? priekai�t? tik kreivai �ypteli. Sako, pav?lav? kaimyn?liai su �iuo skundu, nors skunde minimos netvarkos niekada n? nebuv?. Ta?iau daba ?kininkas, dalyvaudamas ES paramos Nitrat? programoje, jau yra ?sireng?s ir lag?nas, ir m?�lides, m?�l? tvarko pagal europinius standartus. �To skundo �aknys slypi tikrai ne prie fermos ir ne karvi? �blyne� ant kelio, jei kartais toks ir pasitaiko. Tai yra tik pretekstas kai kam ie�koti sliek? ten, kur jie nepralenda.�

Nugan? piev?

Prad?jus ie�koti sliek? ant asfalto, ?kininkas E. Levickis greitai rado, jog ir jis tur?t? kuo sk?stis, jei jau �itaip… Ir taip prie� pat Jonines Paliepi? seni?nijos seni?n? gavo jo skund? d?l nuganytos pievos. Piev?, kuri? jo s?nus, jaunasis ?kininkas Tadas Levickas �e�eriems metams yra i�sinuomoj?s i� Galkai?i? kaimo gyventojos Onos Bitien?s, nugan? Virginijaus Vaznio gyvuliai. Dar daugiau: �is pilietis ne tik savo gyvulius ? svetim? piev? paleid?s, bet ir dal? T. Levickio nuomojamos pievos, apie du hektarus, apsitv?r?s. ?kininkas paskai?iavo, kad �itaip elgdamasis kaimynas jiems padar? nuostoli? ma�iausiai u� du t?kst. lit?, tad papra�? seni?n?s, kad �i imt?si priemoni?, jog svetimi gyvuliai b?t? i�vesti i� pievos, o taip pat b?t? kompensuota padaryta �ala. Kaip savo teisumo ?rodym? E. Levickis prie skundo prid?jo �em? sklypo nuomos sutart?, nekilnojamojo turto registro pa�ym?jim? apie nuomos ?teisinim?, nuomojamos �em?s sklypo plan? ir net nuotraukas su j? pievose besiganan?iais gyvuliais.
Paliepi? seni?nijos seni?n?s pareigas einanti Remigija Skrodenien?, pagalbon pasikvietusi policijos komisariato apylink?s inspektori?, veiklos grup?s tyr?j? Albert? Kau�i?, patikrino skunde nurodytus teiginius, kurie pasitvirtino: rado ir aptvert? ganykl? V. Vazniui nepriklausan?ioje �em?je, ir besiganan?ius gyvulius. Tod?l ?pareigojo j? nedelsiant i�vesti juos i� svetim? vald?, nuardyti aptvar? ir atlyginti padarytus nuostolius. Seni?n?s pareigas einanti R. Skrodenien? nesl?p? mananti, jog tie du skundai gali b?ti tarpusavyje susij?: jei neb?t? buv? pirmojo (kuris nepasitvirtino), tai, veikiausiai, neb?t? atsirad?s ir antrasis (kuomet buvo besiskund�ian?iojo vir�us). Taip jau da�niausiai b?na: koks garsas, toks ir jo aidas. Bet vyl?si, kad kaimynai �? nesantaikos �idin? kaip nors u�gesins taikiai.

Pa�eidim? nerado

Situacij? kaimyn? nesantaikos objektuose, kaip min?ta, tyr? ir Savivaldyb?s Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas V. Or�ekauskas. Jis sako, jog visi aplinkos apsaugos vertinimai, reikalavimai bei s?lygos ?kinei veiklai yra numatyti LR aplinkos ministro 2010 met? lapkri?io 19 dienos ?sakymu (Nr. DI-920) �D?l tar�os integruotos prevencijos ir kontrol?s i�davimo ir atnaujinimo taisykli? patvirtinimo� pakeitimo� patvirtintose taisykl?se. ?kininko E. Levickio ?kin? veikla pagal darbo specifik? bei apimtis ? �io dokumento punktus nepatenka. Apie �io dokumento b?tinum? tur?t? spr?sti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Raseini? rajono agent?ra. Ta?iau jokio privalomo nurodymo i� KRAAD ?kininkas E. Levickis n?ra gav?s, tod?l m?�lo laikymas, srut? laistymas, kvap? kontrol? �iame ?kyje yra reglamentuota bendra tvarka. Tokios ?kin?s veiklos apimtyje kvapai nenustatin?jami ir nevertinami. Per pastaruosius metus ?kininkas E. Levickis nei u� kvapus, nei u� netvark? n?ra nei baustas, nei vertintas. Be to, tikrinimo metu buvo nustatyta, kad m?�lo bei srut? kaupimas yra vykdomas pagal projektus ?rengtuose ?renginiuose: ?kininkas yra ?sigij?s m?�lo kratytuv?, m?�l? savalaikiai i�ve�a, sukauptos srutos i�ve�amos pagal nustatyt? reglament?. Netgi dokumentus apie kratytuvo ?sigijim? bei rezervuaro ?renginio pridavim? eksploatacijai ?kininkas Savivaldybei pateik?.
Tikrintojai nieko neleistino nerado ir d?l keli?, kuriuos neva gadina gyvuliai. ?kininko �em?s dokumentuose n?ra ?ra�yti jokie apribojimai. Tai yra vietiniai keliai, kuriais galima ginti gyvulius, tik b?tina u�tikrinti eismo saugum?.
?kininkas E. Levickis veda parodyti, kiek to ginimo � skersai kelio nuo fermos iki ganyklos: �Esu �em?s ?kio specialistas, turiu auk�t?j? zootechniko i�silavinim? ir tikra �inau, kaip pervaryti karves, kad jos kuo ma�iau pad?t? �blyn?� ant kelio. Jas i� anksto pakeliu, jos pasivaik�?ioja, o tik paskui varome. �inoma, kai eina 80 karvi?, tai visko pasitaiko, bet tikrai tai n?ra ta prie�astis, d?l ko reik?t? pyktis.� D?l eismo trukdymo ?kininkas tik nusi�ypso: �Karvi? pervarymas trunka 5-10 minu?i?. O kiek tuo keliu va�iuojan?i?j??� ?kininkas pasi?lo pas?d?ti pagriovyje ir patiems suskai?iuoti, kiek per dien? bet kokio transporto tuo keliu prava�iuoja. Tai yra viso labo tik kaimo keliukas. Antroji konflikto pus? sak?, jog tuo keliuku �mon?s va�iuoja maudytis, poilsiauti prie Sujaini? tvenkinio, bet ir toki? neteko sutikti.

Nuo vienos karv?s

E. Levickis, praeityje buv?s kra�to apsaugos karininkas (dabar jis � atsargos majoras), prisipa�?sta ?kininkauti prad?j?s nuo vienos karv?s. Ir taip buv? ne taip jau seniai, 2004-aisiais. ?kininkauti ?m?si tuomet, kai ne vienas �alies ?kininkas jau buvo nusvil?s nagus, keiksnojo savo dali?. Tokio jo apsisprendimo prie�astis buvo t?vi�k?s �auksmas. Kadangi kiti keturi Levickiukai pasirinko �emei tolimesnes profesijas, t?vi�k? puosel?ti ry�osi jis. Nedaug i� tos t?vi�k?s buvo belik?, dar senelio statyti pastatai buvo ne tik nusavinti, bet ir i� sodybos i�vilkti. Niekas Edvardo nelauk? i�sk?stomis rankomis ir 2004-aisiais, rodos, jau tvirtai ant koj? besistojan?ios nepriklausomos Lietuvos metais: �Net fermos man nepardav?. J? geriau nugriov?. Ard? tie patys kaimie?iai. O man leido nusipirkti tik visi�kai sukiu�us? pastat?�, � prad�i? prad�i? prisimena E. Levickis. �iandien jo turima 80-ties karvi? banda� � ne riba. �inoma, n?ra lengva, kai ? bank? ki�en? teko l?sti, bet ne lengvos duonos ie�kodamas jis ir k?r?si t?vi�k?je, kuri �iandien savo tvarkoma aplinka gali pretenduoti ? vien? gra�iausi?.
Konflikto tema kalbinti kaimo �mon?s g?�?iojo pe?iais ir sak?si nesuprant?, kod?l taip atsitiko. E. Levick? jie gyr? u� nesavanaudi�kum?, u� pagalb? kaimo �mon?ms, be kurios da�nas nei�siver?ia. Steb?josi kaimo �mon?mis, kurie nusig?sta ant kelio pamat? karv?s �blyn?�. Ne, nei E. Levickio, nei jo karvi? kaimynyst? niekam netrukdanti, tuo labiau, jog ji esanti gan atokiai nuo gyvenviet?s.
E. Levickis sako, jei �? �ir�al? u�vir? jo kaimynai pasakyt?, kokiu laiku jie ketina va�iuoti ? savo laukus ar pana�iai, jis prie j? taikyt?si ir net to penketo minu?i? kelio neu�tvert?: �Bet jie va�iuoja, kada ?pas, tad k? man daryti. Kaip pavyzd? galiu pamin?ti sodybos �eiminink?, kur? visi vadina pagal tautyb? � vokietis. Jis sustoja ne tik, kai varomos karv?s, bet kol jos dar b?riuojasi. Jis niekada n?ra parei�k?s n? ma�iausios pretenzijos, kad ka�kas negerai, net pats yra u�tvaro� virv? ri�ti pad?j?s.

Nuo kaimyn? nepab?gsi

?kininkas E. Levickis ilgai konfliktuoti nelink?s. Jis vis?laik laik?sis principo, jog atitinkamai kategorijai �moni? reikia duoti keli?. Bet galop suprat?s, kad �i auksin? liaudies i�mintis ne visada galioja, nes kartais gali tekti pa?iam eiti grioviais. Ir viliasi, jog dabar viskas baigsis, nes antrajai konflikto pusei bylin?tis b?t? nenaudinga. Jis tiesiog parod?s, kad prie� ie�kodamas ant svetimo asfalto sliek?, pirmiausiai pasi�i?r?k, ar tavojo kurmiai nei�kniso � ar beganydamas kaimyno karves pats jo piev? nenuganei.
V. Or�ekauskas mano, kad susitaikymas ir yra pati geriausia i�eitis, nes nuo kaimyn? vis tiek nepab?gsi. Tuo labiau, kad savivaldyb?s administracijai pagal Vietos savivaldos ?statym? toki? klausim? kontrol? nedeleguota. Belikt? teismai, o nuo j? � serg?k, Dieve…