Šar?nas BARKAUSKAS
[1]
Auga vatoje
Iki pra?jusios savait?s pabaigos nuo bakterijos E. coli sukeltos žar-nyno infekcijos Europoje mir? jau 30 žmoni?. Geguž? prasid?j?s ligos protr?kis toliau plinta – pirmi susirgimai užfiksuoti Slovakijoje. Vokietijoje per pastar?sias paras mir? dar 3 ligoniai.
Ar tai bais?s skai?iai? Turint galvoje, kad, pavyzdžiui, nuo r?kymo pasaulyje kasmet miršta apie 5 mln. (taigi „krenta“ beveik dvi Lietuvos), naujoji infekcija atrodo tarsi kokie Lengvi niežai, d?l kuri? juokinga b?t? kelti pasaulinio masto panik?. Ta?iau dauguma suvokia, kad pastar?j? dien? duomenys – labai s?lyginiai dydžiai. Niekas negali duoti garantij?, kad neprasid?s totalus protr?kis. Pramoniniu b?du auginamos daržov?s ir vaisiai jau seniai kelia ?tarimus ne tik specialistams, bet ir laboratorini? tyrim? nemokantiems atlikti paprastiems vartotojams.
Daržovi? auginimo b?dai taip išsikreip?, kad jau mažai k? turi bendra su žemdirbyste. Niekam ne paslaptis, kad m?s? pramoniniuose žem?s ?kiuose ir šiltnamiuose daržov?s jau seniai auginamos naudojant vadinam?sias olandiškas technologijas – kai daržov?s auga tiesiog iš ?vairiais mineralais praturtintos vatos.
Frankenšteino šeš?lis
Iš žem?s augan?ios daržov?s ypa? intensyviai apdorojamos mažiau darbo s?naud? reikalaujan?iais b?dais: piktžol?s ne ravimos, bet numarinamos ?vairiais cheminiais
purškalais, kuri? tam tikra doz? patenka ir ? žmogaus organizm?. Visos šios aplinkyb?s gerokai sumažino vaisi? ir daržovi? autoritet?. Prieš pjaustydami ? salotas agurk?
ar pomidor?, daugelis j? taip nuplauna ir nušvei?ia, tarsi jie sirgt? kokia nors vaisi? ar daržovi? džiova. Suprantama, ir gerai daro, kad nušvei?ia.
Anglijoje teko gird?ti, jog pramininiu b?du užauginti pomidorai ir agurkai vaidinami frankenšteino (dirbtinio žmogaus – pabaisos) daržov?mis, nes, kaip ir Frankenšteinas, yra užaugintos dirbtin?mis, tai yra laboratorin?mis s?lygomis.
Kuo vis d?lto skiriasi pramoniniu ir tradiciniu b?du užaugintos daržov?s? Visiems žinoma, jog modernios daržov?s pasižymi pasitik?jimo nekelian?iu vitamin? ir chemikal? deriniu. Ta?iau išsamiau niekas nepaaiškina, kaip toks derinys veikia sveikat?. Mitybos specialistai nuog?stauja, kad pla?iajai visuomenei nepateikiama jokia informacija apie nat?raliu ir dirbtiniu b?du užaugint? daržovi? skirtumus. Lietuvoje veikia kelios valstyb?s išlaikomos maist? tirian?ios laboratorijos, bet iki šiol dar nei viena neapsisunkino išsamiais tyrimais, galin?iais atskleisti tikr?j? parduotuv?se si?lom? daržovi? kokyb?.
Svarbu tik pelnas
Savaitiniame žurnale „Veidas“ žem?s ?kio ministras Kazimieras Starkevi?ius neseniai pasidalijo aktualiais pasteb?jimais apie naujas daržovi? auginimo tradicijas
Lietuvoje.
Anot jo, pagrindin? vis? problem? priežastis yra ta, kad auginan?ios ?mon?s vaikosi greito pelno. Skubama kuo grei?iau užauginti ir kuo daugiau uždirbti – d?l to naudojamos mažai ištirtos, nepatikrintos ir leidim? net neturin?ios technologijos bei chemin?s priemon?s.
„Egzistuoja tradicin?s augal? bei gyv?n? ligos, kurios, nors ir labai nemalonios, bet mes bent jau žinome, kod?l jos kyla, kaip jas ?veikti. Pavyzdžiui, kad ir po Lietuvos fermas išplit?s kiauli? maras. Jis baisus, nuostoliai – milžiniški, bet tai klasikin? liga, ji nekelia paniškos baim?s, nes yra žinoma, kaip j? gydyti“, – dalijosi pasteb?jimais ministrais.
Tuo tarpu E.coli – absoliutus fantomas, kur? kol kas bergždžiai bando pagauti patyr? sekliai visoje Europoje. Kiek dar žmoni? nužudys tas sunkiai nustatomu ginklu besišvaistantis fantomas? Ar jis atklys ? Raseini? krašt??
Tikimyb?, matyt, nedidel?, nes Raseini? krašte dar yra puikios s?lygos auginti ir valgyti tradiciniu b?du užaugintas daržoves, kurios dygsta nat?raliomis tr?šomis prisodrintoje žem?je, o jas bandan?ios nustelbti piktžol?s yra ne apipurškiamos chemikalais, bet tiesiog nuravimos rankomis.
Pasekm?s neištirtos
Žem?s ?kio ministras K. Starkevi?ius išeit? mato ekologin?je žemdirbyst?je. Ta?iau, „Alio, Raseini?“ krapštotyrininko ?sitikinimu, pats geriausias yra prie nam?, kolektyviniame sode esantis daržas ar privatus ?kis, nes Europoje esantiems privatiems ?kiams galioja steb?tinai liberalios normos: pavyzdžiui, Vokietijoje ekologinio ?kio karves leidžiama ganyti visiškai šalia autostrad?. Taip taupomi žem?s plotai, kuri? atsisakius ekonomiškai stipriausia Europos valstyb? netekt? t?kstan?i? hektar? ganykl?.
Ta?iau kiek d?l to netenkama žmoni?? Ne paslaptis, jog parduotuv?se si?lomi iš tolim? šali? atgabenti vaisiai ir daržov?s yra nupurkšti, kad išlaikyt? savo išvaizd? ilgos kelion?s ir sand?liavimo metu. Žinoma, joki? chemin?s taršos norm? jie neviršija, ta?iau juk bet kokios chemin?s liekanos pamažu kaupiasi m?s? organizme, o ilgalaik?s pasekm?s dar neištirtos.