Ar gali sprogti degalų kainų burbulas?
Arūnas Dambrauskas 
Ministerija – bejėgė
Skaičiai degalinių švieslentėse burbulo sprogimo kol kas nežada. Atvirkščiai – burbulas tik pučiasi. Negana to, prekiautojai degalais pastaruoju metu dažnai tikina, kad jokio burbulo nėra, tad nėra ir kam sprogti. Žodžiu, tikėtis, kad kainos ims mažėti – nerealu.
Jų sumažinti nepavyko net tokiai, regis, įtakingai valstybinei institucijai, kaip Energetikos ministerija. Sumažinti degalų kainų burbulą ji bandė dar prieš keletą mėnesių, suteikusi galimybę atgabenti degalų į Lietuvą tanklaiviais ir taip sudaryti konkurenciją gamybos monopolininkei „ORLEN Lietuva“. Energetikos ministerijos atstovai viešai buvo pareiškę, kad tokia priemonė benzino kainų kartelę gali nuleisti net žemiau keturių litų už litrą ribos.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ministerijos pastangos buvo visiškai bevertės: benzino kaina iš pradžių šiek tiek smuktelėjo, o netrukus pradėjo didėti su nauju polėkiu.
Tuomet Energetikos ministerija nutilo ir daugiau nebesigiria galinti susprogdinti degalų kainų burbulą.
Vairuotojų akcija nedavė naudos
Tuomet sukilo vairuotojai, kurie bandė trikdyti degalinių darbą, pildamiesi po vieną litrą degalų.
Tačiau ir ši akcija nedavė naudos. ,,Ir negali duoti, nes degalinės nepučia kainų burbulo“, – tikina prekiautojai degalais, pateikdami savo argumentus.
Tvirtinama, jog daugiau nei devyniasdešimt procentų degalų kainos sudaro didmeninė jo kaina, akcizas ir pridėtinės vertės mokestis, o degalinių valdytojas pasiima vos septynis procentus nuo kiekvieno litro benzino.
Naftos kaina krenta
Prieš degalų branginimą protestavę vairuotojai pabrėžė, kad kuro kainos degalinėse didėja, o naftos kaina tuo pačiu metu mažėja. Todėl kaina turėtų mažėti ir degalinėse.
Tačiau prekybininkai tokią logiką paneigia. Jie teigia, kad labiausiai benzino kainą šokdina trisdešimt keturiais procentais išaugęs benzino akcizas. Akcizas su pridėtinės vertės mokesčiu sudaro apie keturiasdešimt procentų benzino kainos. Pagal šiuo metu taikomą benzino akcizą Lietuva lenkia kaimynes Lenkiją, Latviją ir Estiją.
Tačiau šiuo metu Lietuvoje, palyginti su šalimis kaimynėmis, taikomas mažiausias dyzelino akcizas. Bet ir šis privalumas tėra laikinas – nuo kitų metų akcizas turi augti iki 1,04, o nuo 2013 metų – 1,14 lito litrui.
Dėl degalų tenka paplušėti
Tai labai nelinksmos žinios vairuotojams, nes norėdami nusipirkti šimtą litrų degalų, lietuviai turi dirbti penkis kartus daugiau nei vairuotojai VakarųEuropos šalyse.
Taip teigiama spaudoje paskelbtame „Lietuva Statoil“ tyrime. Pagal tyrimo duomenis, norėdamas nusipirkti šimtą litrų degalų, lietuvis turi dirbti apie keturiasdešimt valandų, o Vakarų Europos gyventojas – tik septynias aštuonias valandas.
Todėl suprantama, kad Lietuvoje automobiliai važinėja pustuščiais bakais, o nemenka dalis tiesiog badauja. Tai patvirtina ir statistika: per pastaruosius mėnesius benzino pardavimas sumažėjo beveik trisdešimčia procentų.
Prošvaisčių, kad degalų kainos ims mažėti, regis, visiškai nėra. Tiesa, kainas šiek tiek gali sumažinti degalų atsargų liberalizavimas (kaip žinoma, prekiautojai benzinu privalo atsargoje laikyti didelius kiekius resursų, būtinų valstybės saugumui užtikrinti).
Pranešama, jog Energetikos ministerija išsiuntė paklausimus į Lenkiją, Latviją ir Estiją dėl galimybės šiose šalyse kaupti degalų atsargas.
„Tačiau manau, kad leidimas kaupti daugiau privalomųjų atsargų užsienyje, kainas sumažintų vos 2 – 3 procentais. Tai – katino ašaros“, – sakė energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis.
Atrodo, kad benzinas tampa ne būtinybe, o prabanga. Statistikos duomenimis, net keturiasdešimt vienas procentas vairuotojų sumažino naudojamų degalų kiekį.
Gali būti, kad dalis jų persėdo ant dviračių. Juk už šimtą litrų benzino galima nusipirkti visiškai naują, nors ir, toli gražu, ne pačios geriausios kokybės dviratį.
