Ar jau pajutome sunkmet??

 Viktoras Vitkus

  Politikai vis dažniau lyg v?zdu mosuoja tautie?iams apie ausis žodži [1]ais „sunkmetis“ ir „kriz?“. Baigiasi pirmasis met? m?nuo, pažym?tas protest? banga, kuri atneš? prieštaring? nuomoni?. Viktoras Vitkus (toliau V.V.) kalbina du miesto verslininkus – UAB „Saudrija“ direktori? Audri? Nork? (toliau A.N.) ir UAB „Bilderis“ direktori? Sauli?
Matel? (toliau S.M.)    

V.V. Kokie kriz?s padariniai J?s? verslui? 

A.N. Sumaž?jo klient? srautas. Preki? ir paslaug? paklausa krito 40 nuošim?i?. Padid?jo mokes?iai. Kai kurias išvadas dar daryti ankstoka, nes pra?jo mažai laiko.

V.V. Ar šis maž?jimas – visoms prek?ms ir paslaugoms? 

A.N. Beveik visoms. Ne pirmo b?tinumo prek?s (paveiksl? ir fotografij? r?mai, fotoalbumai ir kt.) beveik neperkamos. J? paklausa  sumaž?jo apie 90 nuošim?i?. Mažiau gauname iškvietim? ? namus progin?ms nuotraukoms (vestuv?s, krikštynos, laidotuv?s ir panašiai). Ta proga nor??iau pamin?ti ?domi?  detal? – anks?iau emigrantai šv?sti vestuves gr?ždavo ? namus, buvo gausiai užsakoma nuotrauk?, dabar gi ir to n?ra.   

V.V. Kokia situacija su dokument? dauginimu, fotonuotraukomis pasams, vairuotoj? teis?ms, asmens tapatyb?s pažym?jimamas?   

A.N. Šias paslaugas galima priskirti prie pirmo b?tinumo. Be j? žmogus negali išversti. Tod?l šias paslaugas s?lyginai galima pava-dinti stabiliomis.   

V.V. Teikiate ir retesnes paslaugas – ?rašote Raseini? savivaldyb?s, krašto istorijos muziejaus ?vairius renginius ir projektus DVD ir CD formatais. Ar išliko paklausa šioms
paslaugoms?

A.N. J? niekuomet nebuvo daug, ti-kiuosi, kad dar toki? užsakym?
bus.     

V.V. Ar visi j?s? darbuotojai išsaugojo darbo vietas, ar nesumaž?jo j?
atlyginimai?  

A.N. Kolektyvas n?ra didelis. Stengsim?s, kad jis nemaž?t?. Atlyginim? taip pat nesiruošiame mažinti. 

Matyt, pirmieji spart?jan?ios bedarbyst?s perspektyvas pajuto statybininkai. Geriausieji specialistai tebesidarbuoja užsienyje. Kalbinu kit? pašnekov?, UAB „Bilderis direktori? Sauli? Matel?.  

V.V. Kaip j?s? vadovaujami statybininkai pajuto ekonomines permainas?    

S.M. Sumaž?jo užsakym? statyboms, konkurs?. Pa?iuose konkursuose padid?jo konkurencija. Jeigu anks?iau dalyvavo 5-6 statybin?s organizacijos ar firmos, tai dabar
j? dalyvauja nuo 30 iki 50. Pagrindinis siekis – išsilaikyti, nebankrutuoti.    

V.V. Kokie santykiai su statybini? medžiag? tiek?jais?    

S.M. Jie tapo sud?tingesni. Kei?iasi statybini? medžiag? ?kainiai. Tiek?jai pak?l? reikalavimus, kito ir apmok?jimo s?lygos. Jeigu anks?iau už pateiktas medžiagas buvo
galima atsiskaityti per 40 dien?,  dabar tai reikia padaryti per 10-15 dien?.     

V.V. Kiek žmoni? j?s? bendrov?je neteko darbo ir kokie dabartiniai atlyginimai?  

S.M. Atlyginimai sumaž?jo dvigubai. Iš 120 darbuotoj? atleista apie 50.        

Abiems pašnekovams d?koju už trump? pokalb?.   

P.S. Kol vystysis ekonomin?s kriz?s padariniai, mums, mielieji tautie?iai, neleis li?d?ti šoumenai iš Seimo.