Ar dar žvelgsime ? m?nul??

^[1]Šian­dien ta­po ma­din­ga s?­jant net ? m?­nu­l? žvelg­ti. Pam?stykime, ar tai svarbiausia! Gal pra­d?­ki­me nuo to, ko s?k­le­lei, kad ji dyg­t?, rei­kia. Ogi pen­ki? s?­ly­g?, kaip ir kiek­vie­nai gy­vai b?­ty­bei – ši­lu­mos, dr?g­m?s, oro, švie­sos ir mais­to. Kai že­me­l? šil­ta, dr?g­na ir pu­ri, kur s?k­le­l? nu­birs, net ir kul­nu už­ž?­rus, ji su­dygs…

?do­mus šis laik­me­tis. Ko­ki? tik ori­gi­na­li? min­?i? ir id?­j? ne­iš­girs­ta­me vi­suo­se gy­ve­ni­mo kam­pe­liuo­se, m?­s? gau­sio­je spau­do­je ir re­kla­mo­je. An­tai kaip liek­nam ir gra­žiam tap­ti per ke­le­t? sa­vai­?i?, vartojant brangias tabletes, kaip su stebuklingu antpilu iš­gy­dy­ti de­vy­nias ne­ga­lias, kaip šeimos b?das galima išspr?sti pasitelkus horoskopus ar burtininkus. Madinga dar žvelgti ? M?nulio kalendori? ir pagal j? pas?ti šeimos darž?, tikintis, kad jis su­ve­š?s. Ži­no­ma, jei dar tar­pu­ei­lius pu­ren­si­me ir der­li? rau­si­me taip pat žvelg­da­mi ? ka­len­do­ri?…

N?­ra ap­ie tai tei­gi­ni? ir gau­sio­je dar­ži­nin­kys­t?s moks­lo li­te­ra­t?­ro­je. O juk po kruo­pe­ly­t? dar­žo­vi? au­gi­ni­mas, ?vai­ri? s?­ly­g? ?ta­ka tir­ta, ana­li­zuo­ta, ly­gin­ta šimt­me­?iais. To­kios dar­ži­nin­kys­t?s veik­la pa­gar­s?­ju­sios darbš?ios tau­tos, kaip vo­kie­?iai, olan­dai, ki­nai ar ja­po­nai, tik­rai b?­t? už­?iuo­p? t? nors ma­ž? pro­cen­t?­l? der­liaus pa­di­d?­ji­mo pri­klau­so­mai nuo m?­nu­lio fa­z?s, b?­t? ap­ie tai ra­šo­ma, ži­no­ma. De­ja, to n?­ra…

Mums at­ro­do, kai sto­ko­ja­ma dar­ži­nin­kys­t?s ži­ni?, kai ne­ži­no­ma, ka­da s?­ti, kaip tr?š­ti, kaip ko­vo­ti prieš li­gas ir ken­k?­jus, ta­da sa­vo ne­s?k­mes ban­do­ma tei­sin­ti, o ir iš­ei­ties ieš­ko­ti ant­gam­ti­n?­se j?­go­se. Gal pa­s?­ta ne to­je m?­nu­lio fa­z?­je… Be­je, ne tik s?­ti, bet ir tar­pu­ei­lius pu­ren­ti, lais­ty­ti, der­li? nu­rau­ti taip pat pa­ta­ria­ma ? j? žvel­giant…

Tai­gi ti­kin­tys m?­nu­lio ka­len­do­riu­mi – te­gu juo nau­do­ja­si, abe­jo­jan­tys – te­gu eks­pe­ri­men­tuo­ja, o ne­ti­kin­tys – ga­li ir pa­si­šai­py­ti. Bent iš to, kad šian­dien jo kai­my­nas sku­ba s?­ti ri­di­k?­lius, už sa­vai­t?s s?s sa­lo­tas, pas­kui vi­s? m?­ne­s? skai­?iuos die­nas iki svo­g?­n? ar mor­k? s?­jos. O ga­li pa­si­tai­ky­ti, kad t? iš­rink­t?­j? die­ne­l? že­me­l? bus per šal­ta, už­mir­ku­si, o gal pe­rdži?­vu­si…

Ir dar ke­lios min­tys vis dar žvel­gian­tiems ? m?­nu­l?. Pir­ma – pa­da­ry­ki­te eks­pe­ri­men­t?, pa­s?­ki­te da­l? dar­žo pa­gal m?­nu­lio ka­len­do­ri?, ki­t? da­l? t? die­n?, ka­da nepatariama s?­ti. Ar ne­?do­mu? Jeigu draudžiam? dien? pas?tos daržov?s neder?s, aš pasireng?s nuostolius atlyginti! Ti­kiu, kad m?­nu­lis nuo­sta­bi ir bran­gi m?­s? pa­sau­lio da­le­l?, bet ma­žai s?k­ly­tei ji ne pa­ti svar­biau­sia. Kaip mi­n?­jau, jai rei­kia ši­lu­mos, dr?g­m?s, n?­ra ka­da ? m?­nu­l? žval­gy­tis. O be to, ji pa­ti pa­lauks, tar­kim, tos pa­lan­kios m?­nu­lio fa­z?s, juk ji gy­va, ne­ap­si­riks…

Gal geriau pagal gamtos kalendori?

Daž­nas dau­giau pa­ty­r?s dar­ži­nin­kas pa­ste­bi, kad šal­nos b?­na pa­gal tam tik­r? tvar­k?, d?s­nin­gu­m?, jos ga­na tiks­liai su­tam­pa su kai ku­ri? au­ga­l?, kaip šal­pus­nio, gluos­nio, ie­vos, aly­vos, fe­no­lo­gi­n?­mis fa­z?­mis – su­ža­lia­vi­mu ar žy­d?­ji­mu. Fe­no­lo­gi­nio ar­ba gam­tos ka­len­do­riaus pa­ži­ni­mas pa­leng­vi­na su­ri­kiuo­ti dar­bus dar­že. Leng­va juk at­si­min­ti, kad jaut­rias šal­noms dar­žo­ves, kaip agur­kus, agu­ro­?ius, pu­pe­les, be bai­m?s ga­li­ma s?­ti tik aly­voms su­žy­dus. Gamtos atbudimo, žyd?jimo d?sningumus m?s? senoliai steb?jo, žinojo, tik mes primiršome, mat, daug laiko pra?jo…

Dau­ge­lis dar­žo­vi? s?­ja­mos ar so­di­na­mos iki va­sa­ros pa­bai­gos. Ro­pi­ni? ir žie­di­ni? ko­p?s­t? dai­gai v?­ly­vo ru­dens ar žie­mos der­liui so­di­na­mi lie­pos pa­bai­go­je, ri­di­k?­liai ru­dens der­liui s?­ja­mi rug­pj?­?io ant­ro­je pu­s?­je. Sa­lo­tas, špi­na­tus, kra­pus ga­li­ma s?­ti iki va­sa­ros pa­bai­gos, jei tik tu­ri­me lais­v? že­m?s plo­te­l?, pa­vyz­džiui, nu­ka­sus anks­ty­v?­sias bul­ves. Šeimos daržo tuš?ias, juodos žem?s plotelis nepuošia…

M?­s? s?­ly­go­mis ne lai­ku pa­s?­tos ar pa­so­din­tos dar­žo­v?s nu­ken­?ia nuo šal­n?. Ir daž­niau­siai ši­lu­ma­m?­g?s dar­žo­v?s. Ta­?iau mies­tuo­se, o ir nuo v?­j? ap­sau­go­tuo­se ar ap­deng­tuo­se ag­rop­l?­ve­le dar­žuo­se šal­n? pa­vo­jus ma­žes­nis ne­gu at­vi­ruo­se plo­tuo­se. Dar­ži­nin­kui ver­ta ži­no­ti, ko­kias nei­gia­mas tem­pe­ra­t?­ras ga­li iš­k?s­ti šal­?iui at­spa­rios ir ne­at­spa­rios dar­žo­v?s.

Šal­?iui at­spa­riau­si mor­k?, bu­ro­k?­li?, kra­p?, ri­di­k?­li?, pu­p? ir žir­ni? dai­ge­liai, jie iš­ken­?ia net iki –6°C šal­nas. Ko­p?s­t? šei­my­na – bal­ta­g?­žiai, žie­di­niai, ro­pi­niai pa­ken­?ia iki –3°C tem­pe­ra­t?­r?. Tuo tar­pu vi­s? ši­lu­ma­m?­gi? dar­žo­vi? pa­kan­tu­mas nei­gia­moms tem­pe­ra­t?­roms yra ma­žas. Agur­k?, po­mi­do­r?, agu­ro­?i?, pa­ti­so­n?, mo­li?­g?, pi­pi­r? dai­ge­liai daž­niau­siai iš­gy­ve­na tik –0,5°C šal­ne­les, tik pu­pe­l?s pa­ken­?ia iki –1,5°C. Taigi, m?s? krašte s?j? geriau kiek pav?linti, nei paankstinti, kad augal?liai nenukent?t? nuo šaln?.

Ta­?iau ?ia tik ben­dri vi­dur­kiai. An­tai iš šilt­na­mio ? lau­k? per­so­din­ti ne­už­gr?­din­ti ko­p?s­t? dai­gai nu­šals ir aukš­tes­n?­je tem­pe­ra­t?­ro­je. At­spa­ru­mas šal­noms pri­klau­so nuo to, ar dai­ge­lis per­so­din­tas iš puo­de­lio su ne­su­žeis­to­mis šak­ni­mis, ar iš­rau­tas iš dai­gy­no. Agur­kams il­giau kaip sa­vai­t? už­si­t?­su­si ir apie +10°C tem­pe­ra­t?­ra ga­li pa­kenk­ti.