[1]Dažnas žino, kad Raseiniai, deja, n?ra miestas, galintis pasigirti gausiu išlikusiu architekt?ros paveldu, kaip ir ?sp?dingu senamies?iu. Visa tai l?m? II pasaulinio karo negandos, nuo kuri? nukent?jo daugiau nei 90 proc. miesto teritorijos. Kadaise buvome svarbus Vidurio Lietuvos religinis ir kult?rinis centras, t? met? iki ši? dien? mena tik keletas pastat?. Vienas iš j? – Raseini? dominikon? vienuolynas. Ar šiandien, pra?jus keliems šimtme?iams, šis pastatas vis dar reikalingas Raseiniams? Ar istorijos vingiuose dingusi komplekso reikšm? gal?t? ir tur?t? b?ti atgaivinta? Tai svarstyta rugpj??io 28 d. Raseini? Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? bažny?ioje vykusioje istorin?je popiet?je. Renginys buvo skirtas prisiminti Raseini? mieste gyvenusius vienuolius, j? ?tak? miesto raidai ir vienuolyno pastat? komplekso ateities perspektyvas.
Nuo 1647 m. Raseini? parapij? aptarnavo dominikon? vienuoliai, j? r?pes?iu XVIII a. pab. Raseiniuose iškilo iki ši? dien? išlikusi bažny?ia ir vienuolynas. Tai du seniausi Raseini? miesto pastatai, neoficialiai ?vardijami kaip Raseini? senamiestis. Sovietme?iu apgriuv?s vienuolynas buvo sutvarkytas ir pritaikytas Nacionalin?s Martyno Mažvydo bibliotekos poreikiams. Iki 2020 m. ?ia veik? šios bibliotekos filialas, jis iškraustytas ir pastatas šiuo metu liko tuš?ias. Verta pamin?ti, kad vienuolynas tur?jo ir jam priklausan?ius pastatus, išlik? svirnas ir vežimin?. Šie pastatai priklauso privatiems asmenims. Visgi didžiausi? r?pest? kelia lik?s tuš?ias vienuolyno pastatas. D?l šios problemos Raseini? kult?rin?s tapatyb?s išsaugojimo komitetas kartu su Vš? „Atrask Raseinius“ ir Raseini? rajono savivaldyb?s kult?ros taryba nusprend? sukviesti visus ? istorin? popiet?, kurioje b?t? apžvelgta Raseini? miesto vieta Žemaitijoje, dominikon? veikla mieste ir ateities perspektyvos d?l pastato likimo ir dominikon? sugr?žimo ? Raseinius.
Renginys prad?tas prof. dr. Alfredo Bumblausko pranešimu „Raseiniai tarp Žemaitijos centr?. Nacionalin?s ekspedicijos patirtys“. Jame profesorius apžvelg? Žemaitijos ribas, jos problematik? ir pažym?jo, kad Raseiniams, kaip ir kitiems miestams, b?tina ieškoti „savo vietos“ Lietuvoje – identiteto, išskirtinumo, o j? suradus neapsiriboti tik nuorod? pastatymu ? objekt? ar paminklais. A.Bumblauskas akcentavo, kad tam puikiai tikt? dominikon? atvejis. Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkas Jonas Brigys surinkusiesiems pasakojo apie dominikon? vienuolij? Raseini? miesto ir krašto istorijoje XVII–XXI a., kaip vienuoliai atsirado Raseiniuose ir kaip jiems sek?si sugyventi su miestie?iais. Anot bibliotekininko, b?ta visko, nuo gin?? su tikin?i?j? bendruomene iki dominikon? iškeldinimo.
Renginio pabaigoje išklausius pranešimus vyko diskusija, buvo dalijamasi mintimis apie galim? dominikon? vienuoli? sugr?žim? ? miest?. Raseini? rajono savivaldyb?s meras Andrius Bautronis teig?, kad dominikonai pareišk? nor? atsiimti pastat? ir prad?ti veikl?. Šiuo metu yra sprendžiami teisiniai klausimai d?l vienuolyno nuosavyb?s. Miesto vyr. architektas Armandas Mockus pažym?jo, kad miesto planavimo dokumentuose šis kompleksas užima išskirtin? viet? ir Savivaldyb? suinteresuota, kad jis atgimt?. Profesoriaus A.Bumblausko nuomone, dominikonai miestui suteikt? išskirtinum?. Pastaraisiais metais vis pla?iau sklinda žinia apie Šiluvos šventov? kaip apie religinio turizmo traukos objekt?. Ta?iau kyla klausimas, ar Šiluva ir Raseini? dominikon? vienuolynas b?t? suderinama? Šiluvos piligrim? informacijos centro sielovados koordinator? Agn? Ivaškevi?i?t? pasidalijo mintimis, kad vienuolyno atgimimas puikiai siet?si su Šiluvos, o kartu ir Raseini? rajono, kaip religinio turizmo Lietuvoje ir Europoje centro id?ja. Be to, pabr?ž?, kad nor?dami pasiekti puiki? rezultat? turime bendradarbiauti. Džiugu, kad vienas iš pagalbini? vienuolyno pastat? savinink? Saulius Matelis pabr?ž? norintis ieškoti bendro sprendimo, kad vienuolyno pastat? kompleksas išlikt? vientisas.
D?kojame praneš?jams ir diskusijos dalyviams už išsakytas mintis ir išd?stytus nenugin?ijamus faktus. Istorinis miesto centras, nors ir prarad?s dal? savo pradin?s reikšm?s, Raseiniams vis dar yra reikalingas, o jo atgaivinimas sukurt? m?s? miestui nemenk? prid?tin? vert?. Be to, papildyt? Raseini? krašto, kaip modernaus piligrimyst?s centro, id?j?. Dominikon? vienuoli? sugr?žimas b?t? taip pat sveikintinas. Belieka tik?tis, kad dirbdami kartu pasieksime pa?i? geriausi? rezultat?, o ši perspektyvi id?ja v?l nenugrims istorijos užmarštyje.
Vš? „Atrask Raseinius“ informacija