Ariogaliečiai pagaliau turi seniūnę

Siųsti Versija spausdinimui

Rasa MASAITIENĖ

Beveik metus laiko ariogaliečiai neturėjo nuolatinio seniūno. Laikinai seniūnės pareigas ėjo seniūno pavaduotoja Regina Meškauskienė, po to Renata Aleksiejienė, kuri po trijų konkursų išrinkta Ariogalos seniūne. Sveikiname ją su naujomis pareigomis ir prašome atsakyti į keletą klausimų, pasidalinti mintimis apie ateities planus.
– Trumpai papasakokite apie save.
– Gimiau 1973 m., esu ištekėjusi, auginu tris vaikus: Mildą, Aivarą ir Artūrą. Baigusi Ariogalos vidurinę mokyklą, įstojau į Panevėžio konservatoriją – tikėjausi būti muzikos mokytoja. Po dviejų metų baigiau pradinį ugdymą, po to Šiaulių universitete įgijau pradinių klasių mokytojos specialybę, dirbau mokytoja. Mane visuomet viliojo režisūra, vaidyba, todėl ketverius metus studijavau Klaipėdoje kultūrinės veiklos vadybą. Poreikį muzikai jaučiu nuo gimimo, jis lydi mane visą gyvenimą. Mama – pedagogė, mėgsta muziką, aš ją mėgstu, vaikai taip pat. Galvojau, kad visą gyvenimą dirbsiu pedagoginį darbą, bet sužinojusi, kad Ariogalai reikalingas seniūnas, dalyvavau konkurse ir jį laimėjau. Laikinosios seniūnės pareigas ėjau nuo gegužės 6-osios.
– Problemų Ariogaloje yra daug. Kokios didžiausios, skaudžiausios?
– Kiekvieną dieną sulaukiu nusiskundimų, kad nėra vandentiekio ir kanalizacijos. Žmonės klausia, kodėl? Buvo žadėta – nėra. Kur pinigai? Kapinėse ketino įvesti vandentiekį, bet jo vis dar nėra. Ten, kur dabar tiesiamos vandentiekio trasos, darbai atliekami prastai, nesutvarkoma iki galo. Dažna problema – kaimynas su kaimynu nesugyvena. Yra nesutarimų dėllos miestelio aplinkos priežiūros ir gražinimo bei daug kitų.
– Ką pasakytumėte apie ariogaliečių kultūrinį gyvenimą?
– Tai opus klausimas. Visi pastebi, kad trūksta renginių. Reikia pritraukti žmones, juos sudominti, kviesti. Manau, bendruomenės ir kultūros darbuotojai yra susiskaldę.
Nėra bendro sutarimo, todėl reikės susėsti visiems ir spręsti šią problemą. Reikia išsiaiškinti, kodėl taip yra, suvienyti gimnaziją, biblioteką, bažnyčią, kultūros filialą, muzikos mokyklą ir visuomenę. Labai svarbi vaikų užimtumo problema. Vienam žmogui viską pakeisti neįmanoma, reikia veikti visiems kartu.
– Kokie svarbiausi ateities planai, užmojai?
– Norisi, kad visiems būtų gerai, kad miestelis būtų sutvarkytas: tvarkingi šaligatviai, įvesta kanalizacija ir vandentiekis, graži aplinka. Norisi ir gražių pastatų miestelio
centre, kultūros centro filialo renovacijos, gražiai atrodančio sveikatos priežiūros pastato, teigiamai išspręsti buvusios poliklinikos pastato problemą ir daug kitų. Žinoma, greitai visko neįgyvendinsime.
– Seniūne tapote neseniai, bet realūs darbai jau pastebimi. Ką dar žadate nuveikti ariogaliečių labui?
– Per ateinančius ketverius metus, kol eisiu seniūnės pareigas, pagal galimybes darysiu viską, kad miestelis gražėtų, pagyvėtų kultūrinis gyvenimas, Dainų slėnyje būtų organizuojama daugiau renginių, atsirastų užsiėmimų jauniems ir pagyvenusiems. Daug kas nejuda dėl lėšų stygiaus,  bet pasitelkus sumanumą ir ūkiškumą, įtraukus seniūnaičius ir kitus aktyvius visuomenės narius, galima tikrai nemažai nuveikti. Kai paprašai, daugelis neatsisako, geranoriškai padeda. Ypač aktyvūs yra seniūnaičiai Gediminas Pocius ir Tadas Misevičius. Visiems miestelio gyventojams linkiu būti optimistais, aktyviai įsitraukti į visokeriopą veiklą ir bendromis pastangomis siekti gražesnio ir patrauklesnio Ariogalos miestelio gyvenimo.
- Dėkojame už pokalbį ir linkime sėkmės ateities darbuose.

Komentarų nėra