Ariogališkiai vis dar pasvajoja apie savivaldą

Aušra ŠNEIDERYTĖ

Ariogališkiai dar prieš aibę metų puoselėjo viltį atsiskirti nuo Raseinių savivaldybės ir tvarkytis savo kieme patys. Buvo daromos apklausos, kreiptasi į Seimą. Tuomet gyventojų lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti, tačiau greitu metu galivėl sužibti viltis.

Metas siekti savivaldos?
LR Seime ketinama svarstyti naujų savivaldybių steigimo tvarkos pataisas. Seimo pranešime rašoma, jog bus siūloma nustatyti, kad naujai steigiamų savivaldybių ir tų, kurių teritorijų ribos yra keičiamos, gyventojų skaičius nebūtų mažesnis kaip 7 tūkstančiai. Anksčiau savivaldos siekiančios teritorijos gyventojų skaičius turėjo būti ne mažesnis kaip 10 tūkstančių. Nors teritorija, kurią turėjo aprėpti Ariogalos savivaldybė, ir anksčiau atitiko keliamus reikalavimus, tačiau koją pakišo prasidėjęs sunkmetis. Buvo nuspręsta pataupyti biudžeto lėšas ir nekurti naujų savivaldybių. Tačiau Seimo ketinimas svarstyti su tuo susijusias pataisas atgaivina viltis – gal vėl atėjo palankus metas siekti savivaldos?

Turi vilties, bet bijo kliūčių

Kadaise savivaldos siekusios Ariogalos seniūnijos seniūnas Juozas Labanauskas tikina, jog kalbos apie tai šiek tiek aptilusios, tad naujas Seimo potvarkis vargu ar ką pakeistų. „2007 metais buvo daroma Ariogalos bei aplinkinių seniūnijų gyventojų apklausa. Daugiau kaip pusketvirto tūkstančio gyventojų pasirašė, kad pritaria Ariogalos savivaldybės sukūrimui. Daug tam pritariančių žmonių buvo iš Juodaičių. Jie priklauso Jurbarko savivaldybei. Iki šio miesto jiems daug toliau važiuoti nei iki Ariogalos, taigi tvarkyti savo reikalus mūsų savivaldybėje jiems būtų labai patogu. Veliuonoje taip pat atsirado daug norinčių glaustis prie Ariogalos savivaldybės. Tačiau, pavyzdžiui, Pernaravos seniūnijos gyventojai labiau norėjo likti Kėdainių savivaldybėje. Juk Kėdainių kraštas turtingesnis. Dabar visos tos kalbos apie Ariogalos savivaldybės sukūrimą beveik nutilo. Visi supranta, kad šitas dalykas atsimuša į finansus. O ir gyventojų skaičius šiuose kraštuose vis mažėja, tad sunku pasakyti, ar apsimoka turėti savo savivaldybę“, – kalba seniūnas.
Optimistiškiau nusiteikusi Ariogalos seniūnijos seniūno pavaduotoja Elena Delfina Lukoševičienė. „Žinot, žmonės labai norėjo, vylėsi,balsavo už tai. Regis, parašų užteko, tačiau Seimas nepritarė, taip svajonė apie savivaldą ir liko neišsipildžiusi. Manau, kad ariogališkiai ir dabar norėtų atskiros savivaldybės, tačiau yra nusivylę ir nebesitiki, kad tai įmanoma. O būtų tikrai gerai. Manau, Raseiniai mus truputį skriaudžia. Patys savame kieme galėtume geriau tvarkytis. Gal, jei atsiras galimybė, vėl bandysime“, –viliasi pašnekovė.

Ariogalos žmonės pradės bruzdėti

Daug iniciatyvos siekiant Ariogalos savivaldos rodė Raseinių r. savivaldybės tarybos narys Liudas Kavaliauskas. Jis dalyvavo tuo tikslu sudarytame organizaciniame komitete. „Visus nustatytus reikalavimus atitikome. Daugiau kaip 90 procentų teritorijos gyventojų pasisakė už tai, kad būtų sukurta Ariogalos savivaldybė. Ji vienytų apie 14 tūkstančių gyventojų. Žmonės daug dirbo ir stengėsi dėl bendros svajonės. Atrodė, ji jau ranka pasiekiama. Tačiau tuo metu prasidėjo ekonominis nuosmukis. Greičiausiai būtent į tai atsižvelgdamas Seimas ir palaidojo mūsų viltis. Žinote,
kaip visada – prieš rinkimus pažeria pažadų, o po to viskas pamirštama. Tačiau jei vėl atsiras galimybė steigti savivaldą, Ariogalos žmonės pradės bruzdėti. Galiu drąsiai sakyti, kad 9 iš 10 pasisakys „už“. Garantuoju, jog aš pats būsiu vienas iš aktyvistų. Vilties nenustosime niekada“, – tvirtina L. Kavaliauskas.
Anot pašnekovo, savivalda Ariogalai bei jos apylinkėms atneštų daug naudos. „Visų pirma, valdžia būtų arčiau žmonių. Galėtume greičiau, efektyviau spręsti savo teritorijos problemas. Be to, atsirastų naujų darbo vietų inteligentijai. Apie 30-40 specialistų gautų darbą. Gal pritrauktume į Ariogalą ir jaunimo. Miestelyje lankytųsi daugiau žmonių iš apylinkių. Jie čia atvyktų tvarkyti įvairiausių reikalų. Dėl to suaktyvėtų prekyba, o vasarą ir turizmas. Juk gyvename nepaprastai gražiose Dubysos apylinkėse. Suaktyvėjus miestelio gyvenimui, būtume įdomesni ir investitoriams. Juk
aplink turime daug laisvų, nebrangių žemių. Manau, nuo savivaldos įkūrimo prasidėtų procesas, panašus į kamuolio ridenimąsi nuo kalno – vis greičiau ir greičiau. Žinoma, daug kas priklausytų nuo iniciatorių, kaip jie sugebėtų įgyvendinti idėjas. Tačiau drąsiai sakau – jei visi ariogališkiai dirbtų petys į petį, miestelio gyvenimas tikrai suaktyvėtų ir pasisuktų į gerąją pusę“, – svajonėmis ir planais dalijasi L. Kavaliauskas.

Politinė reikalo pusė

Kaip ir visur, taip ir siekiant Ariogalos savivaldos, neapsieinama be politikavimų. Buvęs tam reikalui sukurtos iniciatyvinės grupės vadovas Dainius Šadauskis sako, jog kai kurie ariogališkiai atsisakė vilčių turėti savivaldą dėl tam tikrų partijų interesų. „Tie ariogališkiai, kurių nespėjo paveikti tam tikri judėjimai ar partijos, viltis įkurti Savivaldybę tebepuoselėja. Savivalda, be abejo, būtų teigiamas postūmis miestelio gyvenime. Savivaldybės administravimo subjektai priartėtų prie gyventojų, paspartėtų ir pagerėtų vietos reikalų tvarkymas ir viešųjų paslaugų teikimas, atsirastų naujų darbo vietų. Ariogaloje atsirastų policijos komisariatas, mokesčių inspekcijos, ,,Sodros“ teritoriniai skyriai bei darbo birža, galimas ir teismo steigimas. Tačiau gresia neigiama pasekmė – mažoje savivaldybėje politikieriams būtų gerokai lengviau manipuliuoti žmonėmis, siekiant savanaudiškų tikslų“, – įspėja buvęs meras D. Šadauskis.