[1]2022 m. birželio 27 d. Ariogaloje pastatyti Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Memorialinio meno ir ekspertiz?s skyriaus darbuotoj? pastangomis parengti informaciniai stendai „Ariogalos žyd? likimas 1941 m.“.
Informaciniai stendai, bylojantys apie skaud? Ariogalos žyd? likim? 1941 m., pastatyti prie buvusi? sinagog? viet?, o kitas žudyni? vietoje, prie Dubysos.
Šie stendai pastatyti pagal t?stin? projekt?, prasid?jus? nuo 2017 m. „Holokausto auk? vardai gyvi“. Pagal š? projekt? iki šiol jau pastatyti 7 informaciniai stendai. Šis yra aštuntas rengiamo projekto „Holokausto auk? vardai gyvi“ informacinis stendas žyd? aukoms atminti. Projekt? tikimasi ?gyvendinti visoje Lietuvoje žinomose masini? žyd? žudyni? vietose, kuri? yra apie 270.
Ariogalos miesto istorija glaudžiai susijusi su ?ia gyvenusi? žyd? gyvenimu ir kult?ra bei Lietuvos žyd? tragišku likimu. Ariogaloje, kaip ir daugelyje šalies viet?, didžioji dalis žyd? 1941-aisiais buvo sušaudyti gražiame Dubysos sl?nyje, o j? vardai ir pavard?s kelis dešimtme?ius buvo tarsi ištrintos iš istorijos, iš miesto atminties.
,,Prisimenant ir suvokiant šiuos tragiškus Ariogalos ir visos Lietuvos istorijos ?vykius bei skaudži? viso pasaulio visuomen?s patirt?, stengiam?s ?prasminti š? skaud? istorijos puslap?“, – sako šio informacinio stendo teksto reng?jas LGGRTC Memorialinio meno ir ekspertiz?s skyriaus vyresnysis specialistas K?stutis Vai?i?nas.
Šiais metais dar planuojama pastatyti informacinius stendus Trakuose, Pušalote, Gelvonuose ir Musninkuose.
Ariogalos žyd? likimas 1941 m.
Holokaustas – bene didžiausia XX a. Lietuvos istorijos tragedija. Vokie?i? okupacijos laikotarpiu (1941–1944 m.) Lietuvoje žuvo nuo 200 t?kst. iki 206 t?kst. žyd?. Pa?iu intensyviausiu Holokausto laikotarpiu, t. y. nuo 1941 m. birželio pabaigos iki gruodžio pradžios, Lietuvoje buvo nužudyta 140–150 t?kst. Lietuvoje gyvenusi? žyd?. Didži?j? j? dal? sudar? vietiniai, mažesni?j? dal? (apie 5 t?kst.) – žydai iš Austrijos, Vokietijos. Likusieji Lietuvos žydai nužudyti 1942–1945 m. Tiesa, ne visi jie nužudyti Lietuvoje, dalis žuvo naci? koncentracijos stovyklose Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Naci? okupacijos ir karo pabaigos sulauk? vos 5–10 proc. Lietuvos žyd?. Buvo sunaikinti ne tik žmon?s, bet ir šimtme?iais kurta kult?ra, papro?iai, tradicijos, išgrobstytos materialin?s vertyb?s.
Ariogaloje nuo seno gyveno ?vairi? tautybi? žmon?s. Rusijos imperijos 1897 m. gyventoj? surašymo duomenimis, Ariogaloje gyveno 1 541 žydas (70 proc. miestelio gyventoj?), o 1923 m. Lietuvos gyventoj? surašymo duomenimis, Ariogaloje gyveno 1 197 gyventojai, iš j? – 462 žyd? tautyb?s.
Prieš Antr?j? pasaulin? kar? Ariogaloje gyveno apie 500 žyd?. Visi jie buvo ?sik?r? pagrindin?je – Vytauto gatv?je ir aplink turgaus aikšt?. Dauguma vert?si prekyba. Prie Vytauto ir Sl?nio g. kampo veik? Arono restoranas. Tolyn, sen?j? Ariogalos kapini? link, stov?jo beveik vien žyd? namai, juose buvo ?sik?rusios mažos krautuv?l?s. Sinagog? gatv?je stov?jo žyd? maldos namai – mažoji ir didžioji sinagogos (dabartin?je Vienyb?s gatv?je už Ariogalos kult?ros centro), greta nuo 1923 m. veik? žyd? mokykla. Tre?iadieniais jose vyrai aptardavo ?kinius klausimus, o šeštadieniais melsdavosi atskirai vyrai ir moterys. Po 1944 m. vasaros m?ši? liko tik viena apdegusi sinagoga.
Dauguma žyd?, o ypa? jaunimas, buvo kairi?j? paži?r?, raštingi, tod?l soviet? okupacin? valdžia mielai juos ?sitrauk? ? vietos administracij?: Ariogalos vykdomojo komiteto pirmininku tapo L. Šeras. 1941 m. biržel? vyk? tr?mimai žyd? bendruomen?s nepaliet?.
Prasid?jus Vokietijos ir SSRS karui, vokie?i? karin? administracija Lietuvoje planavo masinius žyd? areštus ir sistemingas žudynes. Tam buvo suformuotas mobilus b?rys iš keli? vokie?i? gestapinink? ir keli? dešim?i? Tautinio darbo apsaugos bataliono lietuvi? policinink?. Šis SS oberšturmfiurerio J. Hamano vadovaujamas vadinamasis „Skrajojantis b?rys“ vykd? žyd? žudynes visoje Lietuvoje.
Pirmosiomis karo dienomis Ariogaloje atsik?r? vietos administracija, policija, kuri patruliavo miestelyje ir suimin?jo komunistus ir komjaunuolius. Liepos viduryje buvo suimta ir sušaudyta 14 komunist? ir tarybini? aktyvist?, tarp j? buvo ir keletas žyd?. V?liau prasid?jo masini? represij? prieš žydus metas. Iš pradži? jie buvo suvaryti ir uždaryti ? du didelius sinagogos pastatus, aptvertus m?rine siena su geležiniais vartais. Ten buvo suvaryti vaikai ir seneliai, vyrai ir moterys. Vartus pasikeisdami nuolat saugojo vietiniai policijos pagalbininkai. Jaunus, stiprius vyrus varydavo ? ?vairius darbus. Rugpj??io viduryje ? Ariogalos sinagog? kompleks? taip pat buvo perkelti ir Ariogalos apylinki? žydai. K?daini? apskrities policijos vado 1941 m. rugpj??io 17 d. pranešime Policijos departamento direktoriui nurodyta, kad Ariogaloje yra 290 žyd? (tarp j? 80 moter?, ?ia ne?traukti žyd? vaikai).
Masin?s Ariogalos žyd? žudyn?s ?vyko 1941 m. rugs?jo 1 d. ant Dubysos kranto, netoli miestelio. Iš vakaro miestelio policininkai ir j? pagalbininkai vietos gyventojus ?sp?jo, kad ryte su kastuvais rinkt?si prie vals?iaus valdybos pastato. Susirinko apie 100 vyr?. Jie iškas? dvi duobes: gylis – apie 3 m, plotis – 2 m, vienos ilgis apie 40, kitos apie – 30 m. Kasti baig? apie pusiaudien?. T? dien? Ariogalos policijos nuovados viršininkas sukviet? vietinius policininkus ir j? pagalbininkus. Po žyd? sušaudymo Babtuose apie pietus ? Ariogal? dviem sunkvežimiais atvažiavo 1-ojo bataliono 3-iosios kuopos kareiviai, vadovaujami ltn.
J. Barzdos. ? Ariogal? atvyko ir vokie?i? kariški?. Vien? vokie?i? karinink?, kalb?jus? su Ariogalos policijos nuovados viršininku, pastarasis vadino daktaru Šulcu (vokie?i? saugumo policijos vado Lietuvoje ?staigoje dirbo SS oberšturmfiureris dr. Alfons Scholz).
Vietiniai ir atvyk?liai žydams liep? pasiruošti kelionei ir pasiimti visk?, k? turi geriausia. Juos surikiavo ? kolon? ir ved? apie du kilometrus ? žudyni? viet? – Dubysos sl?n?. Tuos, kurie negal?jo paeiti, vež? vežimais. Niekas neband? b?gti, nes jiems aiškino, kad ,,visus jus išveš ? Palestin?“. Iš pradži? ved? Vytauto gatve, paskui pasuko Dubysos link (dabar Verd?lupio g.), tik tada dauguma suprato, kas j? laukia. Tie, kas neš?si daikt?, pasukus Dubysos link, met? juos.
Prieš sušaudym? žydai buvo išrengiami ir grup?mis po 30–40 vedami prie duob?s. Žudyni? viet? saugojo vietiniai pagalbininkai, žydams ? nugar? maždaug iš 5–6 m. atstumo šaud? bataliono kareiviai. Komand? šaudyti duodavo min?tas gestapininkas Šulcas. Dalis žyd? buvo suvaryta ? duob? ir ? juos šaudyta nuo duob?s krašto iš viršaus. Prie šaudymo prisid?jo keli vietiniai policininkai ir j? pagalbininkai.
Žudyn?s prasid?jo pavakary ir truko iki 22 valandos. Po žudyni? visi gr?žo ? Ariogal?. Miestelio restorane egzekucijos dalyviams buvo surengtos vaiš?s. Kit? dien? 3-ioji kuopa iš Ariogalos išvažiavo šaudyti žyd? ? Krakes. Pagal K. Jegerio (K. Jäger) raport? rugs?jo 1 d. Ariogaloje buvo nužudyti 662 žydai: 207 vyrai, 260 moter? ir 195 vaikai. Žyd? daiktai iš šaudymo vietos buvo nunešti ? sinagog?.
Skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus duomenis apie sušaudyt? Ariogalos apylinki? žyd? skai?i?. K. Jegerio ataskaitose nurodoma, kad 1941 m. liepos–rugs?jo m?nesiais Ariogaloje sušaudyti 689 žydai. 1949 m. gruodžio 27 d. Ariogalos vals?iaus pažymoje teigiama, kad 1941 m. rugs?jo 1 d. Ariogalos vals?iaus ribose buvo sušaudyti 782 žyd? tautyb?s pilie?iai.
LGGRTC informacija