Ar skolinsim?s i sav?s?
ar?nas BARKAUSKAS
Baugios prielaidos
Alio, Raseini? kraptotyrinkui perasi nerami mintis, kad Lietuvoje artimiausiu metu gali did?ti lombard? populiarumas. Tokias prielaidas ver?ia daryti pasaulio akcij? birose vis daniau nuaidintis SOS! signalas. Kursai krinta emyn kaip prinok? obuoliai rudenio soduose. Specialistai jau tvirtina, kad lygiai taip buvo prie trejus metus, kai prasid?jo Didioji Kriz?.
Jei ?vykiai taip klostysis ir toliau, lombard? klient? skai?ius Lietuvoje gali ?gtel?ti. Suprantama, gali padaug?ti ir pa?i? lombard?. Rengiantis blogiausiam ekonominiam
scenarijui, dera pamin?ti, kad lombardai vis d?lto yra gerbiama ?staiga (ne kokia nors varguoli? prieb?ga), kuria usienyje pasinaudoja net milijonieriai.
Lombardui, kaip inoma, tinka beveik viskas, ir mon?s, deja, lombarde daniausiai apsilanko ne tod?l, kad tur?t? kok? nors puik? verslo plan?, bet rimt? b?d? prispausti. Ir neb?tinai jie turi b?ti kakokie varguoliai.
Lombarde – garsenyb?
Prie kur? laik? buvo praneta, kad ? Niujorko lombard? Art Capital Manheteno kvartale kreip?si Anni Leibovitz, kuri laikoma s?kmingiausia pastar?j? deimtme?i?
JAV fotografe (ji tokia populiari, kad 2008 m. gruod? urnalas Vogue b?tent jai paved? fotografuoti pirm?j? JAV dam? Michelle Obama).
Nei?rint to, Anni Leibovitz i lombardo Art Capital pasiskolino 5 mln. doleri?, o po poros m?nesi? – dar 10,5 mln. Pati fotograf? dienra?io New York Times urnalistams pareik?, kad jos finansin? pad?tis stabili ir nekelianti r?pes?i?. Tuo tarpu amerikie?i? iniasklaida isiaikino, kad pinig? fotografei prisireik? brangioms
teism? ilaidoms apmok?ti, nes Anni Leibovitz bylin?jasi su statybos firma, remontuojan?ia kelis jos namus.
O k? fotograf? lombardui paliko kaip ustat?? Vis? savo k?rini? autorines teises! Ir t?, kuriuos yra suk?rusi per vis? gyvenim?, ir t?, kuriuos dar sukurs iki skolos gr?inimo.
Populiar?s ir Vokietijoje
Lombardai populiar?s ir kitoje gerov?s alyje Vokietijoje. ?ia per metus lombardo paslaugomis pasinaudoja daugiau negu 1 milijonas moni? taip teigia Vokietijos
lombardo kredit? s?junga (ZDP). Lombardui tinka beveik viskas. Vokietijoje mon?s lombarde daniausiai ustato savo automobilius, laivus, papuoalus, laikrodius,
porcelian?, senovinius kilimus arba monetas – kad gaut? trumpalaik? paskol?. Vidutin? Vokietijos lombarde pasiskolinta pinig? suma sudaro 250 eur?. Pasitaiko, kad prie Kal?das ustatomi net liukso klas?s limuzinai, motociklai ir prabang?s visureigiai. Prasid?jus naujiems metams, eimos pasitikrina savo finansin? paj?gum? – jei viskas gerai, automobilius i lombardo isiperka atgal. Statistikos duomenimis, Vokietijoje i lombard? atgal isiperkama apie 90 proc. ustatyt? daikt?.
Kod?l vokie?iams patinka lombardas? Praktikieji vokie?iai nurodo lombardin?s paskolos privalumus: nereikia ?siskolinti bankui, nereikia ?rodin?ti, kad esi mokus,
niekas netikrina, ar nesi kam nors kitam skolingas. Be to, lombarde paskol? gauni grei?iau negu bet kur kitur ir be joki? biurokratini? kli??i?. Ustatydamas savo nuosav? daikt?, niekam netampi skolingas. Kitaip tariant, pasiskolini pats i sav?s.
Daug privalum??
Tiesa, Vokietijoje, skirtingai negu Lietuvoje, lombard? paslaugos palyginti pigios – metin?s pal?kanos gali siekti 40 proc. Tuo tarpu Lietuvoje gali tekti mok?ti 18 proc. m?nesines pal?kanas.
Alio, Raseini? kraptotyrininko nuomone, mon?s Lietuvoje dar neimoko inaudoti lombard? teikiam? privalum?. Gal imokys art?janti kriz?? Geriau jau tos kriz?s
neb?t? ir mon?ms netekt? prisiminti, kad yra tokios ?staigos, kaip lombardai.
Remiantis paskutiniais praneimais, lombardai Lietuvoje ?m? mainti pal?kanas, ir tai susij? su aukso brangimu. Be to, kaip sak? kelis lombardus valdantis verslininkas
(lupikautojas?), pastaruoju metu konkurencija Lietuvoje tarp lombard? did?ja.
Ar tai reikia, kad art?jantis galimas kriz?s ciklonas jau prad?jo kelti pirm?sias nerimo bangeles?
