Ar bus įvestas Kojinės mokestis?

Arūnas DAMBRAUSKAS

 Valdžia vis giliau bando įgrūsti savo letenas į piliečių kišenes ir išlupti iš ten, kas dar yra likę.                

  Tik taip galima paaiškinti planus įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį (NTM).                           

  Gali būti, kad valdžia netrukus ims kišti rankas ir į kojines. Kad jas būtų lengviau surasti, reikėtų pasitelkti specialiai parengtus kojinių ieškančius šunis. Jie surastų slaptąsias kojines, o valdžios atstovai iš jų iškratytų tai, kas ten sukaupta pačiai juodžiausiai dienai.

  Kodėl čia užsiminiau apie kojines? 

  Sakyčiau, kojinės toks pat privatus dalykas, kaip ir visuotinio NTM objektas – butai ir yvenamieji namai. Didžioji dauguma žmonių juos statėsi be valdžios pagalbos, atimdami gardesnį kąsnį net iš savo vaikų, atsisakydami atostogų, geresnio automobilio, gražesnės aprangos.                          

   Dabar už tokį vargą jie gali gauti „valstybinį apdovanojimą“ – naują mokestį, kurį, anot žmonių, būtų galima pavadinti „stogo virš galvos turėjimo mokesčiu“.                     

 Yra vilčių kad visuotinis NTM kol kas nebus priimtas – juo nesižavi Prezidentė, tam nepritaria nemaža dalis politikų.                     

  Tačiau premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė bet kada gali pabandyti šį mokestį įvesti. Minėti valdžios atstovai jau lyginami su chirurgų brigada, kuri operuoja nenaudodama nuskausminamųjų priemonių. Sukelia ligoniui šoką, o paskui šaltai stebi – išgyvens ar ne.                   

  Jei bus panaudotas visuotinis NTM skalpelis, neišgyvenusiųjų gali pastebimai pagausėti.                       

  Įsidėmėtina tai, kad tie, kurie liktų gyvi, neturėtų supratimo, kur jų mokesčiai naudojami – gal valdininkų komandiruotėms, gal automobiliams įsigyti, gal stažuotėms užsienyje apmokėti.                           

  Skaidriai mokesčius naudojančiose šalyse NTM, paprastai, skiriamas infrastruktūrai gerinti, tai yra, gyvenimo kokybei kelti.                       

  Jei žmonės žinotų, kad, tarkime, už vienos gatvės gyventojų NTM bus sutaisyti šaligatviai arba įrengtas apšvietimas, arba nupirktos patogios visuomeninio transporto priemonės, tai palengvintų mokesčio naštą, o gal padarytų ją visiškai suprantama arba netgi būtina.                       

  Tačiau Lietuvoje nėra informavimo apie mokesčių sunaudojimą tradicijų. Todėl kalbėti apie mokesčių mokėtojo motyvaciją, kai pinigai sunaudojami „belekam“, yra beprasmiška.             

  Pagal projektą, už visuotinį NTM surinkti pinigai turėtų papildyti savivaldybių biudžetus.                   

  Sakykime, Raseinių rajone iš fizinių asmenų per metus būtų surenkama apytiksliai apie kelis milijonus litų NTM. Jei juos surinkus, meras Petras Vežbavičius paskelbtų, kad dalis šių pinigų bus panaudota jo komandiruotei į Kiniją apmokėti, žmonės, aišku, pasipiktintų. Bet jei jis praneštų, kad už tas lėšas bus įrengtas visuomenės reikmėms skirtas baseinas, tikrai ne visi piktai burnotų.                        

  Galbūt visuotinis NTM yra įmanomas, tačiau tam reikia pasirengti, o ne kaip nusikaltėliui tiesiog imti ir kišti savo leteną į svetimą kišenę.