Ar skaidrūs konkursai į valstybės tarnybą?
„Alio, Raseinių“ redakcija sulaukė štai tokio skaitytojo laiško: „Perskaičiau N. Petrošiūtės straipsnį „Paskutinis nueinančiųjų demaršas“ (Nr. 12, kovo 24 d. – red. pastaba) ir norėčiau suteikti šiek tiek daugiau informacijos. Straipsnyje kaip nukentėjusi minima partijos Tvarka ir teisingumas narė R. Aleksiejienė, pretendavusi į Ariogalos seniūno postą. Pernai prieš pasikeičiant valdžiai buvo numatyta ją priimti į Architektūros ir urbanistikos skyrių. Tam net buvo paskelbtas konkursas su reikalavimu, kad šis specialistas turėtų edukologo išsilavinimą, matyt kaip patį tinkamiausią architekto darbui. (Edukologija – socialinis mokslas, tiriantis įvairiapusį žmogaus ir grupių ugdymą (-si), – red. pastaba).
Priėmus edukologę į architekto vietą, po to buvo numatyta ją pervesti į Ariogalos seniūno pareigas,nes buvo baiminamasi, kad paskelbus konkursą seniūno pareigoms užimti, gali atsirasti labai daug norinčiųjų, ir Aleksiejienei bus sunkiau jį laimėti. Bet iki to laiko, kol turėjo įvykti konkursas, pasikeitė valdžia. Paskui, kiek žinau, tai niekas ir nedalyvavo, nes juk žinojo, kad palaikymo nebus, nes jau kita valdžia.“
Skaitytojams priminsime, kad rajono valdžios perversmas vyko 2010 metų rudenį: lapkričio 25 d.iš pareigų buvo atleistas administracijos direktorius D. Baltrušaitis, o gruodžio 16 d. iš mero posto buvo pašalintas Petras Vežbavičius.„Alio, Raseiniai“, norėdami patikrinti skaitytojo laiške pateiktą informaciją, kreipėsi į Raseinių r. savivaldybės Personalo skyriaus vedėją Rimą Kedavičienę. Vedėja patvirtino, kad 2010 m. lapkričio 27 dieną buvo paskelbtas konkursas Architektūros ir urbanistikos
skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. Vienas iš reikalavimų kandidatui – turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities, edukologijos krypties išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį) bei 2 metų darbo patirtį pagal įgytą išsilavinimą.
Konkurso sąlygose skelbiama, kad „Vyriausiojo specialisto pareigybė reikalinga vykdyti savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą, apsaugą ir tvarkybą. Telkti rajono bendruomenę kultūros vertybių puoselėjimui ir išsaugojimui. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas bendroje veiklos srityje – rajono Savivaldybės paminklosaugoje ir paveldotvarkoje, dokumentų, susijusių su nekilnojamuoju kultūros paveldu, valdyme.“
Pasirodo, skaitytojo laiške minima R. Aleksiejienė kaip tik ir atitinka konkurso sąlygose įvardintus reikalavimus – yra baigusi Klaipėdos valstybinę kolegiją, Kultūrinės veiklos vadybos specialybę, bei Šiaulių universitete įgijusi mokytojo specialybę. Pasak Personalo skyriaus vedėjos R. Kedavičienės, konkursas minėtajai pareigybei užimti buvo paskelbtas tuo metu administracijai vadovavusio D. Baltrušaičio nurodymu. „Neatsirado nei vieno pretendento, – patvirtino skyriaus vedėja, – o paskui pasikeitė valdžia ir buvo liepta tą pareigybę panaikinti.“ Paklausėme, kodėl konkurso sąlygose net nebuvo užsiminta, kad į Architektūros skyrių tiktų žmogus su architekto išsilavinimu? „Iš tikrųjų pareigybė Savivaldybėje kažkada jau buvo įsteigta, nes Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiajai spe-cialistei Gražinai Pečkaitienei artėja pensija – naujai priimtas specialistas šiek tiek pasimokytų, perimtų darbus. O edukologo išsilavinimas nurodytas dėl to, kad analogišką išsilavinimą turi ir Gražina Pečkaitienė. Buvo priimtas žmogus, bet paskui išėjo į kitą skyrių“,- paaiškino R. Kedavičienė.
„Alio, Raseinių“ žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kad nuo 2008 m. rugpjūčio į Architektūros ir urbanistikos skyrių pagal darbo sutartį buvo priimta ir paveldo specialistei Gražinai Pečkaitienei talkino Vaida Baltrušienė Baltrušaitienė (nežinantiems priminsime – buvusio tvarkiečių deleguoto mero P. Vežbavičiaus duktė), o 2009 m. balandį ji dalyvavo valstybės tarnybos konkurse, laimėjo ir dabar sėkmingai darbuojasi Civilinės metrikacijos skyriuje.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Kristina Krikštanaitė „Alio, Raseiniams“ sakė, kad edukologo-socialinių mokslų specialisto jos vadovaujamam skyriui nei parėjusių metų rudenį nereikėjo, nei šiuo metu nereikia, tačiau architektų labai trūksta: „Aš daugybę kartų ir žodžiu sakiau, ir raštus rašiau administracijos direktoriui D. Baltrušaičiui, o pasikeitus valdžiai – ir L. Kavaliauskui, kad mums reikia kraštovaizdžio architekto, specialisto statinių naudojimo priežiūrai, taip pat niekas neatlieka išorinės vaizdinės reklamos įrengimo, eksploatavimo ar išardymo kontrolės. Nors reklama atrodo menkas dalykas, tačiau tokios funkcijos taip pat turi būti vykdomos, jos priskirtos mūsų skyriui, bet darbuotojų tai tam nėra. Dabar būna tokių atvejų, kad aš pati turiu pasirūpinti reklamų išardymu ir susilaukiu didelių priekaištų, kai tos problemos nesprendžiamos. Bet juk aš negaliu atlikti visų darbų.“ Vedėjos nuomone, G. Pečkaitienė, kad ir su pedagoginiu išsilavinimu, bet jau daugybę metų dirba šioje srityje, yra sukaupusi daug patirties, todėl ir vertinama, o kodėl naują žmogų reikia priimti vėl su pedagoginiu išsilavinimu, vedėja sakė nesuprantanti.
Vyriausioji architektė taip pat paminėjo, kad kituose, net ir mažesniuose rajonuose, architektūros tarnybose dirba žymiai daugiau specialistų – po 7-8, neskaičiuojant
ekologų ir paveldo specialistų. Pas mus, atrodo, skaičius nemažas – vedėja ir 5 specialistai, bet iš jų tik 2 atlieka skyriaus tiesiogines funkcijas, o 2 yra ekologai ir 1 paveldo specialistė.
Į administracijos direktoriaus postą vėl sugrįžusiam Dainiui Baltrušaičiui priminėme senus laikus, paklausėme, kokiu tikslu į Architektūros ir urbanistikos skyrių buvo ketinama priimti socialinių mokslų srities specialistą-edukoolgą, ar konkurso sąlygos nebuvo sukurtos konkrečiam asmeniui.
„Kaip matote, konkurso sąlygose nėra nurodyta konkretaus žmogaus pavardė, – peržvelgęs konkurso sąlygas bei pareigybės aprašymą atsakė administracijos direktorius. – Turbūt pamenate vieną nemalonų nutikimą, susijusį su kultūros paveldu – Betygaloje buvo atnaujintas paminklas „žuvusiems už okupantų valdžią Lietuvoje prieš laisvės gynėjus“. Tada ir kilo mintis, kad reikia ieškoti specialisto, kuris dirbtų šiek tiek atidžiau ir tokių politinių problemų nekiltų.“
Jis teigė, kad neturėjo užmačių atleisti iš pareigų kultūros paveldo specialistę G. Pečkaitienę, o tik norėjo priimti žmogų, kuris jai padėtų darbuose.
Paklaustas, ar nebus ir vėl skelbiamas konkursas šiai pareigybei, D. Baltrušaitis patikino, kad artimiausiu metu bus skelbiama daug konkursų į valstybės tarnybą, tačiau kuriuose skyriuose numatyta didžiausia kadrų kaita, neprasitarė: „Mes norime, kad žmonės Savivaldybėje dirbtų gerai. Gyventojai atėję į Savivaldybę turi jausti, kad jie yra mokesčių mokėtojai, ir valstybės tarnautojai jiems turi tarnauti. Tačiau yra tokių valstybės tarnautojų, kurie pasiekė savo maksimalias galimybes, išaugo iki tokio lygio, kad jau nesugeba geriau dirbti. Ieškosime žmonių, kurių galimybės yra aukštesnio lygio. Kito varianto mes, valdančioji koalicija, nematome, kaip tik iš esmės keisti Savivaldybėje darbuotojus.“
Reikėtų epilogo, tačiau redakcija pasikliauja skaitytojų nuovokumu ir tikisi, kad išvadas apie kadrų politiką Savivaldybės administracijoje jie pasidarys patys.
Vaiva
2011-04-21 13:34
Konkursai tik dėl akių, reikalavimai kandidatui pritaikyti konkrečiam asmeniui, iš anksto žinoma kas laimės, pvz. D.Banienė-viešųjų pirkimų skyrius, kokiu būdu tapo skyriaus vedėja? Dvi darbuotojos, iš kurių viena vedėja. Tokie reikalavimai kandidatui nustatomi ne be R.Kedavičienės pagalbos, skyriuje viena skyriaus vedėja, paskui apsigrabaliojo, dar vieną į tą skyrių įdarbino, yra ir daugiau pavyzdžių. Gerai, kad bus organizuojama daug konkursų, būtinai dalyvausiu, tikiuosi nebus reikalavimai pritaikyti tik man.