Ar bus efektyvus supaprastintas ugdymo įstaigų valdymas?

Kovo 26 dieną vyko 6-ojo šauki­mo 33-asis rajono Tarybos pasėdis.  Jame dalyvavo 22 Tarybos nariai. Meras Petras Vežbavičius paskelbė posėdžio pradžią ir tradiciškai pas veikino visus šį mėnesį gimusius Tarybos narius: Valdemarą Jaciką, Vaidą Kuzmarskį, Kristiną Bartkutę ir Romaldą Zubielą. Posėdyje turėjo būti svarsto­mi keturiasdešimt šeši sprendimų projektai. Posėdžio pradžioje Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyresniojo specialisto Romano Evseičiko iniciatyva šeštasis dienotvarkės klausimas ,,Dėl pritarimo „Raseinių rajono kultūros centro pastato energetinio audito ir investicinio projekto” atikslinimui“ buvo išbrauktas. Taryba tam vienbalsiai pritarė. Raseinių kūno kultūros ir sporto centro direktorius Gintautas Balčaitis pristatė sprendimo projektą „Dėl mokesčio už sporto treniruotes padidinimo ir surinktų lėšų įtraukimo į Raseinių kūno kultūros ir sporto centro mokos fondą“. Pranešėjas pažymėjo, kad šis klausimas jau buvo pateiktas tiek Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komitetui, tiek Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komitetui, ir jam buvo pritarta. Jis tvirtino, kad mokesčio pakėlimas nuo trijų iki penkių litų neturėtų sukelti didelių problemų.

Pirmoji šiuo klausimu pasisakė Tarybos narė Ona Babonienė. Ji teigė, kad mokesčio pakėlimas, nors ir nedidelis, gali skaudžiai atsiliepti vaikams ir jų tėvams šiuo nelengvu ekonominiu laikotarpiu. Esama pavyzdžių, kai sporto mokyklų treneriai patys sumoka už moksleivį, kad jis lankytų treniruotes. Tarybos narė pasiūlė peržiūrėti biudžetą ir skirti pinigų iš kitų šaltinių, nes dėl mokesčio pakėlimo sporto mokyklose gali sumažėti moksleivių skaičius. Tarybos nario Romaldo Zubielos paklausta, kodėl Ona Babonienė, kaip Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorė, niekuo nepadeda šiuo klausimu Raseinių rajonui, ji atsakė, kad neskirsto lėšų, tai neįeina į jos pareigas. Tarybos narys Jordanas Kenstavičius pasiūlė sumažinti mokestį gabiems moksleiviams ir įkurti specialų fondą. Tarybos narys Linas Dargevičius pažymėjo, kad gabūs vaikai nėra atleidžiami nuo mokesčio, tačiau nuo jo atleidžiami socialiai remtini vaikai, pateikę atitinkamas pažymas. Anot L.Dargevičiaus, reikia pasirinkti iš dviejų blogybių geresnę: arba kelti mokestį atleidžiant nuo jo sociaiai remtinus vaikus ir taip išlaikyti mokinių skaičių, arba ateityje mažinti grupes. Tarybos nariui Sigitui Vaičiui uždavus klausimą, ar mokesčio pakėlimas turės ekonominį efektą, meras Petras Vežbavičius pažymėjo, kad šį sprendimą galima bus panaikinti, kai įsigalios nauja Švietimo ministerijos priimta tvarka dėl lėšų paskirstymo neformaliam ugdymui.   Šešiolikai Tarybos narių balsuojant „už“, penkiems – „prieš“, vienam susilaikius, sprendimo projektas buvo priimtas.

Daug diskusijų sukėlė sprendimo projektas „Dėl Raseinių rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2009-2012 metų priemonių plano patvirtinimo“, kurį pristatė Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Linas Dargevičius.

Prieš pasisakant pranešėjui, meras Petras Vežbavičius patikslino sprendimo projekto aptarimo eigą, nes šiuo klausimu norėjo pasisakyti ir bendruomenių nariai, ir LR Seimo narys Edmundas Jonyla. Linas Dargevičius savo pranešime pabrėžė tris pagrindinius punktus, lėmusius šio sprendimo projekto paruošimą – tai rajono mokinių tinkamas ir kokybiškas išsilavinimas, demografinė situacija mūsų rajone, supaprastintas ir efektyvus ugdymo įstaigų valdymas. Pirmoji šiuo klausimu Tarybos nario vardu pasisakė Ona Babonienė. Ji pastebėjo, kad apie reorganizavimą buvo per mažai iš anksto informuoti tėvai, išvardino mokyklas, kurių reorganizavimas būtų netikslingas dėl objektyvių priežasčių. Dėl šio sprendimo projekto pasisakė Tarybos narys Liudas Kavaliauskas. Jis pažymėjo, kad ekonominis efektas negali būti pagrindinis dalykas restruktūrizuojant mokyklas, kad jau dabar, uždarius vieną ar kitą mokyklą, moksleivius vežantis transportas būna perpildytas. Nėra tiksliai paskaičiuota, kiek bus gauta papildomų lėšų iš mokytojų atlyginimų sumažinimo ir kiek bus sumokėta vežėjams. Taigi ir pats ekonominis efektas yra gana abejotinas. Tarybos narys pažymėjo, kad yra gautas Švietimo ir mokslo ministro raštas, kuriame nurodoma, jog Ariogalos pradinės mokyklos prijungimas prie Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos jokių problemų neišsprendžia, netgi rekomenduojama taikyti kitas priemones, o ne sujungti šias dvi mokyklas. Tarybos narys Valdemaras Jacikas trumpai pastebėjo, kad paskaičiavimai visgi yra, ir šis restruktūrizavimas leistų sutaupyti pusantro milijono litų. Raseinių katalikiškos dvasios pradinės mokyklos bendruomenės vardu pasisakė Tadas Venclauskas. Jis pakvietė Tarybos narius negriauti to, ką yra sukūrusi bendruomenė, palikti Raseinių katalikiškos dvasios pradinę mokyklą be struktūrinių pokyčių, nes moksleivių tėvai nuogąstauja, kad prijungus šią mokyklą prie „Kalno“ vidurinės mokyklos, jų vaikai liks be socialinio pedagogo, logopedo, bibliotekininko, prailgintos dienos grupės, neformalaus ugdymo ir kitų paslaugų. Seimo narys Edmundas Jonyla savo kalboje pastebėjo, kad tiek Europos Sąjungos ekspertai, tiek mūsų šalies vyriausybės programa siūlo stiprinti valdymo decentralizavimą, tad visi svarstomi struktūriniai pakeitimai, jo nuomone, nėra suprantami. Taip pat jis paminėjo, kad tikrosios pakeitimų priežastys galbūt yra visai kitos -netinkami vadovai, o gal kažkam prireikė pastatų. Tad reikėtų įvardinti tikrąsias mokyklų reorganizacijos priežastis. Seimo narys juokais pasiūlė prijungti visas mokyklas prie „Kalno“ vidurinės mokyklos taip sutaupant daug lėšų. Edmundas Jonyla išreiškė gana svarų argumentą dėl mokyklų restruktūrizavimo viešumo, jo teigimu, visuomenė buvo mažai informuota apie numatomas reformas ir sprendimai priimami už akių. Vosiliškio bendruomenės vardu kalbėjo Daiva Šeškauskaitė. Ji pastebėjo, kad reikia atsižvelgti į vaikų adaptacijos naujose mokyklose problemas. Negalima į šį reikalą žiūrėti vien per ekonominę prizmę, gali nukentėt vaiko išsilavinimo kokybė, nes mokyklos bus perkrautos. Vėlgi buvo akcentuotos susisiekimo problemos, kurios sukelia papildomas vaiko sportinio ir kultūrinio lavinimo problemas. Buvo pastebėta, kad kaimai yra labai svarbi kultūrinė terpė, kuri tiesiog išnyktų uždarius mokyklas. Tarybos narys Sigitas Vaičius replikavo, kad svarstant šį projekto sprendimą yra per daug politikuojama ir griebiamasi populizmo. Šiuo klausimu pasisakė Tarybos narys Antanas Vizbaras. Jis tvirtino, kad tiek pradinės, tiek pagrindinės mokyklos, kurios šiuo metu yra uždaromos, bus išsaugotos mažiausiai penkiolika metų ir esant reikalui, tai yra atsiradus reikiamam kiekiui mokinių, jas vėl bus galima įsteigti. Taip pat jis pastebėjo, kad reforma turi būti baigta 2012 metais, ir dabar pats laikas informuoti apie tai tėvus.

Linas Dargevičius, apibendrindamas sprendimo projekto aptarimą, pastebėjo, kad visuomenė apie dabar vykdomą reformą buvo informuota jau seniai, apie reorganizavimą galima buvo pasiskaityti tiek internete, tiek rajoninėje spaudoje. Taip pat jis pažymėjo, kad Švietimo ir mokslo ministerija siūlo taupyti lėšas atleidžiant iš darbo specialistus, o tai pakenktų moksleivių mokymosi kokybei. Savivaldybė siūlo kur kas racionalesnį mokyklų reorganizavimo planą – taip būtų išsaugotos ir specialistų darbo vietos, ir užtikrintas kokybiškas mokymas. Raseinių rajono savivaldybės taryba sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2009-2012 metų priemonių plano patvirtinimo“ priėmė su komiteto pateiktomis paSprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės 2009-2011 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“ pristatė Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė. Pranešėja pabrėžė, kad bendras lėšų poreikis įgyvendinant strateginį planą šiais metais yra daugiau nei šimtas šešiasdešimt trys milijonai litų, iš jų savivaldybės dalis – šimtas trys milijonai litų. Daugiausia lėšų yra skiriama strateginiam tikslui, kuris skamba taip: sukurti saugią socialinę apsaugą, teikiant kokybišką švietimo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės paramos ir kitas socialines paslaugas. Mažiausiai lėšų tenka sukurti saugią aplinką piligriminiam turizmui, verslui ir kaimo plėtrai saugant kultūros paveldo objektus. Šis planas yra pateiktas Raseinių rajono savivaldybės tinklalapyje. Tarybos narys Antanas Kilčauskas pasisakė dėl Prabaudos tvenkinio  valymo problemos, kuri iki šiol nėra išspręsta, nors tam yra skirta apie milijoną litų. Kaip paaiškino Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė, Prabaudos tvenkinio valymo projektas yra pateiktas svarstymui. Tad galima tikėtis, kad darbai šiais metais bus pradėti. Šiam sprendimo projektui tarybos nariai pritarė vienbalsiai.   Ne mums, žurnalistams, spręsti, prie ko prives mokyklų reorganizavimas – viską parodys visagalis laikas. O Mero pavaduotojai Gitanai Rašimienei linkime puikių atostogų!