Ar Raseiniuose suskambės pučiamųjų instrumentų orkestras?

Auksė PLUŠČIAUSKĖ
aukseja@gmail.com

Raseinių krašte, ypač Betygalos apylinkėse, XX a. pirmoje ir antroje pusėje tuo pačiu metu gyvavo net po keletą pučiamųjų orkestrų. Juos iš savo šeimos narių ir kaimynų suburdavo žymesnieji kaimų muzikantai, kilę iš muzikalių šeimų, tarnavę Lietuvos, vėliau – sovietinėje kariuomenėse. Tarpukariu orkestrai dažniausiai grieždavo vestuvėse, sovietmečiu – laidotuvėse. Tačiau bėgant metams keitėsi tradicijos, o buvę orkestrų muzikantai išėjo anaplin.
Šiuo metu rajone nebeliko pučiamųjų orkestrų, tačiau Raseinių meno mokyklos pučiamųjų ansamblio meno vadovas Vaidas Dabžanskis su savo auklėtiniais turi ambicijų ateityje jį sukurti.
Meno mokykloje susitikome pasikalbėti su Vaidu apie tai, kaip jis atrado trimitą, su kuriuo nesiskiria iki šiandien, ir kodėl pasirinko ne muzikanto, o muzikos mokytojo kelią.
„Man patiko pučiamųjų instrumentų garsas. Iš pradžių norėjau mokytis groti saksofonu, tačiau vėliau pasirinkau trimitą. Kai pradėjau groti, šis instrumentas man labai patiko. Mokiausi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, vėliau – Šiaulių universitete. Baigęs mokslus dirbau muzikos mokytoju, grojau kapeloje, orkestre ir ansamblyje. Man labai patinka dirbti su vaikais, todėl atėjau į Meno mokyklą atsinešdamas ir svajonę – suburti vaikų varinių pučiamųjų instrumentų ansamblį“, – pasakojo Vaidas.
Pasiteiravome, kaip sekasi surasti mokinių, juk merginos ir vaikinai nori išmokti groti gitara, saksofonu, o štai trimitai turbūt nedaugelį vilioja.

„Mokinių susirasti tikrai nelengva. Kasmet su ansamblio vaikinais lankomės mokyklose, vaikus supažindiname su pučiamaisiais instrumentais. Po tokių renginių vienas kitas vaikas jau ir ateina į Meno mokyklą norėdamas išmokti groti trimitu. Norėtume pritraukti ir mergaičių, būtų įdomu paruošti trimitininkių ansamblį. Didžiuosiuose miestuose daugelyje pučiamųjų ansamblių ir orkestrų groja merginos – gražu. Aš taip pat turėjau vieną šaunią mokinę, grojančią trimitu. Ji ir dabar mus aplanko, nors studijuoja universitete“, – sakė pašnekovas.
Pasak Vaido, vaikai, atėję mokytis groti trimitu, kartais pasirenka ir kitą instrumentą. „Būsimam trimitininkui pasiūlau pabandyti pagroti kitu instrumentu – althornu, eufonija ir jam patinka, vaikas užsikabina.“

Grojimas ansamblyje – kolektyvinis darbas
„Su mokiniais grojame duetu, tercetu ir kita sudėtimi. Kai kurie trimitininkai konkursuose dalyvauja kaip solistai. Tačiau solistu gali būti ne kiekvienas. Stengiuosi pučiamiesiems instrumentams parengti tokias partijas, kad visi vaikai galėtų groti.
Kai kuriems vaikams, lankantiems Meno mokyklą, tenka įveikti scenos baimę. Mano mokinys Julius jautė scenos baimę, o kai su juo pradėjau groti duetu, jam buvo jau drąsiau. Prieš išeinant į sceną groti duetu jam sakydavau: „Nesijaudink, jeigu reikės, aš tau padėsiu“. Ir štai vaikinas scenos baimę įveikė, kuo puikiausiai groja ansamblyje.
Labai smagu, kai Meno mokyklą baigę mano mokiniai nori dar ateiti pagroti. Džiaugiuosi, kad prieš konkursus vaikinai neatsisako ateiti į repeticijas kiekvieną vakarą, nors jie ne visi raseiniškiai, yra važinėjančių iš Viduklės ir net kitų rajonų“, – auklėtinius gyrė Vaidas.

Pasak muzikos mokytojo, grojimas ansamblyje vaikinus suartina, jie išmoksta bendrauti, jaučia atsakomybę už savo atliekamą partiją. „Grojimas ansamblyje yra kolektyvinis darbas – nuo kiekvieno nario priklauso bendras rezultatas. Mokiniai noriai muzikuoja kartu, nors gebėti groti ansamblyje nėra lengva, nes reikia įsiklausyti ne tik į savo, bet ir į kitų instrumentų melodiją. Ansamblinis grojimas ugdo ritmo pajautimą, priverčia atidžiai sekti kūrinio muzikinį audinį, tiksliai skaičiuoti pauzes, ugdo skaitymo iš lapo įgūdžius, greitesnį teksto suvokimą ir įsisavinimą. Grojant ansamblyje ugdosi atlikėjo muzikinė reakcija, muzikos klausymosi įgūdžiai, kai mokinys išgirsta ne tik savo atliekamą partiją, pradeda pajausti kūrinio visumą.
Prieš mokydamiesi groti kūrinį klausome įrašų, aptariame kūrinių mokymosi tikslus ir uždavinius. Mokiniai vertina kūrinius, siūlo savo variantus, patys sau išsikelia muzikinio tobulėjimo tikslus ir uždavinius – tai suteikia motyvacijos siekti rezultatų. Pirmiausia išmokstame kūrinio partijas kiekvienas atskirai, o vėliau „lipdome“ kūrinį visi kartu. Dirbame daug, bet būryje smagiau, muzika suartina.
Ansamblinis grojimas suteikia džiaugsmo ne tik atlikėjams, bet ir klausytojams. Ansamblis – tai kūrybinis visų atlikėjų darbas, ieškojimai, siūlymai, bandymai, tobulo atlikimo siekimas. Abipusis atlikėjo ir klausytojo džiaugsmas – pagrindinis ansamblinio grojimo privalumas. Ruošiamės varinių pučiamųjų instrumentų ansamblį papildyti kitais muzikos instrumentais, bet tai kol kas tik projektas.“

Smagu ne tik groti, bet ir bendrauti
Repeticijose pučiamųjų ansamblio dalyviai pavargsta, jiems reikia atgauti kvėpavimą, pailsinti lūpas, todėl būtinos pertraukėlės.
„Iš pradžių vaikai, pradėję groti pučiamųjų ansamblyje, per pertraukėles įlįsdavo į savo mobiliuosius telefonus. Tada aš su jais pradėdavau kalbėtis, klausti nuomonės apie grojamus kūrinius, pasidomėdavau jų laisvalaikiu, pasiekimais mokykloje. Tokie pokalbiai padeda geriau vienam kitą pažinti, vaikinams atsiranda motyvacija dar geriau groti, nes visų bendras tikslas, – kad kūrinys gražiai skambėtų.
Džiaugiuosi visais savo mokiniais, grojančiais ansamblyje, ir tais, kurie ruošiasi groti kitais metais, jie – komanda. Smagu, kai ateina ar paskambina buvę mokiniai ir sako: „Mokytojau, pasiilgome trimito garsų, koncertų ir bendravimo per pertraukėles.“ Kiti mokiniai kasmet pasveikina su mokslo metų pradžia. Tada apima geras, šiltas jausmas – ne be reikalo dirbu mokytoju“, – šiltai pasakojo pašnekovas.
Repeticijų pertraukėlės skirtos ne tik pašnekesiams, bet ir kvėpavimo, lūpų pastatymo pratimams.

Besišnekučiuojant su mokytoju į repeticiją pradėjo rinktis mokiniai. Pasiteiravus, kodėl jie pasirinko mokytis groti variniais pučiamaisiais instrumentais, atsakymų buvo įvairių: „Pamačiau per televizorių grojantį trimitininką ir pats panorau išmokti taip groti“; „Mokykloje buvo renginys su muzikos instrumentais, leido papūsti trimitą ir kitais metais atėjau į Meno mokyklą“.
Vaikinai savo ateities su muzika dažnai nesieja, tačiau, jų nuomone, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Daugelis aukštųjų mokyklų turi savo orkestrus, kuriuose groja buvę Vaido mokiniai, tapę studentais. O kiti sieja savo tolesnį gyvenimą su muzika pasirinkdami studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ar pan.
Kad tarp mokytojo ir mokinių – šilti ir draugiški santykiai, pastebima iš karto. Vienas vaikinas pasigyrė sužvejojęs nemenką lydeką ir tuoj pat pademonstravo laimikio nuotrauką. Vaikinai visi kartu paliūdėjo, kad ansamblyje trūksta panelių. „Kituose ansambliuose vien panelės groja“, – nuskambėjo replika.

Ar realu suburti orkestrą?
Šiuo metu Raseinių meno mokyklos varinių pučiamųjų instrumentų ansamblyje groja 16 muzikantų ir šį kolektyvą jau būtų galima pavadinti mažu orkestru.
Pasiteiravome Vaido, ar realu būtų suburti Raseinių meno mokyklos orkestrą?

„Norint suburti orkestrą, reikia turėti pastovų vaikų skaičių, o tai nėra paprasta – vienais metais yra mokinių, o kitais gali nebūti. Pavyzdžiui, baigia Meno mokyklą 4–5 trimitininkai ir lieka 1–2 klasių mokiniai, kuriems stinga muzikavimo įgūdžių, nekalbant apie grojimą orkestre. Be to, vaikų užimtumas labai didelis, daugelis jų lanko ne po vieną būrelį, todėl sunku suderinti repeticijų laiką. Savo kolektyvą planuojame papildyti ir kitais muzikos instrumentais grojančiaisiais, bet kol kas tai tik projektas“ – sakė V. Dabžanskis.

Norisi dar daugiau kelionių į konkursus
Jaunieji pūtikai aktyviai koncertuoja ugdymo įstaigose, dalyvauja įvairiuose kultūriniuose, pramoginiuose rajono renginiuose. Jie taip pat sėkmingai dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, tampa laureatais.
Jaunieji atlikėjai dalyvavo Lenkijos Liubartuvo miesto šventiniame festivalyje – koncerte, tarptautiniame pučiamųjų instrumentų jaunųjų atlikėjų konkurse „Pavasario ritmai“, tarptautiniame vaikų ir jaunimo varinių pučiamųjų instrumentų estradinės ir džiazinės pjesės konkurse „Grok – improvizuok“.
Dalyvauta ir respublikiniuose konkursuose: Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkurse, XII Broniaus Jonušo vardo pučiamųjų instrumentų festivalyje „Vario spalvos“, jaunųjų atlikėjų konkurse „In corpore“, konkurse „Vaikystės vėjas“, jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkurse „Naujieji atradimai“, meno ir muzikos mokyklų jaunųjų pūtikų festivalyje „Jonava“, jaunųjų atlikėjų festivalyje „Draugų vasara“.
„Be abejo, norėtųsi, kad būtų galimybė vykti į daugiau organizuojamų konkursų, tačiau trūksta lėšų. Dalyvavimas konkursuose labai motyvuoja jaunuolius, skatina dar labiau stengtis.
Bėda, kad varinių pučiamųjų ansambliams nėra parašyta daug muzikinių kūrinių. Ieškau internete kūrinių, kur groja orkestrai, o kol padarau mūsų ansambliui pritaikytą instrumentuotę, atiduodu daug savo laisvalaikio valandų. Tačiau visą vargą atperka konkursuose laimėtos prizinės vietos ir jaunuolių noras groti pučiamaisiais instrumentais.
Netrukus bus kalėdinis koncertas, kuriame parodysime visą varinių pučiamųjų instrumentų ansamblį. Vaikams bus smagu savo tėvams ir seneliams pasirodyti, ko jie išmoko“, – sakė pašnekovas.
Belieka tikėtis, kad kada nors Raseiniuose, Maironio parke, savaitgaliais gros pučiamųjų orkestras ir šokyje suksis elegantiškos poros.

Projektas „Pasaulis keičiasi – tradicijos lieka tos pačios“