Ar skolinsimės iš savęs?
Šarūnas BARKAUSKAS
Baugios prielaidos
„Alio, Raseinių“ krapštotyrinkui peršasi nerami mintis, kad Lietuvoje artimiausiu metu gali didėti lombardų populiarumas. Tokias prielaidas verčia daryti pasaulio akcijų biržose vis dažniau nuaidintis „SOS!“ signalas. Kursai krinta žemyn kaip prinokę obuoliai rudenio soduose. Specialistai jau tvirtina, kad lygiai taip buvo prieš trejus metus, kai prasidėjo Didžioji Krizė.
Jei įvykiai taip klostysis ir toliau, lombardų klientų skaičius Lietuvoje gali ūgtelėti. Suprantama, gali padaugėti ir pačių lombardų. Rengiantis blogiausiam ekonominiam
scenarijui, dera paminėti, kad lombardai vis dėlto yra gerbiama įstaiga (ne kokia nors varguolių priebėga), kuria užsienyje pasinaudoja net milijonieriai.
Lombardui, kaip žinoma, tinka beveik viskas, ir žmonės, deja, lombarde dažniausiai apsilanko ne todėl, kad turėtų kokį nors puikų verslo planą, bet rimtų bėdų prispausti. Ir nebūtinai jie turi būti kažkokie varguoliai.
Lombarde – garsenybė
Prieš kurį laiką buvo pranešta, kad į Niujorko lombardą „Art Capital“ Manheteno kvartale kreipėsi Anni Leibovitz, kuri laikoma sėkmingiausia pastarųjų dešimtmečių
JAV fotografe (ji tokia populiari, kad 2008 m. gruodį žurnalas „Vogue“ būtent jai pavedė fotografuoti pirmąją JAV damą Michelle Obama).
Nežiūrint to, Anni Leibovitz iš lombardo „Art Capital“ pasiskolino 5 mln. dolerių, o po poros mėnesių – dar 10,5 mln. Pati fotografė dienraščio „New York Times“ žurnalistams pareiškė, kad jos finansinė padėtis stabili ir nekelianti rūpesčių. Tuo tarpu amerikiečių žiniasklaida išsiaiškino, kad pinigų fotografei prisireikė brangioms
teismų išlaidoms apmokėti, nes Anni Leibovitz bylinėjasi su statybos firma, remontuojančia kelis jos namus.
O ką fotografė lombardui paliko kaip užstatą? Visų savo kūrinių autorines teises! Ir tų, kuriuos yra sukūrusi per visą gyvenimą, ir tų, kuriuos dar sukurs iki skolos grąžinimo.
Populiarūs ir Vokietijoje
Lombardai populiarūs ir kitoje gerovės šalyje – Vokietijoje. Čia per metus lombardo paslaugomis pasinaudoja daugiau negu 1 milijonas žmonių – taip teigia Vokietijos
lombardo kreditų sąjunga (ZDP). Lombardui tinka beveik viskas. Vokietijoje žmonės lombarde dažniausiai užstato savo automobilius, laivus, papuošalus, laikrodžius,
porcelianą, senovinius kilimus arba monetas – kad gautų trumpalaikę paskolą. Vidutinė Vokietijos lombarde pasiskolinta pinigų suma sudaro 250 eurų. Pasitaiko, kad prieš Kalėdas užstatomi net liukso klasės limuzinai, motociklai ir prabangūs visureigiai. Prasidėjus naujiems metams, šeimos pasitikrina savo finansinį pajėgumą – jei viskas gerai, automobilius iš lombardo išsiperka atgal. Statistikos duomenimis, Vokietijoje iš lombardų atgal išsiperkama apie 90 proc. užstatytų daiktų.
Kodėl vokiečiams patinka lombardas? Praktiškieji vokiečiai nurodo lombardinės paskolos privalumus: nereikia įsiskolinti bankui, nereikia įrodinėti, kad esi mokus,
niekas netikrina, ar nesi kam nors kitam skolingas. Be to, lombarde paskolą gauni greičiau negu bet kur kitur ir be jokių biurokratinių kliūčių. Užstatydamas savo nuosavą daiktą, niekam netampi skolingas. Kitaip tariant, „pasiskolini pats iš savęs“.
Daug privalumų?
Tiesa, Vokietijoje, skirtingai negu Lietuvoje, lombardų paslaugos palyginti pigios – metinės palūkanos gali siekti 40 proc. Tuo tarpu Lietuvoje gali tekti mokėti 18 proc. mėnesines palūkanas.
„Alio, Raseinių“ krapštotyrininko nuomone, žmonės Lietuvoje dar neišmoko išnaudoti lombardų teikiamų privalumų. Gal išmokys artėjanti krizė? Geriau jau tos krizės
nebūtų ir žmonėms netektų prisiminti, kad yra tokios įstaigos, kaip lombardai.
Remiantis paskutiniais pranešimais, lombardai Lietuvoje ėmė mažinti palūkanas, ir tai susiję su aukso brangimu. Be to, kaip sakė kelis lombardus valdantis verslininkas
(lupikautojas?), pastaruoju metu konkurencija Lietuvoje tarp lombardų didėja.
Ar tai reiškia, kad artėjantis galimas krizės ciklonas jau pradėjo kelti pirmąsias nerimo bangeles?
