Ar ilgai sėk­le­lė dygs­ta?

Kiek­vie­nas dar­ži­nin­kas, pa­sė­jęs šei­mos dar­žą, ne­ra­miai lau­kia, ka­da pa­si­ro­dys pir­mie­ji dai­ge­liai. Kar­tais nu­stem­ba­me: ri­di­kė­liai ir sa­lo­tos jau su­dy­go, o mor­kų dai­ge­lių dar ne­sim­a­to. Bet­gi ver­ta ži­no­ti, jog dau­gu­mos dar­žo­vių sėk­lų dy­gi­mo lai­kas būna skir­tin­gas. To­dėl len­te­lė­je kai­rė­je pu­sė­je pa­ro­dy­tos die­nos, per kiek sėk­ly­tė ga­li su­dyg­ti drėg­no­je ir šil­to­je dir­vo­je, esant pa­lan­kioms są­ly­goms. Skai­čiai de­ši­nė­je pu­sė­je ro­do, kiek ji dygs­ta esant ma­žiau pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis.

Dy­gi­mo lai­kas ypač pri­klau­so nuo dir­vos tem­pe­ra­tū­ros. Dar­ži­nin­kai, ypač pra­de­dan­tys, daž­nai skun­džia­si, kad pa­sė­jo, bet sėk­la ne­su­dy­go. Tai­gi pa­žiū­rė­ki­me, ko­kių dar­žo­vių sėk­los daž­niau­siai ne­su­dygs­ta – agur­kų, pu­pe­lių… Bet jos dygs­ta esant nors 13–15 °C mi­ni­ma­liai tem­pe­ra­tū­rai. Tiek tu­ri bū­ti įši­lu­si že­mė, o ne oras! Tuo tar­pu mes, no­rė­da­mi iš­si­au­gin­ti anks­ty­ves­nį der­lių, pa­gul­dė­me sėk­le­lę į šal­tą že­me­lę… Iš­brin­ko, pra­dė­jo dyg­ti ir su­pu­vo…

Palyginkime, kiek skirtingos minimalios dirvos temperatūros reikalingos daržovių dygimui. Antai, agurkams kaip minėjome 13–15 °C, pomidorams, paprikai, cukinijoms 10-12 °C, burokėliams, mangoldams 5-6 °C, morkoms, petražolėms 4-5 °C. Žemesnėje temperatūroje jau prie 1–3 °C pradeda dygti kopūstai, svogūnai, krapai, salotos, špinatai, ridikėliai, rūgštynės, žirniai. Taigi, kuo žemesnė minimali sėklos dygimo temperatūra, tuo anksčiau ją galima sėti. O optimali temperatūra agurkų, pomidorų, paprikų, cukinijų dygimui yra 20–25 °C, kitoms daržovėms 15-18 °C. Tai verta atsiminti…

Dy­gi­mą ypač pa­grei­ti­na ag­rop­lė­ve­lė, to­dėl ją patartina už­dė­ti ant il­giau dygs­tan­čių dar­žo­vių lys­vės – mor­kų, pet­ra­žo­lių, pas­tar­no­kų, o ir ant anks­ty­vų­jų dar­žo­vių ir dai­gy­nų. Glež­nus dai­ge­lius ag­rop­lė­ve­lė ne tik nuo šal­nų ap­sau­go, nes po ja tem­pe­ra­tū­ra bū­na ke­liais laips­niais aukš­tes­nė, dar ir drėg­mę su­lai­ko. Ir prieš­in­gai, pa­si­tai­ko, ka­da sau­ses­niu pa­va­sa­riu, kad ir lai­ku pa­sė­jus, ta­čiau ne­pa­lie­jus, ypač leng­vo­je smė­lio dir­vo­je, per ge­gu­žės karš­čius sėk­ly­tė ar pra­si­ka­lęs glež­nas dai­ge­lis su­džiūs­ta, tie­siog iš­ke­pa. Juk dau­gu­mos dar­žo­vių sėk­lų sė­ja­mos vos 1–2 cm gy­liu, o pa­vir­šių sau­lu­tė grei­tai iš­džio­vi­na.

Svar­bu ir sė­jos gy­lis. Per gi­liai pa­sė­tos sėk­los sun­kiau dygs­ta, o kar­tai ir su­pū­va. At­si­min­ki­me: kuo stam­bes­nė sėk­la, tuo gi­liau ji sė­ja­ma, kuo smul­kes­nė – tuo sek­liau! Tai­gi pu­pos, pu­pe­lės įter­pia­mos 4–6 cm gy­liu, žir­nių, cu­ki­ni­jų, mo­liū­gų sėk­los 3–5 cm, bu­ro­kė­lių 3–4, agur­kų, ri­di­kų 2.5–3.5, svo­gū­nų, po­rų, kra­pų 2–3 cm, mor­kų 1.5–2.5 cm, ko­pūs­tų, ri­di­kė­lių, sa­lo­tų, ro­pių 1–2 cm, o salierų – vos ke­lių mi­li­met­rų gy­liu. Čia skai­čiai pa­tei­kia­mi ma­žė­jan­čia ei­le, kad leng­viau bū­tų įsi­min­ti… Dar ver­ta ži­no­ti, kad leng­ves­nė­je smė­lin­go­je dir­vo­je sėk­los sė­ja­mos kiek gi­liau nei prie­mo­lin­go­je.

Kas­met po sė­jos sėk­lų lie­ka, nes­ku­bė­ki­me jų iš­mes­ti. An­tai agur­kų, mo­liū­gų, žir­nių, pu­pe­lių sėk­los dai­gios bū­na net 4–6 me­tus. Jas ga­li­ma sė­ti ir ne­pa­tik­ri­nus dai­gu­mo, tik­rai su­dygs. Tuo tar­pu se­nų kra­pų, pet­ra­žo­lių, pas­tar­no­kų, sa­lie­rų sėk­lų ge­riau ne­sė­ti, jų dai­gu­mas grei­tai kin­ta, ma­žė­ja.