Apie vanden?: tyr? ir drumst?

Versija spausdinimui

Nijol? PETROI?T?

iandien visam pasauliui aktyviai diskutuojant apie g?lo vandens iteklius ir j? isaugojim?, viena sodiet? i gretimo Kelm?s rajono paskambino v?l? vakar? ir ig?stingu balsu papra? paaikinti, i kur ? jos kibir? ?krito… drieas. Sako, leidau vanden? i krano tvarte, o ? kibir? pliumpt drieas ir ?krito. Ir netgi gyvas. Kaip tai gal?j? atsitikti, jei vanduo i vandentiekio? Tai ir paakino pasekti vandens kelion? nuo gelmi? iki stalo.

Pasigirti negalime

Savivaldyb?s ekologas Vytautas Orekauskas primena, kad iandien g?lo vandens itekli? bei jo apsaugos problema yra viena opiausi? pasaulyje. Lietuvoje, atrodo, tokios b?dos n?ra – jau ko ne ko, bet vandens mes tikrai nepristigsime. Deja, specialistai, mokslininkai jau seniai mua pavojaus varpais: vandens gal ir nepristigsime, tik kain ar j? gerti benor?sime ir ar begal?sime. Vanduo yra valstyb?s ir vis? gyventoj? turtas, o kiekvien? turt? reikia tausoti ir saugoti. Ypa? t? turt?, nuo kurio priklauso ne tik m?s? sveikata, bet ir gyvyb?. Ypa? b?tina saugoti t? vanden?, kuris atiteka per giluminius gr?inius, rodos, visiems inomas tiesas primena didel? ini? baga? ir gyvenimo patirties tur?s ekologas Vytautas.

V. Orekauskas sako, kad Raseini? rajonas g?lo poeminio vandens itekliais pasigirti negali: Rajone igr?t? poeminio vandens gr?ini? maiausias gylis 24 metrai, o jo debitas tik 2,4 kub. m/val. Giliausias gr?inys 300 metr?, kurio debitas 11,8 kub.m/val. Tai reikia, kad toks debitas didesni? gyvenvie?i?, tuo labiauAriogalos ar Raseini? miesto poreiki? patenkinti negali. Tai k? daryt?

Iekoti ir rasti

V. Orekauskas sako, kad es? akivaizdu, k? reikia daryti iekoti ir rasti. Ne vienerius metus Raseini? miesto ribose buvo iekoma poeminio vandens, deja, l?kes?iai nepasiteisino, tod?l valgybiniai darbai buvo nutraukti. Tik prie Dubysos, ten, kur kolektyviniai sodai, valgybiniai darbai dav? laukt? rezultat?. Bet kiek kainuoja vanden?lis, jei j? reikia itok? keli? iki miesto atvesti? Vadinasi, raseinikiai geriam?j? vanden? tur?t? itin branginti ir saugoti j? nuo bet kokios taros.

Daug dokument?, o naudos?

V. Orekauskas ivardina daug dokument?, reglamentuojan?i? gr?ini? eksploatacijos, sanitarin?s apsaugos, gr?ini? likvidavimo ir pan. klausimais. Deja, kartais ?statymai nueina savo keliu, o gyvenimas savo, taip ir nesusitikdami. Ypa? atrios su g?lu vandeniu susijusios problemos tapo po Nepriklausomyb?s, kuomet privatizuojant em?s ?kio bendrovi? turt? buvo privatizuoti ir vandens gr?iniai, atiduoti mon?ms u pajus, kaip ir bet kuris kitas kolchoz? ar tarybini? ?ki? turtas. Hidrogeologijos tarnybos duomenimis, iki 1995 met? Raseini? rajone buvo igr?ti 325 gr?iniai, i kuri? 218 buvo kol?ki? ir tarybini? ?ki? teritorijose. Juos ?rengti buvo usakiusi Taurag?s teritorin? vandens tiekimo ?mon?. Laikui b?gant vieni gr?iniai buvo likviduoti, j? vieton gr?iami kiti, ta?iau bendras gr?ini? skai?ius, pasak V. Orekausko, nepasikeit?. Dalis gr?ini? buvo perduoti komunalini? paslaug? ?mon?ms, o ?sik?rus UAB Raseini? vandenys iai bendrovei.

Atliko inventorizacij?

V. Orekauskas sako, kad vienas svarbiausi? udavini?, ikilusi? po santvark? keitimosi, buvo tiksliai ir labai atsakingai suskai?iuoti visus rajono teritorijoje esan?ius vandens gr?inius bei ?vertinti j? b?kl?, t. y. atlikti inventorizacij?. Paaik?jo, kad net 112 gr?ini? yra nenaudojami, beeimininkiai. Inventorizacijos duomenys buvo pateikti LR Geologijos tarnybai ir Aplinkos ministerijai. Pra?jo beveik deimtmetis, bet per tiek met? n? vienas tokio gr?inio savininkas taip ir nebuvo iaikintas, nebuvo duotas nurodymas gr?in? sutvarkyti, ukonservuoti ar likviduoti. Beeimininki? gr?ini? s?rao tai kontroliuoti turin?ios institucijos mums n?ra pateikusios iki iol. Ieit?, kad toki? gr?ini? n? n?ra. Deja… V. Orekauskas sako, kad problemos nematymas anaiptol n?ra problemos sprendimas. Kei?iantis gamtin?ms s?lygoms, didesn? dalis neveikian?i? gr?ini? priskirtini keliantiems didel? rizik?, nes laiku j? nesutvarkius, nelikvidavus, neukonservavus ar pan., galima poemini? vanden? tara. Yra atvej?, kai siurblini? iardytos gr?ini? iotys susilygina su reljefo paviriumi ar ivis yra atviros. O aplink vyksta ?kin? veikla, ne tik s?jama, pjaunama, bet ir naudojamos augal? apsaugos chemin?s mediagos. ?ia ir atsakymas, kaip ? moters kibir? pliumptel?jo drieas. Kai kurie gr?iniai yra atviri ir visiems prieinami.

Brangu, bet reikia

V. Orekauskas sako, kad kadaise atliktos inventorizacijos duomenys jau yra kiek pasen?, tod?l rajono Savivaldyb? yra numa?iusi iki kit? met? (vadinasi, beliko vos pora ger? m?nesi?) atlikti vis? neveikian?i? ir beeimininki? gr?ini? inventorizacij?. Jau dabar yra akivaizdu, kad tai padaryti n?ra lengva, nes nemaa dalis gr?ini? savinink? jau yra i?j? Anapilin, kita dalis j? n? nebeprisimena tur?j? tokio turto. Radome ir toki? atvej?, kai gr?iniai bendram turtui n? nepriskirti, o kaip turtas nurodyti tik vandens boktai. Vargu ar visais atvejais bus galima apsieiti be teism?. V. Orekauskas sp?ja, kad toki? gr?ini? jie priskai?iuosi? deimtimis, o kad juos sutvarkyt?, reik?si? nema? pinig?. Jei ES paramos tam negaus, teks tvarkyti u vis? mokes?i? mok?toj? pinigus. Jo paskai?iavimais, tai gal?t? kainuoti per 150 t?kst.lit?, jau nekalbant apie ilg? popierizmo keli?: skelbimai spaudoje d?l eiminink? nustatymo, kreipimasis ? teism? d?l pripainimo beeimininkiais, dokumentacijos sutvarkymas, objekt? nuraymas ir t.t. Pagal galiojan?i? tvark? u gr?ini? sutvarkym? ar j? likvidavim? yra atsakingas jo savininkas, tod?l V. Orekauskas prao vis? rajono gyventoj? pagalbos, praneti apie nenaudojamus, neveikian?ius gr?inius tel.: 8-687 31067, 8-428 79556. ios inventorizacijos metu bus ?vertinama ir po Nepriklausomyb?s igr?t? gr?ini? b?kl?, peri?r?tos sanitarin?s zonos, siurbli? b?kl?, galimas sunaudojamo vandens kiekis, jo kokyb? ir t. t.

Netvarka g?sdina

M?s? sp?jimais, nesilaikant nustatytos tvarkos, gali b?ti igr?ta nuo 30 iki 40 ar net daugiau gr?ini?. Tokie gr?iniai yra ?rengti alia naftos produkt? ir technikos laikymo aikteli?, arti pastat?, po pastatais, nesilaikant net pa?i? elementariausi? reikalavim?, jie ne?registruoti Lietuvos geologijos tarnybos registre, n?ra gr?ini? technini? pas? ir kt. visika netvarka, pad?ties ? vat? nevynioja V. Orekauskas, primindamas, kad sp?riai sukantis galima didesni? ilaid? ivengti, nes dar yra vilties tam gauti ES paramos. Kiek jos beb?t? 40, 60 ar 50 proc. vis tiek b?t? paspirtis, nereik?t? savos pinigin?s purtyti, nes sutvarkyti gr?inius teks ir tai daryti reik?s negaiuojant, nes antraip vien?dien ir Lietuvoje ims stigti vandens. Jo tarsi ir bus, bet jis nebetiks vartoti.V. Orekauskas tikisi ir gyventoj? paramos, kad ie bus pilietiki ir pad?s jiems atlikti gyvybikai svarbi? vandens gr?ini? inventorizacij?, prane apie inomus gr?inius, o ypa? svarbi informacija yra apie apleistus, neveikian?ius. Juk ? tokias atviras iotis, atvir? ulin?l? utekt? kokiam piktavaliui ar per ioplum? ?pilti nuod?, chemikal?, ir tragedija garantuota. M?s? em? yra labai pakanti ir daug aizd? pati isilaio, bet kai ji supyksta, jos kertas b?na labai iaurus. Nepykdykime jos.

Komentarų nėra