Ar tu pasiruošęs rugsėjo -1-ąjai

Albinas Starkus, parduotuvės „Ri-ki-ki“ savininkas:

- Jau padidėjo mokyklinių prekių pirkimas. Kai pigiai parduodi, tai ir perka. Žmonės daugiau atsižvelgia į prekių kokybę, praėjo tie laikai, kai pirkdavo daug, bet pigiai. Geriau nuperka vieną, du daiktus, kurie tarnauja kelerius metus. Perka įvairias mokyklinius reikmenis, tačiau ne visi ieško, kur pigesnės ir kokybiškesnės prekės, dažnai perka tik tam, kad nusipirktų, nepagalvoja, kas bus paskui: kas bus tas – bala nematė. Kiti, priešingai, žiūri, koks popierius, palygina kainą ir kokybę. Kartais kaina gal maža, bet prasta kokybė. Labai svarbu kainos ir kokybės santykis. Rugsėjo pirmajai viską labai kukliai supirkti mažiausiai poros šimtų reikia. Aišku, neskaičiuojant to, ko prireiks rugsėjo 10 dienai – rašomojo stalo, pratybų, vadovėlių… Iš vargo galima ir su penkiasdiašimčia litų išsiversti, bet vėliau vis tiek reiks prisipirkti.

Kristina ir Simona, Šaltinio vidurinės mokyklos vienuoliktokės:

- Rugsėjo 1-ąjai jau pasiruošėme. Mokyklinių prekių įsigyjame ir prekybos centruose, ir specialiose kanceliarinių prekių parduotuvėse – „Svirnelyje“, „Ri-ki-ki“. Rašiklių kokybę išbandome tiesiog parduotuvėje – patikriname, kaip rašo, sąsiuvinius renkamės pagal lapų storumą, – žiūrint, kokiam dalykui jų reikės. Kiekvienai klasei reikia vis skirtingų reikmenų, daug ką turime iš anksčiau, kuprinės dar pernykštės geros. Visko nesusipirkome, dar reikės ir pratybų, ir knygų, o sąsiuviniams, rašikliams maždaug apie penkiasdešimt litų išėjo.

Asta Cicėnienė, Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė:
- Praktiškai taip, pasiruošėme. Pirkdama derinu ir kainą, ir kokybę, bet paskutiniu metu vis tik nulemia kaina. Dažniausiai perkame Raseiniuose, raštinės prekių parduotuvėse, asortimentas tenkina. Kadangi moksleivis ne pirmi metai mokykloje, jau trečiokas, tai turime daug ką iš praėjusių metų. Šiemet, manau, ne taip jau brangiai kainuos, iki penkių šimtų litų tikrai užteks. Dar ne viską supirkau – reikės sportinių batelių, bet labai brangių tikrai nepirksime, nes greitai išaugame. Neperkame visko iš karto, per mokslo metus po truputėlį pasipildome.

Ksavera Vaznienė ir anūkė Indrė

Ksavera: – Mano vaikai jau suaugę, dukra ir žentas pedagogai, dirba gimnazijoje. Nežinau , kiek kainuoja, bet manau, daug – apie 500 litų. Čia mano anūkė, Kaune gyvena, tėvai rūpinasi.

Indrė: – Taip, jai viską turime, pirkome „Maximoje“, „Senukuose“, žiūrėjome, kad prekės būtų geros.

Alma Krajašienė su dukra Kornelija:

- Taip, jau viską turime. Pereiname per visas parduotuves, palyginame kainas, ir tik tada perkame. Labai žiūrime, kur kokios nuolaidos taikomos. Apsipirkome „Ri-ki-ki“, „Dviejuose gaideliuose“ – labai tvarkingos parduotuvės, geros nuolaidos; kai dabar visi pinigėlius skaičiuoja, tai aš likau labai patenkinta. Nepasakyčiau, kad pigesnės prekės yra labai prastos kokybės. Labai visi kritikuoja kiniškas prekes, bet kiek teko išmėginti – kaip kada papuola, tikrai negalėčiau teisti. Sakoma, kad geriau pirkti vieną brangią, bet gerą prekę, tačiau kartais pigiau nusiperki ir ilgai tarnauja. Tai laimės dalykas. Esu labai patenkinta įvairiomis akcijomis, labai daug priduoda ir mokykliniai krepšeliai – vienam vaikučiui valstybė skiria 156 litus. Mano vaikučiai pametinukai – sūnus bus šeštokas, o dukra – penktokė. Norisi gražiai vaikus į mokyklą išleisti. Abu dalyvauja popamokinėje veikloje, mergaitė šiemet pradės Meno mokyklą lankyti, tai dar papildomai reikės šį tą nupirkti. Norisi ir puošnesnį rūbelį nupirkit, kad per įvairias šventes galėtų pasipuošti, o vien kostiumas berniukui beveik 300 litų kainavo. Dabar esu bedarbė, stoviu Darbo biržoje, turiu daugiau laiko pavaikščioti po parduotuves. Mes su dukrele – didžiausios draugės, abi vaikštome, tariamės, pinigėlius susiskaičiuojame – kiek išleidome, kiek dar sau galime leisti prisipirkti. Dviem vaikams viską supirkti man tūkstančio litų nekainavo.

Vitalija Vainauskienė, pardavėja:

- Daugiau reikėtų klausti pirmokų tėvelių, nes kuo toliau, tuo mažiau reikia tų reikmenų. Mano du vaikai, eis į šeštą ir aštuntą klasę, jie patys dažniausiai viską susiperka. Mokyklinių prekių dar nepirkome, nėra kada. Apie keturių šimtų litų reikia vienam vaikui, jei skaičiuosime ir drabužius, ir visus mokyklinius reikmenis. Mokyklinių prekių geriausia ieškoti specialiose parduotuvėse, mes dažnaisiais apsiperkame „Svirnelyje“, „Ri-ki-ki“ , stengiamės pirkti kokybiškas prekes. Tarkim, sąsiuviniai – jei nuperki tuo voratinklius, kas iš to, jie persisunkia, reiktų į kas antrą lapą rašyti. Vis tiek reikia pirkti brangesnį. Prekybos centruose būna pigių rašiklių, bet jie labai trumpai laiko. Žiauriai brangios yra pratybos, kai pagalvoti, visais laikais visi baigdavo mokyklą be tų pratybų, o dabar neaišku, ką toje mokykloje vaikai veikia, jei pratybose visos užduotys duotos. Kai kuriems dalykams reikia ir vadovėlius pirkti, pradinėse klasėse reikėdavo daugiau, dabar – mažiau. Pagalvokit, jei knyga trisdešimt litų kainuoja… Valstybė tik socialiai remtiniems vaikam skiria pinigų mokyklai pasiruošti, kadangi atlyginimas minimalus, tai gal šiemet ir mes gausime.  Aš viena auginu du vaikus, tai tik pernai išimties tvarka buvo skirtas nemokamas maitinimas. Jei pajamos bent 5-9 litais viršija numatytą limitą, jokios paramos negauni, nesvarbu, kad vienas vaikus augini. Tikrai sunku vaiką išleisti į mokyklą.

Studentė Enrika su mama Loreta:

- Pusiau pasiruošiau. Labai nuo prekės priklauso – jei sąsiuviniai, tai daugiau žiūriu į kainą, kokybė nėra labai svarbi. O jei perki kokį baldą, kėdę, tai svarbi kokybė. Dažniausiai perku specialiose parduotuvėse – „Rikiki“, „Svirnelyje“, nes ten didžiausias pasirinkimas. Studijuoju socialinę pedagogiką, tai kažkokių ypatingų, specifinių reikmenų nemanau, kad reikės. Besimokydamas vidurinėje mokykloje kur kas mažiau išleidi, apie 250 litų užtenka, o studijuoti universitete žymiai brangiau kainuoja.