Ariogaloje įgyvendintas projektas „Istorinės atminties parkas“

Siųsti Versija spausdinimui

Visuomeninė organizacija „Ariogalos santara“ įgyvendino projektą „Istorinės atminties parkas“. Dalis miesto parko, esančio pakeliui į Dubysos slėnį, atgijo: įrengtas pėsčiųjų takas, pastatyti suoleliai ir atminties ženklai – kalavijai, įsmeigti į akmenis. Taip pagerbti mūsų kraštiečiai: diplomatas, modernistinės krypties rašytojas, ekspresionistas Jurgis Savickis, akademikas ir selekcijos pradininkas Lietuvoje Dionizas Rudzinskas, pirmasis žuvęs Lietuvos savanoris Pranas Eimutis, filosofas, pedagogas ir visuomenės veikėjas Stasys Šalkauskis, teisininkas ir visuomenės veikėjas Kazys Šalkauskis, istorikas Vincas Trumpa, chorvedys, muzikos mokytojas, visuomenės ir politinis veikėjas Antanas Vizbaras.
Parko atidarymo iškilmėse klebonas Gintautas Jankauskas jį pašventino, pasisemti stiprybės ir išminties glostant mažojo kalavijo rankeną galėjo visi susirinkusieji.
Džiaugėmės svečiais, kurie atvyko į šventinį renginį: S. Šalkauskio marti Ritonė, J. Savickio anūkas Raimondas, P. Eimučio artimieji, meras Andrius Bautronis, jo pavaduotojas Kęstutis Uže­meckas, Tarybos narys Jonas Vazgys, Raseinių krašto istorijos muziejaus direktorė Birutė Kulpinskaitė.
Tardamas sveikinimo žodį Savivaldybės meras ne tik akcentavo, kad mūsų rajone yra daug Raseinių kraštui ir Lietuvai nusipelniusių asmenybių, bet ir pasidžiaugė, kad vis dažniau jų atminimas ir atlikti darbai yra įprasminami.
Ariogalos gimnazistai parengė pranešimus ir pristatė mūsų kraštiečius, įamžintų asmenybių artimieji dalijosi asmeniniais. Muzikavimo grupė „Gaisa“ (vadovas Jonas Urbonas), Evelina Dubauskaitė ir merginų ansamblis (mokytoja Evelina Budrienė) dovanojo muzikinius sveikinimus.
Primindama Ariogalos istoriją į susirinkusiuosius kreipėsi projektą įgyvendinusios visuomeninės organizacijos „Ariogalos santara“ pirmininkė Marytė Kvietkuvienė: „XIII a. pabaigoje Ariogalą valdė kunigaikštis Vytenis, Vilniaus įkūrėjo Gedimino brolis. Čia buvo jo tėviškė. Iki 1378-ųjų beveik kas treji metai Ariogala buvo puldinėjama kryžiuočių. Ir nors pilis buvo išgriauta, tačiau Ariogalai priklausančios srities, kurią mūsų protėviai vadino teritorija, kraštu, šeima ir valstybe, atėjūnams nepavyko užimti. Štai kodėl mūsų herbas yra kraujo spalvos su dviem kardais ir didingais žodžiais – „Verčiau gyvybę prarasim nei laisvę“. Štai kodėl kalavijas tapo mūsų parko simboliu, skirtu kraštiečiams pagerbti.“
Padėkos žodžiai buvo skirti Krašto apsaugos ministerijai ir Raseinių rajono savivaldybei už projekto finansavimą, architektui Aisčiui Stalaučinskui – už projekto vizualizaciją, UAB „Gamkalvė“ ir UAB „Helanas“ – už kokybiškai atliktus darbus, už bendradarbiavimą ir paramą – Daivai, Edui ir Ramūnui Paulauskams, Nijolei Vitkauskienei, Jonui Norkui, Jonui Maselskiui, jauniesiems šauliams (vadovas Julius Tovtkevičius), Ariogalos gimnazijai, Ariogalos miesto seniūnijai, Raseinių kultūros centrui Ariogaloje, darbo grupei – Linai Kantautienei, Rasai Zakaitei, Jonui Brigiui, Arnui Zmitrai – už patarimus.
Projekto tęstinumas vyks ir kitąmet – planuojame įrengti Ariogalos istorinę laiko juostą. O galbūt pavyks atiduoti skolą kunigaikščiui Vyteniui jį įamžinant? Juolab kad 2023 metais mūsų mylimos Ariogalos 770 metų jubiliejus.
Marytė Kvietkuvienė,
VO „Ariogalos santara“ pirmininkė

Komentarų nėra