Ar Raseiniuose suskambÄ—s puÄiamųjų instrumentų orkestras?
AuksÄ— PLUÅ ÄŒIAUSKÄ–
aukseja@gmail.com
Raseinių kraÅ¡te, ypaÄ Betygalos apylinkÄ—se, XX a. pirmoje ir antroje pusÄ—je tuo paÄiu metu gyvavo net po keletÄ… puÄiamųjų orkestrų. Juos iÅ¡ savo Å¡eimos narių ir kaimynų suburdavo žymesnieji kaimų muzikantai, kilÄ™ iÅ¡ muzikalių Å¡eimų, tarnavÄ™ Lietuvos, vÄ—liau – sovietinÄ—je kariuomenÄ—se. Tarpukariu orkestrai dažniausiai grieždavo vestuvÄ—se, sovietmeÄiu – laidotuvÄ—se. TaÄiau bÄ—gant metams keitÄ—si tradicijos, o buvÄ™ orkestrų muzikantai išėjo anaplin.
Å iuo metu rajone nebeliko puÄiamųjų orkestrų, taÄiau Raseinių meno mokyklos puÄiamųjų ansamblio meno vadovas Vaidas Dabžanskis su savo auklÄ—tiniais turi ambicijų ateityje jį sukurti.
Meno mokykloje susitikome pasikalbėti su Vaidu apie tai, kaip jis atrado trimitą, su kuriuo nesiskiria iki šiandien, ir kodėl pasirinko ne muzikanto, o muzikos mokytojo kelią.
„Man patiko puÄiamųjų instrumentų garsas. IÅ¡ pradžių norÄ—jau mokytis groti saksofonu, taÄiau vÄ—liau pasirinkau trimitÄ…. Kai pradÄ—jau groti, Å¡is instrumentas man labai patiko. Mokiausi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, vÄ—liau – Å iaulių universitete. BaigÄ™s mokslus dirbau muzikos mokytoju, grojau kapeloje, orkestre ir ansamblyje. Man labai patinka dirbti su vaikais, todÄ—l atÄ—jau į Meno mokyklÄ… atsineÅ¡damas ir svajonę – suburti vaikų varinių puÄiamųjų instrumentų ansamblį“, – pasakojo Vaidas.
Pasiteiravome, kaip sekasi surasti mokinių, juk merginos ir vaikinai nori išmokti groti gitara, saksofonu, o štai trimitai turbūt nedaugelį vilioja.
„Mokinių susirasti tikrai nelengva. Kasmet su ansamblio vaikinais lankomÄ—s mokyklose, vaikus supažindiname su puÄiamaisiais instrumentais. Po tokių renginių vienas kitas vaikas jau ir ateina į Meno mokyklÄ… norÄ—damas iÅ¡mokti groti trimitu. NorÄ—tume pritraukti ir mergaiÄių, bÅ«tų įdomu paruoÅ¡ti trimitininkių ansamblį. Didžiuosiuose miestuose daugelyje puÄiamųjų ansamblių ir orkestrų groja merginos – gražu. AÅ¡ taip pat turÄ—jau vienÄ… Å¡auniÄ… mokinÄ™, grojanÄiÄ… trimitu. Ji ir dabar mus aplanko, nors studijuoja universitete“, – sakÄ— paÅ¡nekovas.
Pasak Vaido, vaikai, atėję mokytis groti trimitu, kartais pasirenka ir kitą instrumentą. „Būsimam trimitininkui pasiūlau pabandyti pagroti kitu instrumentu – althornu, eufonija ir jam patinka, vaikas užsikabina.“
Grojimas ansamblyje – kolektyvinis darbas
„Su mokiniais grojame duetu, tercetu ir kita sudÄ—timi. Kai kurie trimitininkai konkursuose dalyvauja kaip solistai. TaÄiau solistu gali bÅ«ti ne kiekvienas. Stengiuosi puÄiamiesiems instrumentams parengti tokias partijas, kad visi vaikai galÄ—tų groti.
Kai kuriems vaikams, lankantiems Meno mokyklą, tenka įveikti scenos baimę. Mano mokinys Julius jautė scenos baimę, o kai su juo pradėjau groti duetu, jam buvo jau drąsiau. Prieš išeinant į sceną groti duetu jam sakydavau: „Nesijaudink, jeigu reikės, aš tau padėsiu“. Ir štai vaikinas scenos baimę įveikė, kuo puikiausiai groja ansamblyje.
Labai smagu, kai Meno mokyklÄ… baigÄ™ mano mokiniai nori dar ateiti pagroti. Džiaugiuosi, kad prieÅ¡ konkursus vaikinai neatsisako ateiti į repeticijas kiekvienÄ… vakarÄ…, nors jie ne visi raseiniÅ¡kiai, yra važinÄ—janÄių iÅ¡ ViduklÄ—s ir net kitų rajonų“, – auklÄ—tinius gyrÄ— Vaidas.
Pasak muzikos mokytojo, grojimas ansamblyje vaikinus suartina, jie iÅ¡moksta bendrauti, jauÄia atsakomybÄ™ už savo atliekamÄ… partijÄ…. „Grojimas ansamblyje yra kolektyvinis darbas – nuo kiekvieno nario priklauso bendras rezultatas. Mokiniai noriai muzikuoja kartu, nors gebÄ—ti groti ansamblyje nÄ—ra lengva, nes reikia įsiklausyti ne tik į savo, bet ir į kitų instrumentų melodijÄ…. Ansamblinis grojimas ugdo ritmo pajautimÄ…, priverÄia atidžiai sekti kÅ«rinio muzikinį audinį, tiksliai skaiÄiuoti pauzes, ugdo skaitymo iÅ¡ lapo įgÅ«džius, greitesnį teksto suvokimÄ… ir įsisavinimÄ…. Grojant ansamblyje ugdosi atlikÄ—jo muzikinÄ— reakcija, muzikos klausymosi įgÅ«džiai, kai mokinys iÅ¡girsta ne tik savo atliekamÄ… partijÄ…, pradeda pajausti kÅ«rinio visumÄ….
Prieš mokydamiesi groti kūrinį klausome įrašų, aptariame kūrinių mokymosi tikslus ir uždavinius. Mokiniai vertina kūrinius, siūlo savo variantus, patys sau išsikelia muzikinio tobulėjimo tikslus ir uždavinius – tai suteikia motyvacijos siekti rezultatų. Pirmiausia išmokstame kūrinio partijas kiekvienas atskirai, o vėliau „lipdome“ kūrinį visi kartu. Dirbame daug, bet būryje smagiau, muzika suartina.
Ansamblinis grojimas suteikia džiaugsmo ne tik atlikÄ—jams, bet ir klausytojams. Ansamblis – tai kÅ«rybinis visų atlikÄ—jų darbas, ieÅ¡kojimai, siÅ«lymai, bandymai, tobulo atlikimo siekimas. Abipusis atlikÄ—jo ir klausytojo džiaugsmas – pagrindinis ansamblinio grojimo privalumas. RuoÅ¡iamÄ—s varinių puÄiamųjų instrumentų ansamblį papildyti kitais muzikos instrumentais, bet tai kol kas tik projektas.“
Smagu ne tik groti, bet ir bendrauti
Repeticijose puÄiamųjų ansamblio dalyviai pavargsta, jiems reikia atgauti kvÄ—pavimÄ…, pailsinti lÅ«pas, todÄ—l bÅ«tinos pertraukÄ—lÄ—s.
„IÅ¡ pradžių vaikai, pradÄ—jÄ™ groti puÄiamųjų ansamblyje, per pertraukÄ—les įlįsdavo į savo mobiliuosius telefonus. Tada aÅ¡ su jais pradÄ—davau kalbÄ—tis, klausti nuomonÄ—s apie grojamus kÅ«rinius, pasidomÄ—davau jų laisvalaikiu, pasiekimais mokykloje. Tokie pokalbiai padeda geriau vienam kitÄ… pažinti, vaikinams atsiranda motyvacija dar geriau groti, nes visų bendras tikslas, – kad kÅ«rinys gražiai skambÄ—tų.
Džiaugiuosi visais savo mokiniais, grojanÄiais ansamblyje, ir tais, kurie ruoÅ¡iasi groti kitais metais, jie – komanda. Smagu, kai ateina ar paskambina buvÄ™ mokiniai ir sako: „Mokytojau, pasiilgome trimito garsų, koncertų ir bendravimo per pertraukÄ—les.“ Kiti mokiniai kasmet pasveikina su mokslo metų pradžia. Tada apima geras, Å¡iltas jausmas – ne be reikalo dirbu mokytoju“, – Å¡iltai pasakojo paÅ¡nekovas.
Repeticijų pertraukėlės skirtos ne tik pašnekesiams, bet ir kvėpavimo, lūpų pastatymo pratimams.
BesiÅ¡nekuÄiuojant su mokytoju į repeticijÄ… pradÄ—jo rinktis mokiniai. Pasiteiravus, kodÄ—l jie pasirinko mokytis groti variniais puÄiamaisiais instrumentais, atsakymų buvo įvairių: „PamaÄiau per televizorių grojantį trimitininkÄ… ir pats panorau iÅ¡mokti taip groti“; „Mokykloje buvo renginys su muzikos instrumentais, leido papÅ«sti trimitÄ… ir kitais metais atÄ—jau į Meno mokyklą“.
Vaikinai savo ateities su muzika dažnai nesieja, taÄiau, jų nuomone, kÄ… iÅ¡moksi, ant peÄių neneÅ¡iosi. Daugelis aukÅ¡tųjų mokyklų turi savo orkestrus, kuriuose groja buvÄ™ Vaido mokiniai, tapÄ™ studentais. O kiti sieja savo tolesnį gyvenimÄ… su muzika pasirinkdami studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ar pan.
Kad tarp mokytojo ir mokinių – šilti ir draugiški santykiai, pastebima iš karto. Vienas vaikinas pasigyrė sužvejojęs nemenką lydeką ir tuoj pat pademonstravo laimikio nuotrauką. Vaikinai visi kartu paliūdėjo, kad ansamblyje trūksta panelių. „Kituose ansambliuose vien panelės groja“, – nuskambėjo replika.
Ar realu suburti orkestrÄ…?
Å iuo metu Raseinių meno mokyklos varinių puÄiamųjų instrumentų ansamblyje groja 16 muzikantų ir šį kolektyvÄ… jau bÅ«tų galima pavadinti mažu orkestru.
Pasiteiravome Vaido, ar realu būtų suburti Raseinių meno mokyklos orkestrą?
„Norint suburti orkestrÄ…, reikia turÄ—ti pastovų vaikų skaiÄių, o tai nÄ—ra paprasta – vienais metais yra mokinių, o kitais gali nebÅ«ti. Pavyzdžiui, baigia Meno mokyklÄ… 4–5 trimitininkai ir lieka 1–2 klasių mokiniai, kuriems stinga muzikavimo įgÅ«džių, nekalbant apie grojimÄ… orkestre. Be to, vaikų užimtumas labai didelis, daugelis jų lanko ne po vienÄ… bÅ«relį, todÄ—l sunku suderinti repeticijų laikÄ…. Savo kolektyvÄ… planuojame papildyti ir kitais muzikos instrumentais grojanÄiaisiais, bet kol kas tai tik projektas“ – sakÄ— V. Dabžanskis.
Norisi dar daugiau kelionių į konkursus
Jaunieji pūtikai aktyviai koncertuoja ugdymo įstaigose, dalyvauja įvairiuose kultūriniuose, pramoginiuose rajono renginiuose. Jie taip pat sėkmingai dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, tampa laureatais.
Jaunieji atlikÄ—jai dalyvavo Lenkijos Liubartuvo miesto Å¡ventiniame festivalyje – koncerte, tarptautiniame puÄiamųjų instrumentų jaunųjų atlikÄ—jų konkurse „Pavasario ritmai“, tarptautiniame vaikų ir jaunimo varinių puÄiamųjų instrumentų estradinÄ—s ir džiazinÄ—s pjesÄ—s konkurse „Grok – improvizuok“.
Dalyvauta ir respublikiniuose konkursuose: Juozo Pakalnio jaunųjų atlikÄ—jų puÄiamaisiais ir muÅ¡amaisiais muzikos instrumentais konkurse, XII Broniaus JonuÅ¡o vardo puÄiamųjų instrumentų festivalyje „Vario spalvos“, jaunųjų atlikÄ—jų konkurse „In corpore“, konkurse „VaikystÄ—s vÄ—jas“, jaunųjų atlikÄ—jų puÄiamaisiais ir muÅ¡amaisiais muzikos instrumentais konkurse „Naujieji atradimai“, meno ir muzikos mokyklų jaunųjų pÅ«tikų festivalyje „Jonava“, jaunųjų atlikÄ—jų festivalyje „Draugų vasara“.
„Be abejo, norÄ—tųsi, kad bÅ«tų galimybÄ— vykti į daugiau organizuojamų konkursų, taÄiau trÅ«ksta lėšų. Dalyvavimas konkursuose labai motyvuoja jaunuolius, skatina dar labiau stengtis.
BÄ—da, kad varinių puÄiamųjų ansambliams nÄ—ra paraÅ¡yta daug muzikinių kÅ«rinių. IeÅ¡kau internete kÅ«rinių, kur groja orkestrai, o kol padarau mÅ«sų ansambliui pritaikytÄ… instrumentuotÄ™, atiduodu daug savo laisvalaikio valandų. TaÄiau visÄ… vargÄ… atperka konkursuose laimÄ—tos prizinÄ—s vietos ir jaunuolių noras groti puÄiamaisiais instrumentais.
Netrukus bus kalÄ—dinis koncertas, kuriame parodysime visÄ… varinių puÄiamųjų instrumentų ansamblį. Vaikams bus smagu savo tÄ—vams ir seneliams pasirodyti, ko jie iÅ¡moko“, – sakÄ— paÅ¡nekovas.
Belieka tikÄ—tis, kad kada nors Raseiniuose, Maironio parke, savaitgaliais gros puÄiamųjų orkestras ir Å¡okyje suksis elegantiÅ¡kos poros.

Projektas „Pasaulis keiÄiasi – tradicijos lieka tos paÄios“





