Ar neužmirštame lietuvi? kalbos?

Viktoras VITKUS ^[1]

1935-11-25 „Gimtosios kalbos“ redakcijos ir administracijos atmintin?je buvo rašoma:
„Maža garb? svetimomis kalbomis kalb?ti,
Didi g?da savosios gerai nemok?ti.“
Apie šiandienin? kalbos vartojim? buityje, oficialiuosiuose susitikimuose bei mokyklose kalbam?s su Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Kult?ros, švietimo, sporto ir jaunimo reikal? vyr. specialistu Jonu Tamošai?iu.

– Prieš metus laikraštyje „Naujas rytas“ raš?te apie aplinkos spaudžiam? kalb? ir jos gynybos šaltinius. Ar ši situacija kiekpasikeit??
– Tuomet man teko Vilniuje b?ti Lietuvos kalbinink? samb?ryje, kuris, beje, vyksta kasmet. Jame buvo išsakyta daug min?i? apie iškylan?ius pavojus vienam iš m?s? tautos pamat? – kalbai. Rengiau pranešim? rajono kalbos draugijos susirinkimui, o vienas didžiausi? rajone m?s? gimtosios kalbos puosel?toj? – Petras Baužys – inicijavo šio pranešimo pagrindu straipsn? min?tame laikraštyje. Situacija, manau, nepasikeit?.

– 2010 met? rugpj??io 26 dien? konferencijos Šiluvoje metu, pranešime „SACRUM balt? kalbose“, signataras Algirdas Patackas ?sp?jo apie lietuvi? kalbos nususinimo gr?sm?. Ar apskritai tokie dalykai galimi?

– Šiandienin? lietuvi? kal ^[2]bos vartojimo realyb? n?ra itin puiki. Kai kurios jos vartojimo sritys apgail?tinos, štai Valstybin?s lietuvi? kalbos komisijos pirminink? doc. dr. I. Smetonien? kalb? pagal jos vartojim? populiariai yra suskirs?iusi ? elitin?, vidurin?j? ir žem?j? sluoksnius, išskirdama geresn?je pad?tyje esan?i? elitin?, t.y. daran?i? ?tak? kalb?. Mums labiau suprantamas terminas „standartin?“ kalba, arba rašto kalba. Ji džiaugiasi, kad tokios kalbos pavyzdži? atsirado Lietuvos Prezident?roje, taip pat pager?jo dalies Seimo nari? kalba, ypa? Kult?ros, švietimo ir mokslo komiteto nari?, kurio pirmininkas Valentinas Stundys yra lituanistas.
– Doc. dr. I. Smetonien? skirsto kalbos vartojim? ? elitin?, vidurin?j? ir žem?j? sluoksnius, o kuriam iš j? b?t? galima priskirti m?s? rajono tarybos nari? kalb??
– Viduriniajam sluoksniui priskiriami kult?ros, švietimo darbuotojai ir žurnalistai, dažniausiai vartojantys šnekam?j? kalb?. Žemiausiam sluoksniui priskirtini komentatoriai internete, buitin?s kalbos vartotojai ir elektronini? žinu?i? rašytojai, tod?l rajono tarybos nari? kalba (su mažomis išimtimis) priskirtina viduriniajam sluoksniui.Vilniaus universiteto profesorius J. Banys taip pat reiškia susir?pinim? lietuvi? kalbos mok?jimo lygiu. Net gabiausi, geriausi, krepšelius ? universitet? nuneš? abiturientai nelabai moka rašyti, ypa? lyginant su tais, kurie ateidavo ? VU prieš 15-20 met?. Skirtumas yra labai ryškus. Matyt, sako profesorius, mokyklos humanizavimas dav? ne t? rezultat?, kurio mes tik?jom?s. Beje, tai galioja ne tik lietuvi? kalbai, bet ir tiksliesiems mokslams.
Galvoju, kad kai iš 5-8 abiturient? ? universitet? ?stodavo vienas, tuomet buvo vieni rezultatai, o kai iš 13 ?stoja 12, jau rezultatai kiti… Mokytoja ekspert? V. Dailidien? prisipažino, jog ir mokytojai prisideda prie to, kad vaikai neken?ia lietuvi? kalbos. „Pradedame kažko labai griežtai reikalauti… Mes turime telkti bendruomen? ir nesip?sti – niekas t? pasik?lusi?j? nem?gsta… Šiuo metu užsienio kalb? mokytojai turi daugiau galimybi? pakalb?ti su mokiniais apie gyvenim?. Kitas klausimas, kokiu lygiu, kokia kalba, bet jie šneka ne tik apie tai, kas vaikui tolima. Vadinasi, mes turime b?ti žmoniškesni, linksmesni, gyvesni ir neg?sdinti nuolat mokini? egzaminais…“
– Manau, t?las pilietis supranta, kad yra k? veikti tobulinant savo kalb? ir tai jau teigiamas rezultatas, ta?iau kaip tai padaryti?

– Reikia prad?ti nuo m?s? šalies ugdymo turinio. Vertybi? poži?riu jis yra gana atitol?s nuo tautos šakn?. D?l didelio ir skubaus noro kuo toliau pab?gti nuo ideologizuoto sovietinio turinio m?s? ugdymo turinys yra gana vakarietiškas, daug geriau sukimba (anot dr. D. Kuolio) su kokia Airijos, Danijos, net Amerikos tikrove negu su Lietuvos. Ir nat?ralu, kad tas vaikas jau?iasi savesnis ten. Jis jauseptintoje klas?je (o gal ir anks?iau) pareiškia: „Aš negr?šiu ? Lietuv?… Kam t? lietuvi? kalb? man kišate!..“
Bandžiau išrinkti oficiali?j?, skelbt? spaudoje nuomon?, apiman?i? pa?ias bendriausias lietuvi? kalbos funkcionavimo s?lygas. Kasdien mes susiduriame su šimtais panaši? pavyzdži?. Deja, fiksuoti esam? pad?t? nepakanka, reikia išsiaiškinti nusakomos pad?ties priežastis, jas analizuoti ir priimti sprendimus joms taisyti.
Taigi, pri ^[3]e priežas?i? aš per?jau kalb?damas apie ugdymo turin?. Jis – ir priežastis, ir pasekm?. Jei suvokiame, kad ir mums, vidutinio, vyresnio amžiaus kartai, Amerika – kaip užsienio simbolis – reiškia laisv?s, ?vairi? galimybi?, k?rybos, grožio šalies pasaul?, tai net sau prisipažinti negalime, k? jau ten paprotinti ryžtingai apsisprendus? septintok? ir ?tikinti, kad iš tikr?j? ir mes patys nor?jome (ir gal tebenorime!) automobili?, drabuži?, džins?, kompakt?, radiotechnikos. Ar tai nebuvo laisv?, kurios „id?jos“ dar tebevaržo galimyb? diskutuoti, vertinti, analizuoti. Ten juk viskas geriau…
„Didžiausia problema, – sak? Justinas Marcinkevi?ius, – kad ži?rime tik sau po kojomis, nežvelgia-me toliau, nem?stome, kas laukia Lietuvos, kas laukia lietuvi? kalbos, lietuvi? tautos.“

– Taisyklingas lietuvi? kalbos vartojimas – tik mokytojo pareiga? ^[4]

–  Norint pad?ti mokiniui, b?tina pad?ti mokytojui, tik kaip? Ir kas yra tie, kurie gal?t? pad?ti? Anot prof. Viktorijos Daujotyt?s, reikia atsakyti ? klausim? – kaip išb?ti mokykloje?Ne kaip b?ti, o kaip išb?ti, kaip išsilaikyti lituanistams pozicijose, kurios neprasilenkt? su literat?ros esme, ?sitikinimais, su visuomen?s padorumo, pedagogin?s kompetencijos supratimu, su žmoniškuoju orumu. Tas pa?ias problemas sprendžia ir senoji Europa, juolab Amerika.
Bus daugiau.

T?sinys
T?siame pokalb? su Raseini? r. savivaldyb?s administracijos Kult?ros, švietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus vyriausiuoju specialistu Jonu Tamošai?iu.
- Ar beraš?i? žmoni? kiekis yra sumaž?j?s?
-  Beraš?i? žmoni?, net baigusi? mokyklas, daug?ja. Kyla esminis klausimas, ar mes patys dar pasitikime savo darbu, savo kalba? Ar mums patiems dar ?domus Donelaitis, Žemait?, Jonas Bili?nas, Vytautas Ma?ernis, Sigitas Geda?
Ar dažnai pavartome Janin? Degutyt??
^[5]- Gal d?mesys krypsta ? šiuolaikinius k?r?jus?
-  Atsakymas aiškus: kuo netiki, tuo negali ir kito ?tikinti, ?ia ne politika. Profesor? Viktorija Daujotyt? pasako mokytojams praktikams gerai žinom? teigin?: kalbos mokykime iš literat?ros. O literat?ros turime geros.
Pagaliau b?dami turtingos Europos dalies akivaizdoje, matome savo lyg?. Skubame vytis. Skuban?i?j? gyvenimas darosi paaugliškas: apranga, laikysena, elgsena, taigi ir kalb?sena. Atsiranda ir vyrauja ne jauno žmogaus, o paauglio mentalitetas. Paaugliška s?mon? labiausiai tinkama vartojimui, geriausia dirva reklamai, greitiems pinigams.
Taigi mokytojui n?ra lengva. Šiuo atveju mokslininkai (kalbininkai, kult?rologai) pataria skub?ti l?tai (lotyniškai – festina lente). Gyvenant skubos ir skub?jimo, greito maisto, greito skaitymo, greit? malonum? pasaulyje, kuriame niekas neturi laiko, niekas nieko nežino, niekas už niek? neatsako, n?ra kam prieštarauti tam mo-kinukui, kuris jau gerai žino, kad jam lietuvi? kalba nebus reikalinga. O kai jis pats suvoks, kad pasaulis yra visur, kad tiek, kiek gauname, tiek ir prarandame, jau bus v?lu.Mokytojas negali b?ti paauglys ar paaugl?. Mokytojyst? iš prigimties reikalauja brandos. Ir jaunas, ir vyresnis neturi prarasti jaunyst?s, bet b?ti brandus privalo. Kitaip jis bus nustumtas ? parašt?… Tik žmogaus s?mon? yra didžiausia jo saugumo garantija.
Reikia suvokti, anot dr. D. Kuolio, kad kalbos, literat?ros gaivinti atsietai nuo tautos laisv?s, istorijos, kilm?s, išlikimo, tiesos ir t.t.,ne?manoma.
Tauta yra pasakojimas. Pasakojimas yra kuriamas remiantis tiesa, evoliucija. Jei patys nekuriame to pasakojimo, kuria kiti… (ir mokinukai, kartais ir vyresni, bet b?dami naiv?s arba norintys b?ti pigiai populiar?s, išgirsta…)
^[6]Tyrimais yra ?rodytos tiesos, kad m?styti išmokti žmogui pakanka vienos kalbos. Itin siauros ir aukštos kvalifikacijos mokslininkai (imkime matematikus) susikalba, t.y. suveda mintis ? visum? taip, kad vienas kit? supranta, nors bendros vienos kalbos nemoka. Kita kalba reikalinga tik bendravimui, t.y. komunikavimui. Vadinasi, gimt?ja kalba galime ?sisavinti mokslo pasiekimus, vis? kult?r?. D?l ko Lietuvoje taip anksti prad?tas privalomas antrosios kalbos mokymas, europarlamentarui A. Saudargui, Kalbos komisijos pirmininkei I. Smetonienei nesuprantama.
Dr. M. Kvietkauskas (Lietuvi? literat?ros ir tautosakos instituto direktorius) išskiria asmenin? santyk? su tauta, jos kult?ra, taigi ir kalba. Tie, kas mano, kad mažos šalies maži ir žmon?s, ir j? kult?ra, nesugeb?s niekada atsiremti ? taut?, kaip ? žmogiškojo tapatumo savast?. Kiekvienas iš m?s? turime savo asmenin? santyk? su tautos kult?ra bei kalba, ir, anot profesor?s Viktorijos Daujotyt?s, švietimas, mokslas tur?t? b?ti m?s? išlikimo, m?s? tautos ateities garantija. Laim?s tautos, pirmiausia tvarkan?ios švietimo reikalus, suvokian?ios, kad laisviausiai, vadinasi, ir pers-pektyviausiai žmogus m?sto gimt?ja kalba. LR švietimo ministras atkreip? d?mes?, kad „reikia gerai mok?ti, gerbti ir gimt?j?, ir kitas kalbas, skaityti ir „Dainavos šalies sen? žmoni? padavimus“, ir „Har? Poter?“. Užuot piktin?si, kad vaikai mobiliuoju telefonu rašo keistomis santrumpomis, galime jiems papasakoti, kokias santrumpas ir sutartinius ženklus taupumo sumetimais vartojo viduramži? raštininkai… Ir pasir?pinti, kad mokiniai vis d?lto gal?t? parašyti ir kitok? – mandag?, elegantišk? laišk? ar rašt?.“
^[7]-  Negi tokia kalbos vartojimo si-tuacija yra tik Lietuvoje?
-  Ir kitose ES valstyb?se sprendžiamos panašios problemos:
1) kaip derinti nor? bei poreik? laisvai bendrauti su kit? šali? bendraamžiais ir gerbti, vertinti gimt?j? kalb?;
2) kaip nacionalin? literat?r? teikti patraukliai jauniausiai „skaitmeninei“ kartai, kaip miesto vaikams suprasti ir pam?gti k?rinius apie kaimo gyvenim? ir gamt?;
3) kaip ?tikinti asmeninio raštingumo poreikiu, jei kompiuteris gali ištaisyti daugel? rašybos klaid?;
4) pagaliau – gal svarbiausia – kaip gimtosios kalbos ir literat?ros pamokas bei nam? darbus paversti nuolatinio atradimo, k?rybos, saviraiškos, iniciatyvos, id?j? apytakos džiaugsmu, o ne taisykli? rutina ir nuobodumu.
- D?koju už pokalb?.