Viktoras VITKUS
[1] Seniai pra?jo iškilm?s Šiluvoje, baig?si euforija. Sekmadieniais maksimose ir norfose ženkliai sumaž?jo pirk?j?, tik kaip visuomet b?reliai senoli? traukia ? bažny?i?… Visa tai primena banal? reiškin?, kai ? k?dr? mestas akmenukas sukelia nedidelias bangeles ir v?l ramu, gal tik pakraštyje, lyg kokio vietinio politiko, išgirstame varl?s kvaks?jim?…
Statistiniai duomenys prognozuoja, kad turist? skai?ius Raseini? krašte 2008-2009m., lyginant su 2007m., išaugs 1,3 karto. Iš angliškai kalban?i? šali? – 2,3 karto. Kas gi tie Raseini? krašto idenfikavimo žymenys (akcentai, dominant?s, artifaktai ar panašiai), viliojantys šalies gyventojus ir užsienio turistus ? m?s? „patraukl?“ krašt?? Tai, žinoma, Šiluva, Maironio apdainuota Dubysa bei taip vadinama pati maironyn?, S. Stanevi?iaus sodyba ir garsusis Žemaitis. Atrodo, atsiduriame savotiškame kvadrate, kuris lyg galingi Gedimino stulpai neleidžia galvoti apie kitas vertybes. Gal ir patys apie tai nenorime galvoti? Nuo 1979 met?, kuomet pasirod? pirmoji knygel? „Raseiniai“ ( K.Smilgevi?ien?, K.Tre?iakauskas), buvo minimi šie objektai, gal tik kiek „pakedenant“ (atnaujinami nereikšmingom detal?m) leidini? puslapius. J? (kartu su smulki?ja leidyba) iš?jo nemažai. Vienas kitas leidinys pavyko, kiti gi gavosi eklektiški (rašyta nuo besišlaistan?i? po Bedan?i? miškus žv?ri? iki Šv?. M.Marijos apsireiškimo Šiluvoje.) Tur??iau dar kart? sutikti su J.Brigio nuomone, kad geriau tai, k? turime, negu nieko.
Antras kvadratas sietinas su kult?ra. Jo kampuose kaimo kapela „Dubysa“, „Šatrijos“ choras, tautodail? ir tradiciniai renginiai Ariogalos dain? sl?nyje. Galima pavargti skai?iuojant tuos nelemtus kvadratus. Atsiduriame tradiciniame štampe arba trafarete, nes kiti renginiai tik beldžiasi ? klerk? pas?mon?. 2 – 3 nevyriausybin?s organizacijos geriau žinomos kituose šalies miestuose ir užsienyje nei „savame kieme“.
2009-03-02 man su Gintar? ir Audriumi Norkais teko gana ilgai diskutuoti su Vilniaus senamies?io dailininkais maž?j? Lietuvos miesteli? urbanistikos ir architekt?ros išsaugojimo klausimais. ?domu tai, kad jiems labiau buvo ?domu išgirsti, pavyzdžiui, ne apie Šiluv?, o apie Betygal?, ne apie Žemait?, o apie vienuolyn?, ne apie savivaldyb?s pastato renovacij?, o apie Bili?n? dvaro pamatus. Šie dailininkai, vakar dar akademinis jaunimas, domisi visai kitais, nestandartiniais dalykais. 2007m. jie pareng? kult?ros paveldo aktualizavimo projekt? „Lietuvos miesteli? kult?ros paveldas dailinink? akimis“. Projekt? iš dalies finansavo LR Kult?ros ministerija. Gana imli buvo priešprojektin? paruošiamoji dalis, kurios metu susipažinta su archyvine medžiaga. Apsistota ties šiaur?s Lietuva, kuri, j? manymu, dar išlaik? savo „šarm?“. Buvo piešti ir tapyti Žiemelio, Linkuvos ir kit? miesteli? vienuolynai, nam? kiemai, tarpuvart?s, gatv?s, aikš?i? fragmentai, autentiška architekt?ra. Svarbu, kad tai nebuvo menin?mis priemon?mis vienadien?s akcijos iksavimas. Darbus atviruk? pavidalu gal?jo ?sigyti ne tik vilnie?iai, bet ir t? miesteli? gyventojai.
Ar turime mes toki? objekt?? Galiu teigti, kad dar turime. Tai Vidukl?s klebonija, Ariogalos buv?svandens mal?nas, Betygalos miestelio istorin? zona su joje dar esan?iais autentiškais statiniais ir grindinio fragmentai, Girkalnio senieji mediniai pastatai, Vosiliškio bendruomen?s namai ir ?kinis pastatas šalia bažny?ios ir taip toliau. S?rašas b?t? gan?tinai ilgas. Ta?iau ir jis pask?stu tarp gryb? ir uog? m?s? knygose. Ar ne metas keisti ?vaizdži? stereotipus?