Viktoras VITKUS
[1]
Rugpjūčio 27 dieną Rajono savivaldybės taryba svarstė projektą „Dėl Raseinių savivaldybėje esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo saugomomis“. Tuomet Tarybos nariams klausimas pasirodė neparuoštas svarstymui ir buvo atidėtas kitam posėdžiui. Praėjo ne vienas Tarybos posėdis, bet svarstymas taip ir nebuvo atnaujintas. Tuomet meras pabrėžė, kad Taryba turi apsispręsti, ar Šiluvos istorinė urbanistinė zona turi būti savivaldybės saugoma, ar ne.
Netrukus Lietuva stos prie kalėdinio maratono starto linijos, o sprendimo požymių vis nėra. Gal ir nereikia prie to grįžti, nes ir tuomet posėdyje daugiau rūpėjo, kiek kainuos vienos plytos padėjimas, paskelbus dalį Šiluvos kultūriniu draustiniu. Ir vėl įsiterpė tradiciniai Lietuvos „progreso“ varikliai – darbo ėmėsi agentūra VBS (viena bobutė sakė). Pasklido kalbos, kad aplink naujai sutvarkytą aikštę šiluviškiai apleidžia savo gyvenamąsias vietas (ne, tai ne kvietimai Anapilin), nes į jas pretenduoja perspektyvūs kitų miestų gyventojai. Kalbos yra kalbos. 2008m. Šiluvos mst. Jono Pauliaus II g., Bukoto g. ir Raseinių g. šaligatvio dalies remonto darbus vykdę darbininkai pastebėjo, kad su kai kurių namų šeimininkais nepavyksta pasikalbėti, pasitari dėl darbų eigos. Didelio čia daikto, juk ne kriminalas, tačiau kiti šiluviškiai porino, kad čia jau gyvena atvykėliai, ir jie miestelyje būna retokai. Tad ar jiems svarbu, kokį statusą turės Šiluva? Manau, svarbu, nes tai gali sugriauti jų planus. 2009-11-03 apie šiuos gandus bandyta kalbėti su Šiluvos seniūno pavaduotoja, tačiau ji, motyvuodama, kad šiose pareigose dirba neseniai, siūlė kreiptis į seniūną. Keletą kartų bandyta skambinti ir jam, bet pasikalbėti nepavyko. Pagaliau – ne kriminalas… .
2009-11-03 buvo nuvykta į Šiluvą ir vizualiai apžvelgti istorinės dalies statiniai, jų būklė, vertingos eksterjero sudėtinės ir pan. Įvertinta 42 gyvenamųjų namų ir 22 ūkinių pastatų, buvusio gamybinio komplekso ir kitos paskirties statinių eksterjerų būklė. Darbai atlikti Jono Pauliaus II, Bukoto, M.Jurgaičio, Kapų, Raseinių, Žaiginio gatvėse bei gatvelėje dešinėje buvusių Šaulių namų pusėje. Fiksuoti šiais metais atlikti remonto darbai. Yra pavienių namų priekinio fasado, atsukto į Bazilikos aikštę (M. Jurgaičio g.), dažymų. Tikrai primena sovietinių „gensekų“ laikus. Raseinių, Tytuvėnų, Žaiginio ir Bukoto gatvėje yra gyvenamųjų namų, kurių tūriai ir medžiagiškumas pakitę. Raseinių gatvėje ardomas autentiškas ūkinis pastatas. Buvusios pieninės pagrindinio pastato viršutinėje dalyje yra medinis priestatas (gerai, kad nedarko bendro aukštingumo). Turgaus aikštėje, dešinėje pusėje, prekybos pastatai (dėvėtų rūbų parduotuvė, baras, vaistinė) pakeitė medžiagiškumą. Čia lieka saugotinas tūris. Gilumoje esantys ūkiniai pastatai taip pat dalinai pakeitę medžiagiškumą bei tūrį. Gatvelėje šalia buvusių Šaulių namų, Žaiginio, Tytuvėnų gatvėje saugotini pavieniai lapuočiai (ąžuolai, klevai, tuopos). Turgaus aikštėje yra grupė tokių medžių. .
Atlikta stebėsena leido padaryti preliminarias išvadas ir kitame etape koncentruoti dėmesį į atskirus aspektus (statinių tūriai, medžiagiškumas, eksterjerų dekoras ir kt.). Be abejonės, kito etapo tyrimus turėtų atlikti LR Kultūros paveldo departamento specialistai. Tokiai darbų eigai rugpjūčio 24 dieną buvo pritaręs Tarybos Kultūros, švietimo, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komitetas, vadovaujamas Lino Dargevičiaus.
Neseniai pasiekė žinia, kad į LR Kultūros vertybių registrą įrašytas Knygnešio Kazimiero Roseno namas, esantis Jono Pauliaus II g.7, apibrėžiant jo teritorijos ribas ir nustatant regioninio reikšmingumo lygmenį. Galima diskutuoti, ar tai tas kelias, kuris ilgainiui Šiluvos istorinei zonai suteiks tinkamą apsaugos statusą. Gerai, yra dar bent 6 statiniai, kurie turi istorinę vertę, bet kokia jų juridinė apsauga? Apie Šiluvos urbanistiką pradedama kalbėti tada, kai artėja kokia reikšminga data (geriau – nors Europos lygmeniu). Tuomet 18 namų gauna paspirtį remontui ir išsaugojimui (?). Raseinių rajono savivaldybės 2008m. atliktų darbų panoramoje kalbama apie projektą „Šiluva – Europos paveldo dalis“, kur skiriamas dėmesys senųjų namų renovacijai.
Tačiau grįžkime į šio klausimo ištakas. Dar 2009-04-24 Raseinių rajono savivaldybės specialistai išsiuntė raštą Nr. (5.26)R-997 dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2009-06-18 raštu Nr. (13.1)2-1708 informavo, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nėra nustatytos privalomos pirmenybės valstybei skelbti kultūros paveldo vietovę saugoma valstybės. O tai reiškia, kad visas rutininis darbas ir atsakomybė guls ant savivaldybės specialistų pečių. Gal tai ir buvo „blaškymosi“ pradžia? Tame Kultūros paveldo departamento rašte buvo pabrėžta, kad pagal Registro duomenis (www.kpd.lt) Šiluvos miestelio istorinė dalis yra į Registrą įrašyta kaip kultūros paveldo vietovė, tačiau nėra paskelbta saugoma vietove ir jos apsaugai nėra įsteigto kultūrinio draustinio, kaip tai nustatyta NKPĮ. Taigi patogiausia čia buvo šoktelti į krūmus.
Tarybos Kultūros, švietimo, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas pažadėjo, kad aiškinsis dėl problemos sprendimo Kultūros paveldo departamente.