Ar kult?ra taip ir liks vald�ios podukra?

Albinas STAKAUSKAS
albinas13@gmail.com

Apie tai, kad kult?ra rajono �mon?ms r?pi, byloja aktyviai internetin?se svetain?se besirei�kiantys kult?rini? straipsni? komentatoriai. Vieni nuomon? rei�kia piktai, kiti � �velniau, bet viena ai�ku � gyventojai neabejingi. Aktyviose diskusijose keliamus klausimus pateik?me Raseini? r. kult?ros centro vadovybei. Juolab kad visi�kai neseniai kult?ros klausimai buvo akcentuojami ir valstybiniu lygmeniu. Sausio 22 d. naujasis kult?ros ministras �ar?nas Birutis susitiko su �alies merais, jiems pristat? Kult?ros ministerijos ekonomin? po�i?r? ? kult?ros sektori? ir paragino konsoliduotis sprend�iant kult?rini? erdvi? klausimus savivaldyb?se.

Skai?iai neguod�ia

Ne paslaptis, kad kult?ros finansavimas nuo pat sovietme?io b?davo apgail?tinas. Ne�ildomos kult?ros nam? patalpos, menka materialin? baz?, inventoriaus stoka tapo ?prastu rei�kiniu. Kult?ra tiek anuomet, tiek dabar da�niausiai vald�iai reikalinga tik tada, kai reikia pasipuikuoti prie� sve?ius arba surengti vien? kit? fasadin? rengin?, kuris vertinamas banaliausiu vienu kriterijumi � kiek dalyvavo �moni?? Dabar, kai svarstomas rajono biud�etas ir kiekvienos srities atstovai stengiasi argumentuoti savo poreikius, kokie �ansai lieka kult?rai? Ar yra galimybi? pagerinti gyvenim? pokario met? s?lygomis dirbantiems kaimo kult?rininkams? Ar kult?ra liks podukros vietoje?

Raseini? rajono kult?ros centro direktor? Valdon? Bal?aitien? sako, kad, deja, lyginant su ankstesniais metais, l?�? kult?rai skiriama vis ma�iau. �Kol kas biud�etas svarstomas, yra tik� preliminar?s skai?iai. Savivaldyb?s strateginiame plane numatytas vis? sri?i? finansavimas, kurio ?staigos tur?t? laikytis, ta?iau kiekviena stengiasi gauti didesn? dal?. Dabartiniai preliminar?s skai?iai leist? mums tik i�gyventi. Mums labai tr?ksta r?b? meno kolektyvams, instrument?, l?�? remontui, turime toki? apleist? pastat?, kuriuos tiesiog g?da vadinti kult?ros namais�, � atviravo
V. Bal?aitien?.

D�iugina bendradarbiavimas

Rajono Savivaldyb?s tarybos �vietimo, sveikatos, kult?ros ir socialini? reikal? komiteto pirminink?, Kult?ros centro direktor?s pavaduotoja Aldona Ona Rad?enko kult?ros srityje ne naujok? � visas gyvenimas atiduotas �vietimui ir kult?rai, vadovauta kolektyvams, organizuoti renginiai, kuri? suskai?iuot? ne de�imtimis, bet �imtais. �Vis d?lto reikia pasid�iaugti ir kult?ros darbuotoj? gra�iu bendradarbiavimu su seni?nijomis ir bendruomen?mis. Kai kurie seni?nai geranori�kai padeda ir bendrai sprend�ia, pavyzd�iui, �ildymo problemas, bent jau rengini? metu, nes kartais
?�alusiuose kult?ros namuose �al?iau nei lauke. Kur sutariama ir yra galimybi?, meno kolektyvai repetuoja �vietimo ?staigose arba seni?nijose. Klausimai spend�iami, ta?iau d?mesio kult?rai tiek valstybiniu, tiek vietos vald�ios po�i?riu yra per ma�ai. A�, kaip Tarybos nar?, atstovaujanti komitetui, labai gailiuosi savo balsavimo d?l kult?ros darbuotoj? etat? ma�inimo. Pasi�i?r?kime, kiek yra kult?ros nam?, kur u� pus? etato �mogus valo, k?rena krosn?, vadovauja saviveiklos b?reliui ir dar renginius organizuoja, o jo atlyginimas � 499 Lt �? rankas�. Toki? patriot? reikia paie�koti�, � teig? A. Rad?enko. Jos mintims pritar? ir Kult?ros centro direktor?, pabr?�usi, kad �iame darbe daugiau dirba �irdies pa�aukti �mon?s, kuriems patinka organizuoti renginius, kurti ir bendrauti su �mon?mis. Kult?ros centro vadovyb? i�rei�k? nor? bent i� dalies taisyti pad?t? ir pareng? Savivaldyb?s tarybos sprendimo projekt? d?l papildom? etat? ?steigimo Kult?ros centre, Raseini? kaimi�kojoje seni?nijoje, Berte�ki? kult?ros namuose, Kalnuj? kult?ros namuose ir Katauskiuose. Kol kas sprendimas atid?tas.
Skirtinga situacija

Internetini? straipsni? komentatoriai min?jo kelet? ypa? apleist? rajono kult?ros �em?lapio viet?, atsi�velgdami tiek ? materialin? baz?, tiek ? �mogi�kuosius (k?rybinius) i�teklius. Tarp pamin?t? buvo Ariogalos, Sujaini?, �iluvos kult?ros namai. �Neseniai lank?m?s Ariogaloje. Kai ?vardiname Ariogal? kaip miest?, baisu pagalvoti, kokia pad?tis yra kult?ros namuose. Koks inteligentas nor?t? dalyvauti renginiuose, kurie vyksta apipelijusiose, apgriuvusiose patalpose? At?j? ? rengin? turime b?ti kult?ringoje aplinkoje. Tokiomis s?lygomis dirbti kult?ros darbuotojui be galo sunku. Tod?l, kaip min?jau, labai svarbus kult?ros institucij? bendradarbiavimas su seni?nijomis ir bendruomen?mis, o ne nesveika konkurencija. Tokiu s?kmingu bendradarbiavimu galime pasid�iaugti su Nemak�?i?, Pliki?, Gyli?, Butki�k?s ir kitomis bendruomen?mis�, � tvirtino A. Rad?enko. Pritardama pavaduotojai, V. Bal?aitien? kult?riniame darbe akcentavo �mogi�k?j? faktori?. �Labai svarbu, kiek kult?ros darbuotojas sugeba bendrauti ir bendradarbiauti su kaimo bendruomene, kiek gali patraukti bendram darbui �moni?. Kita vertus, pakanka jam susipykti su keliais kaimo gyventojais, ir internetin?je erdv?je pasipila santyki? ai�kinimasis. Nor?t?si, kad tos pastabos b?t? rei�kiamos korekti�kiau. Darbuotojas gali b?ti tiesiog sumai�ytas su �em?mis. Tod?l labai svarbu, kad jis ne?sivelt? ? konfliktus�, � kalb?jo V. Bal?aitien?.

Kult?ros centro vadov?s paai�kino situacij? d?l �iuo metu neveikian?i? Sujaini? kult?ros nam?. Vasario m?nes? vietoj i�?jusios darbuotojos darb? tur?t? prad?ti kitas �mogus, o meno vadov? d?l ligos dar kur? laik? nedirbs. D?l �iluvos kult?ros nam? veiklos joki? pretenzij? negauta. �iaip ar taip, tai i�skirtin? vieta rajone, ten nuosekliai bendradarbiaujama su ba�ny?ia ir tai vertinama palankiai.

Kritik? priima

�Alio, Raseiniuose� skelbtame straipsnyje buvo kritikuotas naujametis renginys �O disko, o disko, mes mylim tiktai disko�. Straipsnyje be kita ko buvo u�siminta apie kai kurias vulgarokas multimedija demonstruotas scenas ir tu�?ias sve?i? � vald�ios atstov? � vietas sal?je. V. Bal?aitien? sak?, kad su pareik�ta kritika sutinka, ta?iau, kita vertus, tai buvo pramoginio pob?d�io renginys ir jame stengtasi �ar�uotai parodyti kai kuri? �iniasklaidos priemoni? perd?t? d?mes? vadinam?j? �vaig�d�i? asmeniniam gyvenimui. �Galb?t kult?ros darbuotojai ir dalis �i?rov? kai kuriais
atvejais nesuprato vieni kit?. Ta?iau einant ? pramogin? rengin? tokiu pavadinimu, n?ra ko tik?tis gilesni? id?j? ar pana�i? dalyk?. Egzistuoja ir ma�o m?s? miestelio problema, kai �i?rovas scenoje mato puikiai pa�?stamus �mones ir negretina j? su persona�ais�, � pa�ym?jo V. Bal?aitien?.

Pasigenda strategijos

Kokias rajono kult?ros problemas mato darbuotojai i� periferijos? Netradicini? kult?rini? projekt? ir id?j? autoriaus, visuomenininko, Meno komunikacij? centro steig?jo, Pliki? kult?ros nam? meno vadovo Ar?no Kazlausko nuomone, rajono kult?ros sistemoje tr?ksta ai�kesn?s strategijos. �L?�? kiek yra, tiek yra, bet kaip jos skirstomos? �tai pernai dalinome l?�as renginiams, dalinome, tik �ast… 25 t?kst. paskirti Kold?n? �ventei, tai yra, ketvirtadalis viso kult?rinei veiklai skirto biud�eto. Jeigu, sakykime, a� turiu ?dom? kult?rin? projekt?, tai pas kok? �mog? Savivaldyb?je tuomet kreiptis? Specialistai nieko nesprend�ia. Belieka eiti pas mer?, bet merai taip pat kei?iasi… Ka�kas stengiasi tiksl? pasiekti per partin? linij?, bet taip netur?t? b?ti. Pasigendu ai�ki? vertinimo kriterij?, t?stinumo, n?ra nepriklausom? vertintoj?, niekam nereikia t? projekt? ir pristatyti, niekas nekvie?ia. Savivaldyb? pernai mieste organizuojamiems renginiams l?�? prid?jo, bet kaimams neprid?jo � tos proporcijos tiesiog bado akis. A� vis? t? kult?rin? vyksm? skirstau ? tris kategorijas: kult?r?, nekult?r? ir antikult?r?. I� esm?s visk? galima sud?lioti ? tas grupes. Reikia
rinktis, kam skiriami prioritetai? Ko reikia rajono kult?riniam presti�ui? Turi b?ti ai�ki kryptis, prioritetai ir t?stinumas�, � baigdamas akcentavo A. Kazlauskas.