Apklausa bliūkšta – aktyvumas mažas, rezultatas nieko nelems

Versija spausdinimui

Seniūnai nustebę: apklausoje dėl vėjo jėgainių gyventojai itin vangūs. Savivaldybė net pratęsė ją iki rugsėjo pabaigos, tačiau ir tai aktyvumo nesužadino. Girkalnio seniūnė Justina Šaulienė tebeprisimena prieš septynerius metus rengtą apklausą dėl paukštyno statybų, kurioje dalyvavo rekordiškai daug gyventojų, daugiau nei bet kokiuose rinkimuose. Tąkart žmonių balsas buvo išgirstas – paukštyno projektas sustabdytas. Bet dabar jau šaukštai po pietų: Savivaldybė neturi galių atšaukti jos pačios pernai priimto sprendimo, kuriuo palaimintos vėjo jėgainių statybos aplink Šienlaukį. Tad visas šis šurmulys greičiausiai yra nukreiptas prieš antrąjį vystytoją, kuriam bandoma taikyti kitus standartus nei pirmajam.

Dvigubi standartai
Raseinių rajono savivaldybė dalyvauti apklausoje ir pasakyti savo nuomonę dėl vėjo jėgainių statybos kvietė rugpjūčio 12–30 dienomis. Kadangi aktyvumo nesulaukta, ji pratęsta dar mėnesiui – iki rugsėjo pabaigos. Savivaldybė pažymi, kad apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio. Taip, kaip numatoma Vietos savivaldos įstatyme.
Tačiau kam jie turi patarti ir kokius sprendimus lemti, nežinia. Tuo domėtasi ir Savivaldybės tarybos posėdžio mažumos valandoje. Klausimus merui Arvydui Nekrošiui uždavęs opozicijos lyderis Andrius Bautronis pradėjo nuo to, kad abejonių dėl apklausos kyla net ir koalicijos partneriams bei valdančiųjų „valstiečiams“.
Labiausiai A. Bautronį domino, koks bus mero žingsnis dėl 2023 metais Tarybos priimto sprendimo leisti statyti vėjo jėgaines Viduklės seniūnijoje aplink Šienlaukio ir kitus kaimus, jeigu gyventojai pasisakys „prieš“.
„Ar inicijuosite sprendimo atšaukimą atsižvelgdamas į gyventojus? Ar keisis mero nuomonė ir pozicija?“ – klausė opozicijos atstovas priversdamas merą prisipažinti, kad tokios galios jis neturįs.
Jis taip pat priminė, kad pasikeitus išorės teisės aktams, konkrečiai – įsigaliojus Proveržio paketui, kuriame nebeliko reikalavimo rengti specialiuosius planus, vėjo jėgainių statytojams Tarybos pritarimo nebereikia. Tačiau Raseinių valdžia tai ignoruoja – antrasis vystytojas, UAB „Raseinių vėjas“, planuojantis statyti ir eksploatuoti vėjo jėgaines Girkalnio, Nemakščių, Paliepių, Raseinių, Šiluvos, Viduklės seniūnijų teritorijose, tebėra spaudžiamas pristatyti specialųjį planą.
„Paklausti gyventojų nuomonės – taip, tą suprantu. Tas yra reglamentuota Vietos savivaldos įstatyme. Bet koks iš to rezultatas šiuo atveju? Mažumos valandoje meras aiškiai pasakė, kad atbuline data įsakymų jis neatšauks, tas nėra įmanoma. Tada kyla klausimas dėl ateities. Antruosius vystytojus Savivaldybė lyg ir stabdo, ir gyventojų nuomonė „prieš“ bus jai argumentas nebendradarbiauti. Tačiau jeigu ta nuomonė prieštarauja teisės aktams, ji negali būti ką nors lemianti“, – skėsčioja rankomis
A. Bautronis.

Girkalnis kovojo dėl paukštyno, dabar – tyla
Rajone sklando kalbos, kad mintį apie gyventojų apklausą merui pakišo jo patarėjas Algirdas Gricius. Jam einant mero pareigas (2015–2019 m.) rajone virė didelės aistros dėl paukštyno statybų Pakalniškių kaime Girkalnio seniūnijoje. Vyko apklausos, parašų rinkimai.
2017 metais surengtoje gyventojų apklausoje, kurioje klausta, ar reikia Girkalniui paukštyno, dalyvavo 35 procentai balsavimo teisę turinčių vietos gyventojų – aktyvumas pralenkė bet kokius rinkimus. 89 procentai dalyvavusiųjų buvo prieš paukštyno statybas. Raseinių rajono savivaldybės taryba atsižvelgė į apklausos rezultatus ir priėmė sprendimą nepritarti Girkalnio seniūnijoje planuojamai ūkinei veiklai, o Savivaldybės administracija nepritarė jos vertinimo ataskaitai.
„Tada viskas organizuota kitaip nei dabar. Buvo paskirta diena, į seniūniją atvyko septynių žmonių komisija, gyventojai ėjo gyvai pasirašyti. Vyko atviras balsavimas, – prisimena Girkalnio seniūnė J. Šaulienė. – O kita komanda ėjo per žmones, rinko parašus už paukštyną. Rezultatai buvo balsas į balsą, beveik lygūs. Sunku pasakyti, kodėl nusvėrė pirmas balsavimas, taip nuspręsta Savivaldybėje.“
Tas metas seniūnei buvo „asmeniškai baisus“. Dalis bendruomenės kaltino ją susitarus su paukštyno statytojais, gavus materialinės naudos. Seniūnijoje vyko susitikimai po susitikimų – vieni gąsdino kone pasaulio pabaiga, kiti žadėjo klestėjimą, darbo vietas, pigias vištas ir kiaušinius.
„Kibo vieni kitiems į atlapus, iki apsiputojimo, buvo baisu. Dabar – nė nepalyginti. Žmogus ateina į seniūniją, seniūnas įdeda jo balsą į voką ir niekas kitas, tik komisijos narys, jo nuomonės nesužino. Bet gyventojai visiškai neaktyvūs. Nežinau, kaip reikalai internetiniame puslapyje, gal ten balsuoja? Jau tris kartus skelbiau Girkalnio bendruomenės feisbuke, kviečiau balsuoti. Bet niekas neateina, visiškai niekas. Kodėl? Nežinau, tiesą sakant. Turėdama patirties su paukštynu, susilaikau nuo bet kokio domėjimosi, agitavimo. Informacija paskelbta, viskas, ko reikia, padaryta ir tegul patys žmonės sprendžia.“

Kelia dviprasmiškų minčių
Į Kelmės rajoną vėjo elektrinių statybos įžengė be gyventojų apklausos. Meras Ildefonsas Petkevičius nematė prasmės jos organizuoti, nes, akivaizdu, nuomones daugiausia lemtų asmeniniai interesai: „už“ pasisakytų žemės nuomotojai, „prieš“ – kurie tarp jų nepatenka.

„Rezultatai būtų dviprasmiški, vargu ar būtų teisinga jais remtis“, – sako meras.
Praėjusią savaitę jis lankėsi Lyneno miestelyje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje Vokietijoje, su kuriuo Kelmė bendradarbiauja. Pokyčiai, įvykę čia nuo paskutinio vizito prieš penkerius metus, kelmiškius apstulbino.
„Tada buvo viena kita jėgainė, dabar jau visas parkas. Kai vokietis pramonininkas moka 30 centų už kilovatvalandę ir su tokiomis elektros energijos kainomis jam reikia konkuruoti pasaulinėje rinkoje, žmonėms suprantama, kad valstybė turi ko nors imtis. Tas pats ir čia – jei norime turėti pramonę, gaminti produktus ir parduoti juos kitose rinkose, mums būtina turėti užtektinai savos energijos“, – akcentuoja
I. Petkevičius kviesdamas gyventojus rūpintis valstybės, ne vien asmenine gerove.
Kelionės metu jis matė visoje Vokietijoje besisukančias vėjo jėgaines. Įspūdingiausi vaizdai atsiveria artėjant prie Berlyno – čia jų visas miškas. Jėgainėmis apjuosta milijardieriaus Elono Musko statoma gamykla, jų parkai įrengti kiekvienoje laisvoje erdvėje, šalia kiekvieno miestelio.
„Vokiečiai galvoja apie ateitį, jie nori gyventi. Jeigu mums netinka vėjo jėgainės, belieka atominė elektrinė – skelbkime iš naujo referendumą ir statykime. Tik tiek, kad sava elektros energija reikalinga jau šiandien, o ne kažkur perspektyvoje. Turime tai suprasti, kito kelio nėra“, – sako I. Petkevičius.
Viso rajono gyventojų apklausa, kviečianti išreikšti nuomonę dėl konkrečioje vietoje numatomų statybų, Kelmės mero įsitikinimu, nekorektiška. Jei jau klausti, tai tik vietinių gyventojų, kuriuos tai liečia tiesiogiai. Kita vertus, yra žmogaus nuosavybė – ji neliečiama. Jeigu žemės sklype numatoma veikla neprieštarauja teisės aktams, niekas kitas neturi už jo savininką nuspręsti, ar jam nuomoti, ar ne.
I. Petkevičius svarsto, kad organizuodami apklausą rajono mastu Raseinių politikai turi tikslą neįsileisti vieno ar kito vystytojo. O tuo pačiu – nusiimti atsakomybę nuo savęs ir perkelti ją gyventojams. Nors pagrindinis jų tikslas turėtų būti bendravimas su gyventojais aiškinant atsinaujinančių energijos išteklių energetikos privalumus ir valstybinę būtinybę ją sukurti.

Parengė
Daiva GENYTĖ

Komentarų nėra