Ar galime ? mityb? i?r?ti pro pirtus?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mityba yra kone pagrindinis sveikat? lemiantis ir lig? rizik? mainantis veiksnys. D?l to susim?styti apie sveikos mitybos ir gyvensenos ?pro?i? formavim? tur?t? ne tik norintys suliekn?ti ar isigydyti nuo tam tikr? lig?, bet ir tie, kurie siekia visapusikai pagerinti savo gyvenimo kokyb?.
Apie tai, koki? al? organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalb?jo gydytoja dietolog? Rasa Dovidavi?ien?.
Kokia nesveikos ir nesubalansuotos mitybos ala?
Danai visuomen?je sklando mitas, kad nesubalansuota ir sveikatai nepalanki mityba yra tik tada, kai mes suvartojame ko nors per daug. Ta?iau labai svarbu atminti, kad taip pat yra negerai, kai mes tam tikr? maisto mediag? suvartojame per maai.
Kone didiausia iuolaikinio mogaus mitybos problema suvartojama per daug angliavandeni?, riebal?, cukraus ar druskos, per maai baltym? ir skaidulini? mediag?. Taip pat neigeriamas b?tinas vandens kiekis bent eios stiklin?s (apie 11,5 litro) vandens per dien?, daniausias mitybos klaidas vardijo gydytoja dietolog?.
Jos teigimu, trumpuoju laikotarpiu nevisavert? mityba gali pasireikti didesniu nerimu, stresu, suprast?jusia nuotaika, suma?jusiu darbo naumu, blogesne miego kokybe.
Laikui b?gant nesubalansuota ir nesveika mityba gali prisid?ti prie tam tikr? sveikatos sutrikim?, toki? kaip padid?j?s cholesterolio kiekis ar auktas kraujo spaudimas, ir lig?, pavyzdiui, nutukimo, irdies ir kraujagysli? lig?, depresijos ir kit?, paym?jo R. Dovidavi?ien?.
Svarbu vadovautis sveikos l?kt?s principu
Anot gydytojos dietolog?s, vienas papras?iausi? b?d?, kaip kiekvienas gali prad?ti pamau eiti sveikos ir subalansuotos mitybos link, teisingos ir sveikos maisto l?kt?s sudarymas. Didiausi? dal? apie 5060 proc. l?kt?s tur?t? sudaryti gerieji angliavandeniai (vaisiai, darov?s, kruopos). Tre?dal? l?kt?s tur?tum?te skirti geriesiems riebalams (kokybikas aliejus, avokadai, alyvuog?s, riebi uvis, rieutai), o likusi? dal? 1015 proc. baltymams (liesa m?sa, anktin?s darov?s, kiauiniai).
Prad?kite nuo savo l?kt?s steb?jimo kiekviena maisto porcija tur?t? b?ti ne didesn? nei j?s? dviej? platak? dydio. Piet? ir vakarien?s l?kt?se pus? porcijos tur?t? uimti vieios arba raugintos darov?s, patar? R. Dovidavi?ien?. ?prastus baltuosius ryius reik?t? keisti laukiniais ryiais, kvietinius makaronus viso gr?do makaronais.
Vadovaujantis sveikos l?kt?s principu bus surenkamas subalansuotas maistini? mediag? kiekis ir gaunamas didesnis skaidul? kiekis.
Tikrai nereikia ikart maisto sverti svarstykl?mis, skai?iuoti kalorij? ar drastikai ko nors atsisakyti. Kaskart steb?kite savo maisto l?kt?, prisiminkite ? paprast? princip? ir pamau imoksite automatikai juo naudotis, patar? specialist?.
Mitai apie sveik? mityb?
R. Dovidavi?ien?s teigimu, iais laikais duona vis dar laikoma vienu i siaub?. Ta?iau kokybika viso gr?do duona, kurioje yra maai cukraus ir pakankamai skaidul?, yra puikus angliavandeni? altinis.
Su tokia duona galime pasidaryti visavert? sumutin?, pavyzdiui, su avokadu ir laia. Norint mesti svor? ar gyventi sveikiau, tikrai nereik?t? visikai atsisakyti duonos, paym?jo ji pridurdama, kad taip pat nevert?t? atsisakyti kiauini?: Tai puikus baltym? utaisas.
Be to, danai norintiems suliekn?ti patariama nevalgyti po 18 val. Anot gydytojos dietolog?s, taip daryti neteisinga: mogui neturint joki? gretutini? lig?, vakarien? tur?t? b?ti pavalgoma likus 34 valandoms iki miego.
Taip pat nerekomenduojama vadovautis grietomis dietomis, pavyzdiui, atsisakant angliavandeni? ar riebal?, valgant tik vaisius ar kruopas arba kruop?iai skai?iuojant kalorijas.
Kratutinumai n?ra sveika m?s? organizmui. Pasirinkdami tinkamus ir sveikus angliavandenius ir riebalus, gausime daug energijos ir nauding?j? mediag?. Svarbiausia yra maisto kokyb?, o ne kalorij? kiekis jame, paym?jo R. Dovidavi?ien?.
Organizmui svarbiausia tinkamas kuras
Pasak gydytojos dietolog?s, vadovaujantis sveikos ir subalansuotos mitybos ?pro?iais, organizme atsiranda tinkamas nauding?j? mediag? kiekis ir cukraus kiekio balansas. D?l to visapusikai pager?ja m?s? gyvenimo kokyb? ne tik geriau isimiegame, turime daugiau energijos, esame produktyvesni darbe, geresn?s nuotaikos, geriau sprendiame stresines situacijas, bet ir sumainame tam tikr? sveikatos sutrikim? ir lig? rizik?, teig? R. Dovidavi?ien?. Ir papild?: Kaip ? automobilius pilame tam tikr? kur?, kad jie vaiuot?, taip ir savo organizm? privalome apr?pinti tinkamomis mediagomis, kad jis gal?t? funkcionuoti.
Norintiems gyventi sveikiau specialist? patar? nepamirti ir reguliaraus fizinio aktyvumo, kadangi tai padeda gerinti sveikat?, ma?ja nutukimo rizika, o kartu ir l?tini? neinfekcini? lig? atsiradimo rizika.
