Ar galime už šilum? mok?ti mažiau?

Raseini? rajono gyventoj? nepasitenkinimas milžiniškomis s?skaitomis už šildym? pasiek? kritin? rib?. Jau pernai [1]žmon?s burnojo, kad už šildym? moka brangiai, ta?iau šio šildymo sezono gruodis pasiek? nereg?tas aukštumas.
Dar pernai pavasar? per tarybos pos?d? dabartinis meras Dainius Šadauskis sukritikavo Tarybos nar? Romald? Zubiel?, besididžiuojant? išaugusiu Darbo partijos kuruojamos ?mon?s – Raseini? šilumos tinklai – pelnu. Tuokart R. Zubiela pasi?l? D. Šadauskiui eiti gyventi ? palapin?, jei neišgali susimok?ti už šildym?. D. Šadauskis ? palapin? gyventi neiš?jo, ta?iau šiandien jis pripaž?sta, kad šiemet šilumos kainos sumuš? visus rekordus. Ariogaloje 3 kambari? bute gyvenantis meras už šildym? gruodžio m?nes? sulauk? 580 Lt s?skaitos. Mero negaila – dar jaunas ir darbingas, kaip nors susimok?s. Ta?iau k? daryti pensininkams, kurie gauna 600 lit? pensij? ir mokes?iams išleidžia 550 Lt?
Pra?jusi? savait? viename m?s? rajono laikraštyje Savivaldyb?s administracijos direktorius Liudas Kavaliauskas tvirtino, kad sumažinti šildymo kainas n?ra taip jau paprasta ir kalt? vert? Valstybinei kain? ir energetikos kontrol?s komisijai: neva tik ji gali patvirtinti šilumos kainas, o rajono taryba privalo nuolankiai tam pritarti.
„Alio, Raseiniai“ pateik? klausim? Valstybinei kain? ir energetikos kontrol?s komisijai; bendr?j? reikal? skyriaus ved?ja Loreta Kimutyt? informavo: šiuo metu galiojantys teis?s aktai nereglamentuoja, kad šilumos tiek?jas, pirkdamas biokur?, turi orientuotis ? vidutin? Valstybin?s kain? ir energetikos kontrol?s komisijos nustatyt? kuro kain?. Ta?iau Raseiniuose biokuro tiek?jui UAB „Eglyta“ mokama b?tent vidutin? kaina ir n? cento mažiau: 2010 m. gruod? – 63,09 Lt/Mwh; 2011 m. saus? – 63,98 Lt/MWh. Gyventojai šiuo metu už šilum? moka 23,15 ct/kWh. Beje, jokie teis?s aktai nereglamentuoja, kad šilum? tiekianti ?mon? privalo pirkti biokur? iš vieno tiek?jo. Biokuras perkamas vieš?j? pirkim? b?du, o ar iš vieno tiek?jo, ar iš keli? – ?mon? tur?t? pasirinkti ekonomiškai naudingiausi? alternatyv?.
Kod?l m?s? rajono valdžia net nebando orientuotis ? žemesn?, nei nustat? VKEKK, kain?? Kod?l biokuras perkamas iš vieno tiek?jo – UAB „Eglyta“, kurios veikla tiesiog kaktomuša susikerta su vieno iš Raseini? rajono tarybos nari? asmeniniais interesais?
Seimo narys Remigijus A?as tvirtina, kad šildymo kain? galima sumažinti 25-30 %. Jo ?sitikinimu, protinga ir normali šilumos kaina Raseiniuose tur?t? b?ti apie 18 ct/kWh ir išsamiai išd?st? savo atlikt? skai?iavim? rezultatus.
Seimo narys akcentavo, kad m?s? rajone yra dvi stambios Raseini? šilumos tinklams priklausan?ios katilin?s – Raseini? ir Ariogalos. Raseini? katilin?je pastatyti 7
ir 3 MW biokuro katilai, kuri? pagaminamos šilumos energijos Raseiniams pakanka. Ta?iau Ariogaloje yra tik 1,5 MW biokuro katilas, kuris n?ra paj?gus šiluma apr?pinti vartotojus, tod?l papildomai tenka deginti mazut?.
Kad išgautum?me t? pat? šilumin?s energijos kiek?, turime sunaudoti mazuto už 1250 Lt, arba medžio drožli? už 620 Lt; arba durpi? – už 405 Lt. Taigi su medžio drožl?mis galime pasigaminti dvigubai pigiau šilumos nei naudodami mazut?, o iš durpi? net trigubai pigiau galime išgauti t? pat? šilumos kiek?. Seimo nario žiniomis, biokuro tiek?jas tiekia labai prastos kokyb?s biokur?, tod?l šilumininkai yra priversti nuolat papildomai naudoti ir mazut?. Viena iš b?tin? s?lyg? norint sumažinti šilumos kain?, kad biokuras – tiek durp?s, tiek medžio drožl?s – b?t? kokybiškas, sausas. Brangiai už šilum? mokame ir tod?l, kad durp?s ne tik mažai naudojamos, bet ir perkamos ne tiesiogiai iš durpyno, o iš vieno ir to paties biokuro tiek?jo – UAB „Eglyta“.  Gal manote, kad „Eglyta“ užsiima ne tik medienos, bet ir durpi? verslu? Štai ir ne. Ji pati perka durpes iš Radviliškio durpyn? ir paskui perparduoda Raseini? šilumos tinklams, kurie tiek?jui sumoka jau nebe už durpi? kubinius metrus ar tonas, o už megavatvalandes. Seimo nario Remigijaus A?o paskai?iavimais, iš vienos tonos geros kokyb?s durpi? galima pagaminti 2,5 MWh šilumos energijos. Jo žiniomis, „Eglyta“ ton? durpi? perka už 60 lit? (neskai?iuojant transporto išlaid?), o už vien? megavatvaland? iš šilumos tinkl? gauna 60 lit?. Aritmetika parasta: 2,5 MWh X 60 Lt = 150 Lt. Taigi „Eglyta“, išleidusi 60 Lt (na, dar šiek tiek atsieina transporto išlaidos), susigr?žina net vis? 150 Lt!
„Ir kas mums liepia k?renti medžio drožl?mis, jeigu mes galime k?renti durp?mis, – steb?josi R. A?as. – O medžio drožl?mis k?rename tod?l, kad to reikia politikams, nes politikai turi savo medienos versl? ir neturi kur kišti savo m?šlo – medienos atliek?.“ Kaip teigia R. A?as, biokuro tiek?jas n?ra suinteresuotas pirkti durpi?, j? perka tik tiek, kad ?maišyt? ? dr?gnas medžio drožles, kurios be durpi? papras?iausiai nedega.
Šilumininkai sako, kad 60-70 šilumos kainos sudaro kuras. Seimo nario nuomone, šilumos kaina rajone ženkliai sumaž?t?, jeigu pagrindin?je Raseini? katilin?je, kuri
pagamina daugiau nei 70 procent? šilumos energijos viso rajono mastu, kaip pagrindin? kuro r?šis b?t? naudojamos durp?s. Žinoma, jos tur?t? b?ti perkamos tiesiogiai iš durpyno, o ne iš perpardavin?toj?.  Deja, Ariogaloje esantis biokuro katilas vien durp?mis k?renti n?ra pritaikytas, taigi ?ia nuo medžio drožli? išsisukti nepavyks.
R. A?o ?sitikinimu, klaid? padar? dar anos kadencijos taryba, vadovavusi rajonui prieš 4 metus: Ariogalos katilinei buvo nupirktas mažo galingumo biokuro katilas (kurio kaina rinkoje tuo metu buvo 400 t?kst. lit?, ta?iau tuometin? valdžia Ariogalos biokuro katilin?s ?rengimui kažkokiu b?du sugeb?jo išleisti net 780 t?kst. lit?).
R. A?o manymu, turi b?ti priimtas politinis sprendimas: kadangi pats pigiausias kuras yra durp?s, b?tent jos ir tur?t? b?ti perkamos ir k?renamos Raseini? katilin?je.
Žinoma, tur?t? b?ti paskelbtas viešojo pirkimo konkursas. Seimo nario žiniomis, ypa? geros kokyb?s durp?s yra Tytuv?n? durpyne, kuris, deja, neturi transporto ir negali pristatyti durpi? ? Raseinius. Ta?iau durp?ms atgabenti, pasak Seimo nario, galima ?pareigoti Raseini? komunalin? ?k?, nes tai Savivaldybei pavaldi ?mon?.
Pra?jusi? met? paskutiniame tarybos pos?dyje Raseini? rajono savivaldyb?s kontrol?s ir audito tarnybai buvo pavesta atlikti UAB „Raseini? šilumos tinklai“ veiklos
audit?, patikrinti bendrov?s veikl?, susijusi? su kuro, reikalingo vartotojams tiekiamai šiluminei energijai 2009-2010 metais gaminti, ?sigijimu.
Pasak Kontrol?s ir audito tarnybos kontrolier?s Audron?s Lukauskien?s, per m?nes?, kuris buvo duotas, ne?manoma atlikti išsamaus audito; tokios ?mon?s kaip
šilumos tinklai veiklos patikrinimas mažiausiai tur?t? užtrukti 3 m?nesius. Ta?iau tarybos sprendimas – Kontrol?s ir audito tarnybai – ?sakymas. Jau kit? savait?
Kontrol?s komitete bus svarstoma UAB „Raseini? šilumos tinklai“ 2010 m. veiklos patikrinimo ataskaita.

,Alio, Raseiniai“ informacija