Apsaugokime save ir savo eim? galingiausiu ginklu nuo COVID-19
Nors iuolaikin? medicina yra labai paangi, ukre?iamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas u vakcinacij? dar n?ra irastas. Didiausios pandemijos monijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, tod?l siekiant ir toliau s?kmingai suvaldyti koronaviruso plitim? svarbu laikytis rekomendacij? d?l vakcinacijos ir taip apsaugoti save ir savo aplink?.
Valstybin?s vaist? kontrol?s tarnybos (VVKT) atstov? spaudai Aist? Tautvydien? aikina, kaip veikia vakcina patekusi ? mogaus organizm? ir akcentuoja skiepijimosi b?tinum?, naud? bei svarb? norint suvaldyti ukre?iam?j? lig? plitim?, tarp j? ir COVID-19.
Pasak specialist?s, visuomen?je vis dar sklandantys mitai, kad vakcinos nuo COVID-19 ligos gali sukelti nevaisingum? ar net mirt?, neturi joki? s?saj? su moksliniais ?rodymais ir atliktais tyrimais.
Kaip veikia vakcina?
Vakcinos yra laikomos saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo tam tikr? ukre?iam?j? lig?. Pasak A. Tautvydien?s, jos sukuria organizmo apsaug? padeda paruoti mogaus imunin? sistem? atpainti ir apsiginti nuo ukre?iam?j? lig? suk?l?j?.
Daugelio vakcin? sud?tyje yra antigeno susilpninto ar nukenksminto pavidalo viruso ar bakterijos, kuri negali sukelti ligos. Pasiskiepijus mogaus imunin?je sistemoje sukuriama imunin? atmintis ir aktyvuojamos imunin?s l?stel?s kraujyje, kaul? ?iulpuose ir visame organizme. Paskiepyto mogaus imunin? sistema atpa?sta antigen? kaip svetimk?n?. V?liau, jei mogus susiduria su tam tikru virusu ar bakterija, imunin? sistema juos prisimena. Tuomet aktyvuojamos imunin?s sistemos l?stel?s, kurios sunaikina lig? sukeliant? virus? arba bakterij? ir pagamina antik?nus, apie organizmo reakcij? ? vakcin? aikina specialist?.
Dauguma vakcin? nuo COVID-19 ligos imunin? atsak? sukelia ? nedidel? viruso SARS-CoV-2, sukelian?io COVID-19 lig?, fragment?.
A. Tautvydien? paymi vakcin? sud?tyje n?ra paties viruso ir ji negali sukelti COVID-19 ligos: Kai mogui suleidiama vakcina nuo COVID-19 ligos, jo organizmo l?stel?s geba perskaityti vakcinoje ukoduot? genetin? informacij? ir pradeda gaminti dyglio baltym?. Jeigu paskiepytas mogus usikre?ia SARS-CoV-2 virusu, jo imunin? sistema virus? geba atpainti ir yra pasiruousi prie j? kovoti: antik?nai ir imunin?s l?stel?s, veikdamos kartu, gali sunaikinti virus?, ukirsti keli? jam patekti ? organizmo l?steles ir sunaikinti ukr?stas l?steles, taip pad?dami apsisaugoti nuo COVID-19 ligos.
Susiformuoja kolektyvinis imunitetas
Skirtingos vakcinos apsaugo mogaus organizm? nuo konkre?ios ligos vis? gyvenim? arba tam tikr? laik?. Apsaugos trukm? priklauso ir nuo ligos, nuo kurios siekiama apsaugoti.
Kai kurios vakcinos apsaugo nuo ligos tik tam tikr? laikotarp? ir gali reik?ti stiprinam?j? dozi?. Kitu atveju imunitetas susidaro visam gyvenimui. Pavyzdiui, vakcina nuo gripo yra tik vienam sezonui, o nuo difterijos 510 met?, teigia A. Tautvydien?. Ji papildo: tam, kad vakcina b?t? efektyvi ir susidaryt? imunitetas, b?tina laikytis atitinkamos skiepijimo sekos, kuri yra nurodyta kiekvienos vakcinos informaciniuose dokumentuose.
Svarbu suprasti, kad vakcinos apsaugo ne tik pasiskiepijus?j?, bet ir nepaskiepytus visuomen?s narius, pavyzdiui, vaikus, kuri? dar negalima skiepyti d?l amiaus, arba mones, kuri? imunin? sistema susilpn?jusi. Ta?iau tam, kad kolektyvinis imunitetas susidaryt?, turi b?ti paskiepyta pakankamai daug gyventoj?.
Spekuliacijos prietarauja mokslo ?rodymams
A. Tautvydien? akcentuoja, kad visos Europos S?jungoje registruotos vakcinos yra itirtos ikiklinikiniais ir klinikiniais tyrimais.
Ir vakcin?, ir bet kokio kito vaisto toksikumas visada yra vertinamas ikiklinikini? tyrim? metu. Kuriant vakcinas nuo COVID-19 ligos, be bendrojo toksikumo tyrim?, buvo atlikti poveikio dauginimuisi ir vystymuisi tyrimai. Tyrimai su gyv?nais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo toksinio poveikio n?tumui, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparod?. Vakcin? sud?tyje esan?ios mediagos nes?veikauja su mogaus DNR ir nesukelia genetini? poky?i?, nes nepatenka ? l?stel?s branduol?, kuriame yra DNR. Kitaip tariant, n?ra biologinio mechanizmo, d?l kurio gal?t? pasireikti DNR paaida ir mutacijos. Tai yra labai svarbus argumentas, kuris tur?t? nuraminti jaunus mones, kurie baiminasi d?l savo reprodukcin?s funkcijos ateityje, tvirtina specialist?.
Ryys tarp vakcinos ir mirties nenustatytas
Kalbant apie mirtis, kurias neva gal?jo nulemti vakcinos nuo COVID-19, A. Tautvydien? atkreipia d?mes? ? tai, kad, nepaisant to, jog per vis? vakcinacijos laikotarp? VVKT gavo 35 praneimus apie moni? mirtis po vakcinacijos, n? vienu atveju prieastinis ryys tarp vakcinos ir mirties nebuvo nustatytas.
Nor?tume priminti, kad kiekvieno praneimo duomen? vertinimas yra individualus. ?tariamos nepageidaujamos reakcijos, taip pat ir mirties, prieastinis ryys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Kitaip tariant, vertinama, ar po skiepijimo buvo pasireik? nepageidaujam? simptom?, ar nustatyta laboratorini? ar kit? tyrim? pakitim?, ar yra kit? duomen?, patvirtinan?i?, kad tai gal?jo sutrikdyti asmens sveikat? ar net sukelti mirt?. Jei patvirtinan?i? duomen? nenustatoma, tuomet svarbu ?vertinti, ar yra kit? galim? mirties prieas?i? ir ar mirtis tik?tina, atsivelgiant ? vakcinos veikimo b?d? bei sukeliamus poveikius. iais atvejais ypa? svarbi informacija ir apie tai, kokiomis l?tin?mis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo bei duomenys apie kitus jo sveikatos b?kl?s rodiklius, informacija dalijasi VVKT atstov? spaudai.
Vietin? reakcija ? skiep? normali praktika
Anot A. Tautvydien?s, daniausiai pasitaik? alutiniai poveikiai, pasiskiepijus nuo COVID-19 ligos, buvo lengvi arba vidutinio sunkumo, o moni? sveikata pager?jo per kelias dienas po vakcinacijos.
mon?s jaut? skausm? bei patinim? injekcijos vietoje, nuovarg?, skund?si galvos, raumen? ir s?nari? skausmais, altkr??iu ir kar?iavimu. Taip pat buvo fiksuojama paraudim? injekcijos vietoje, retesniais atvejais pykinimas, v?mimas, nie?jimas injekcijos vietoje, gal?ni? skausmas, padid?j? limfmazgiai, miego sutrikimai, teigia ji.
Primenama, kad pasireikus net ir lengvai vietinei reakcijai po vakcinacijos pilie?iai raginami apie tai praneti VVKT. Praneim? kiekvienas gali pateikti iais b?dais:
? tiesiogiai upildydamas form? internetu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv;
? upildydamas praneimo form?, skirt? pacientams (j? galima rasti https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486), ir atsi?sdamas elektroniniu patu (adresu NepageidaujamaR@vvkt.lt);
? nemokamu telefonu 8 800 73 568.
Jei pacientas nenori praneimo apie patirt? nepageidaujam? reakcij? pateikti pats, gali paprayti, kad tai u j? padaryt? kitas asmuo, pavyzdiui, sveikatos priei?ros specialistas ar vaistininkas.
Pataria nerizikuoti savo sveikata
Panekov? pabr?ia skiepijimosi tikslas n?ra vien tik ivengti konkre?ios ligos, iuo atveju COVID-19, ta?iau ja susirgus sirgti lengviau, ivengti komplikacij?.
Atminkite, kad ir COVID-19, ir kitos ukre?iamosios ligos labai plinta visuomen?je, ypa? tais atvejais, kai n?ra susiformav?s kolektyvinis imunitetas. Tod?l nesiskiepyti tai prisiimti i? lig? rizik? arba pad?ti joms plisti, paymi specialist?.
Registruotis pasiskiepyti sustiprinan?i?ja vakcinos nuo COVID-19 ligos doze galima internetu www.koronastop.lt.
Vakcinuotis taip pat galima pas eimos gydytoj?. Nor?dami suinoti, ar asmens sveikatos priei?ros ?staiga vykdo skiepijim? nuo COVID-19 ligos, gyventojai tur?t? kreiptis ? ?staigos registrat?r?.
Jei turite papildom? klausim? d?l vakcin? ar vakcinavimo proceso, atsakymus galite rasti interneto svetain?je www.koronastop.lt/vakcinavimas.
