Aplinkosauginiai reikalavimai žemdirbiams vis griežtėja

Siųsti Versija spausdinimui

Gytis SADŪNAS

Tradiciniame žemdirbių susirinkime rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Gediminas Tamašauskis supažindino su aplinkosauginiais reikalavimais, kurių privalo laikytis ūkininkai: tiek žemės savininkai, tiek galvijų laikytojai. Jo teigimu, aplinkosauginiai reikalavimai žemdirbiams vis griežtėja. ,,Saugomose teritorijose naudoti bei eksploatuoti naudingąsias iškasenas yra draudžiama,- sakė G. Tamašauskis. – Nesaugomose teritorijose žemės savininkas ar naudotojas turi teisę naudoti žemės sklype esančias naudingąsias iškasenas savo ūkio reikmėms, jei įsirengia mažąjį karjerą.“
Pasak Raseinių r. aplinkos apsaugos agentūros vedėjo G. Tamašauskio, sodietis, norintis naudoti nuotekų dumblą tręšimui (žemės ūkyje ar energetinėms kultūroms), turi turėti su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu (KRAAD) suderintą tręšimo planą. Dumblo naudotojas ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomo tręšimo privalo apie tai informuoti KRAAD. Turi būti atlikti numato-motręšti lauko dirvožemio tyrimai, tręšiamas dumblas turi atitikti specialius kokybės rodiklius.

Privaloma mėšlidė arba srutų kauptuvas

Pasak rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjo G. Tamašauskio, griežti lieka ir aplinkosauginiai reikalavimai mėšlui ir srutoms tvarkyti.
,,Žemės ūkio subjektai, laikantys daugiau kaip dešimt sutartinių gyvulių, iki 2012 metų sausio 1 dienos mėšlo ir srutų kaupimui privalės turėti mėšlidę ar srutų kauptuvą, kuriame tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ar srutos“,- pasakojo rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas. – Mėšlas ir srutos turi būti laikomas uždengtose mėšlidėse ar srutų kauptuvuose. Iš gretimų teritorijų į mėšlides ar srutų kauptuvus negali patekti paviršinis ir požeminis vanduo, o iš jų – srutos į aplinką. Mėšlidžių ir srutų kauptuvų leidžiama neįrengti, jei gyvūnai laikomi giliame tvarte, kuriame telpa per kaupimo laikotarpį susidarantis mėšlas ar srutos.“
Anot G. Tamašauskio, tirštąjį mėšlą galima laikyti lauko rietuvėse laikantis aplinkosauginių reikalavimų ir sąlygų: mėšlas laikomas tik tuose laukuose, kurie numatyti juo tręšti, mėšlo kiekis neturi viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio, lauko rietuvės aikštelė įrengiama iš visų pusių supilant ne mažesnį kaip 50 centimetrų aukščio žemės pylimą, aikštelėje suformuojamas durpių ar šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms absorbuoti.
,,Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų. Rietuvėse mėšlas turi būti laikomas uždengtas ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius“, – aiškino pareigūnas.  Agentūros vedėjas G. Tamašauskis akcentavo, kad mėšlą ir srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 dienos iki balandžio 1 dienos, taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Draudžiama mėšlą ir srutas skleisti nuo birželio 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos, išskyrus tręšiamus pūdymus, pievas ir ganyklas.
,,Jei žmogus tręšia mėšlu ar srutomis daugiau kaip 100 hektarų žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti tręšimo planą. Mėšlui ir srutoms paskleisti turi būti naudojama tvarkinga, specialiai tam skirta technika,- sakė rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas. – Tirštasis ir skystasis mėšlas po paskleidimo ant dirvos paviršiaus turi būti įterptas ne vėliau kaip per 12 valandų (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas).“

Kalbėta ir apie daug ginčų keliantį pakuotės mokestį

Raseinių r. aplinkos apsaugos agentūros vedėjas G. Tamašauskis sakė, kad ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, pakuojantys gaminius į apmokestinamąją pakuotę, turi mokėti mokesčius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
,,Ūkininkai, pakuojantys šienainį, turi mokėti mokesčius už pakavimui sunaudotą šienainio plėvelę, presuojantys šieną ,,kitkomis“, turi mokėti už sunaudotą špagatą ir panašiai“, – aiškino vedėjas. Anot jo, mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokestis sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre. ,,Mokėjimo tvarka bei apmokestinamosios pakuotės mokesčio tarifai nurodyti Mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme. Plastikinės pakuotės mokesčio tarifas – 1,8 lito už kilogramą pakuotės svorio, – aiškino G. Tamašauskis.  Jis taip pat priminė, kad turi būti vykdoma pakuočių apskaita bei iki kiekvienų metų kovo 1 dienos KRAAD Raseinių rajono agentūrai turi būti teikiama į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaita. Asmenys turi įsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade. Dėl įsiregistravimo reikia kreiptis į KRAAD Raseinių rajono agentūrą.
Rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas G. Tamašauskis taip pat pažymėjo, kad ūkio veikloje susidariusios atliekos turi būti priduotos atliekų tvarkytojams. Pridavus atliekas, privaloma turėti tai įrodančius dokumentus.

Komentarų nėra