Apie Žemaitį, šakočius ir kitus einamuosius klausimus
Kristina BENDŽIŪTĖ
Ūkanotą rugsėjo 24 dienos rytą V.Grybo „Žemaitis“, kaip visuomet, savo ranka rodė pietų kryptį, o Rajono tarybos nariai ir kiti suinteresuoti asmenys judėjo priešinga linkme: kopė Savivaldybės laiptais skubėdami į 39-ąjį Tarybos posėdį. Posėdžio pradžioje meras Petras Vežbavičius įteikė Kęstučiui Kordušui, Antanui Vizbarui ir Jonui Pocevičiui iš Baltijos asamblėjos gautas padėkas už išskirtinius nuopelnus Baltijos keliui 1998m. rugpjūčio 23d. Jie pagerbti ir raudonomis rožėmis. Kaip žinia, šie asmenys anuomet entuziastingai organizavo Baltijos kelią raseiniškiams. Pakoregavus posėdžio darbotvarkę, Taryba su darbingai ir griežtai nusiteikusiu meru priešaky griebėsi svarstyti sprendimų projektus. Šviesiausios mūsų rajono galvos, siekdamos išvengti visuomenės rezonanso ir bereikalingų paskalų, laikėsi santūriai ir akivaizdžiai demonstravo rimtį bei akcentavo priimamų sprendimų svarbą.
Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas pristatė sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Gražinos Janonienės atleidimo“. Pranešėjas, sunkiai rinkdamas žodžius, padėkojo poniai Gražinai už šaunų darbą ir žymų indėlį į rajono kultūrą. Pasak A.Milašausko, šalių susitarimu G.Janonienė nuo šių metų spalio 1 dienos bus atleista iš pareigų. Šiam sprendimo projektui Taryba pritarė vienbalsiai. Liaudyje sklando kalbos, kad poniai Gražinai buvo pasiūlyta pusės metų atlyginimo išeitinė kompensacija, tad direktorė savo darbo vietą paliko be didelio kartėlio. (Įdomu, kurios partinės grupuotės atstovas užims jos vietą, o gal knygų karaliją imsis valdyti bešališkas asmuo? Ką gi, lauksime konkurso.) Meras Savivaldybės vardu padėkojo savo postą paliekančiai bibliotekos direktorei, galantiškai pabučiavo josios ranką ir, savaime suprantama, įteikė puokštę gėlių. Gražina Janonienė iš tribūnos padėkojo Rajono savivaldybės darbuotojams ir visų kadencijų Tarybos nariams už bendradarbiavimą bei paramą ir suteiktą galimybę iki šiol dirbti. Ji pasidžiaugė, jog biblioteka pasiekė tikrai gražių rezultatų: šiandien ji užima deramą vietą respublikos mastu, pastatas baigiamas renovuoti, kaimo filialai kompiuterizuoti. G.Janonienė sakėsi esanti puikios sveikatos ir dar turinti gerų idėjų bei ateities planų, todėl žadanti tapti aktyvia pensininke. Nuo pakylos nužengusią ilgametę Raseinių viešosios bibliotekos direktorę Tarybos nariai pagerbė atsistodami ir audringai plodami. Posėdis tęsėsi. Kadangi sprendimo projektas „Dėl prezidento Jono Žemaičio gimnazijos nuostatų patvirtinimo“ buvo išimtas iš darbotvarkės dar pačioje posėdžio pradžioje, meras P.Vežbavičius pateikė priežastis, kodėl teko atsisakyti šio klausimo svarstymo. Jis supažindino Tarybą su Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje teikimu – reikalavimu, adresuotu Raseinių savivaldybės merui bei tarybai. Šiame reikalavime teigiama, jog šių metų rugpjūčio 27 dieną Rajono tarybos posėdyje priimtas sprendimo projektas „Dėl Raseinių „Žemaičio“ gimnazijos pavadinimo pakeitimo“ , kuriuo minėtosios ugdymo įstaigos pavadinimas pakeistas į Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją, pažeidžia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir LR Seimo patvirtintas Švietimo įstaigų darymo ir rašymo taisykles. Šios taisyklės nustato, kad Savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos pavadinime pirmiausia turėtų būti nurodoma vietovė ir ugdymo įstaigos tipas. Pavadinimas gali būti papildytas, suteikiant krašto istorijai ar kultūrai nusipelniusio asmens vardą. Tačiau pavadinimuose nenurodoma asmens, kurio vardu vadinama mokykla, laipsnis, profesija, titulas, rangas ar panašiai. Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje reikalavo laikytis LR Valstybinės kalbos įstatymų bei LR Seimo ir VLKK nutarimų. Meras patikino, kad Savivaldybė derins visus su šiuo klausimu susijusius niuansus ir pakvietė pasisakyti Tarybos narį Antaną Vizbarą.
Tarybos narys pasiūlė atkreipti dėmesį į kai kurias ką tik mero perskaityto teikimo formuluotes. Dėl pavadinimuose naudojamų asmens titulų A.Vizbaras kaip pavyzdį pateikė Lietuvoje registruotų įstaigų pavadinimus: Vyskupo Motiejaus Valančiaus katalikiška mokykla Plungėje, Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykla Kaune, Prezidento Kazio Griniaus muziejus Marijampolėje ir t.t. O dėl vietovės įvardinimo A.Vizbaras išreiškė nuostabą: argi būtina įvardinti mokyklos pavadinime miestą, jei registre ir taip yra nurodytas tikslus įstaigos adresas. Anot Tarybos nario, pavadinimas „Raseinių prezidento Jono Žemaičio gimnazija“ skambėtų kvailai. Jis pacitavo LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario, Baltijos asamblėjos prezidento dr. M.Adomėno nuomonę šiuo klausimu: „ Lietuvių kalbos komisija nustatyta tvarka yra stilistinio ir rekomendacinio pobūdžio, todėl jokios kalbos klaidos, pavadinus gimnaziją Prezidento Jono Žemaičio vardu, neįvyks. Kalbos taisyklės nepažeidžiamos ir kalbos dvasiai nenusižengiama. Taisyklės turi tarnauti prasmei, o prasmė aukojama taisyklėms, kurias priimant nebuvo numatyti tokie unikalūs atvejai, kaip dabartinis.“ A.Vizbaras išsakė mintį, jog Prezidento Jono Žemaičio gimnazijai koją bando pakišti Socialdemokratų partijos frakcija. Jo manymu, buvo kreiptasi į Socialdemokratų partijos atstovą Kaune, kuris, vykdydamas partinį pavedimą, bando daryti spaudimą per Valstybinę instituciją. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas užsiplieskė gindamas frakcijos bei Raseinių socialdemokratų partijos vardą. Jis kategoriškai paneigė Tarybos nario A.Vizbaro mestus kaltinimus ir tikino, kad frakcija nesikreipė su jokiais prašymais į Vyriausybės atstovą. Jis priminė, jog visus Tarybos sprendimus Vyriausybės atstovas tikrina, peržiūri ir teikia savo išvadas. A.Vizbaro kaltinimus Liudas Kavaliauskas įvardijo kaip nepelnytą viešą visos opozicinės frakcijos įžeidimą. „Būtų labai gražu, jei Antanas daugiau nesimėtytų tokiais kaltinimais. O Antano didelį išsilavinimą mes ne kartą pabrėžiame, visi žinome, koks yra jo aukštasis mokslas. Ne vieta ir ne laikas diskutuoti su Vyriausybės įstatymais ir kalbos komisija. Reikia priimti grynus sprendimus, ir tai turi daryti specialistai, o ne žmonės su viduriniu vakariniu išsilavinimu,“ – išsijuosęs žarstė puntukus į A.Vizbaro daržą L.Kavaliauskas. 
Meras P.Vežbavičius švelniu, draugišku balsu bandė užglaistyti konfliktą: „Manau, išreikšta ir vienos, ir kitos frakcijos nuomonė. Per mėnesį laiko, kurį mums suteikė Vyriausybės atstovas, pasvarstysim, padiskutuosim komitetuose, pabendrausim su Seimo nariais, Lietuvių kalbos komisija, o spalio mėnesį galėsime priimti galutinį sprendimą.“ Ach, kada gi nurims aistros dėl Jono Žemaičio. Neleidžia žmogui ramiai Anapily ilsėtis, ir suprask dabar, kad gudrus: prezidentas jis ar ne prezidentas, garbinga ar nepadoru jo vardu gimnaziją vadinti. Ko gero, jei šiame posėdyje būtų dalyvavęs Tarybos narys Kęstutis Skamarakas, būtų išpyškinęs savo kultinę frazę: “Mielieji, juk tai protu nesuvokiama, kur mes nueisime…“ Bent kuriam laikui palikime Joną Žemaitį ramybėje ir pasidomėkime, kokie dar svarbūs sprendimai priimami mūsų Rajono taryboje. Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Romanas Evseičikas pristatė sprendimo projektą „ Dėl šilumos kainų dedamųjų nustatymo“. Jis informavo, kad pakeista šilumos kainų nustatymo metodika, pagal kurią atsiranda kainų dedamosios, kurias turi nustatyti Taryba. Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis dedamosiomis, kas mėnesį nustatys šilumos kainas. Naujos kainos įsigalios nuo spalio 1 dienos. Pranešėjas tvirtino, kad kitąmet šildymo kaina gyventojams bus mažesnė apie 2 centus už kilovatvalandę, kadangi kuro kainos yra kritusios. Meras siūlė iš karto pritarti šiam sprendimo projektui, tačiau Tarybos narys Liudas Kavaliauskas panoro pasisakyti iš tribūnos. Jo teigimu, šilumos kainos sumažinimo 1 ar 2 centais už kilovatvalandę realiai žmonės nepajaus, nes yra padidėjęs PVM, tad šiluma kainuos apie 21ct/kWh. Jis priminė, kad 2007m. šilumos kainos dedamoji buvo 6 centai, nors tuo metu buvo kūrenama mazutu, kurio kaina buvo ženkli. Dabar dedamoji yra 9 centai, nors kurui naudojama kur kas pigesnė žaliava – biokuras.
„Aš suprantu, kad kažkam reikia pasišildyti rankas, kažkas gali pavažinėti po įvairius renginius su bankūchenais ir kai ką pasidalinti. Tačiau reikėtų dalintis gražiau ir teisingiau,“ – aštrių žodžių negailėjo Liudas Kavaliauskas. Jo siūlymu, kaina turėtų būti 19-20 cnt/kWh, tuomet gyventojai realiai pajustų kainos sumažėjimą. Tarybos narys Sigitas Vaičius išsakė repliką, jog Liudo Kavaliausko vadovavimo laikais sprendžiant katilinės klausimą buvo žymiai plačiau važinėjama: ne tik po Lietuvą, bet su grupe žmonių aplankyta Švedija. Prieš teikint sprendimo projektą balsavimui, buvo pakviestas situaciją pakomentuoti UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius S.Bartkus. Jis tikino, jog pagal naująją kainodarą kiekvienas būstas per ateinantį šildymo sezoną sutaupys apie 300-500 Lt, ir įmonė išlaikys mažesnę negu vidutinė kainą respublikos mastu, o šilumos kainos dedamoji bus 6,8cnt/kWh. Pasisakius Šilumos tinklų direktoriui, meras P.Vežbavičius prisiminė, jog reikia atsikirsti Tarybos nario L.Kavaliausko replikoms. „Kadangi meras irgi važinėja per bendruomenes su bankūchenais, šiemet mero fondui buvo skirta 22 000 Lt. Visos ataskaitos bus pateiktos metų gale. Bet praėjusios kadencijos mero pono Edmundo Jonylos reprezentacinės išlaidos viršijo Ariogalos seniūnijos komunalinių paslaugų išlaidas,“ – nuoskaudos kupinu balsu pasiaiškino meras. Nebeliko nieko kito, kaip tik teikti sprendimo projektą balsavimui. Sprendimo projektui buvo pritarta: „už“ balsavo 13 Tarybos narių, 6 „susilaikė Posėdyje iš viso svarstyta 30 klausimų, tačiau daugelis jų aktualūs tik tam tikrų profesijų atstovams ar tam tikroms socialinėms grupėms. Apibendrinant eilinį posėdį, galima pasakyti, kad tarpusavyje konfrontuojančios valdančiosios jėgos visais būdais stengiasi įrodyti savo pranašumą. Suprantama, šios kadencijos Tarybos viešpatavimo laikas jau persirito per pusiaują – pats metas įrodyti, kuri frakcija tarnauja mums, Raseinių rajono gyventojams. Politikuokite, mielieji, geros jums likusios kadencijos ir stiprios sveikatos.
