Ariogalos gimnazijos TUC suteiktas Pasaulio taut? teisuol?s Janinos Tarapait?s-liburien?s vardas
Jau daugiau kaip deimt met? Ariogalos gimnazijoje veikia Tolerancijos ugdymo centras (TUC). Jame dirbantys bendramin?iai puosel?ja vertybines nuostatas, ?galinan?ias jaunim? prieintis vis? r?i? prievartai, ugdo bendramogik?sias ir pilietin?s visuomen?s vertybes.
TUC vykdoma ?vairi veikla: tiriamoji ?aminimo; akcij?, diskusij?, seminar?, konferencij?, paskait? ir kt. veiklos organizavimas skleidiant tolerancijos id?jas; projektin? veikla; leidybin?, informacijos sklaida ir kt.
Toki? veikl? metu (iekojome moni?, kurie galb?t pa?sta, ino, o gal ir patys gelb?jo yd? tautyb?s mones Antrojo pasaulinio karo metais) teko garb? susipainti su neeiline asmenybe Janina Tarapaite-liburiene, gyvenan?ia Raseini? mieste.
Janina sutiko pasidalyti prisiminimais, igyvenimais, atskleisti savo gyvenimo istorij?. Paaik?jo, kad Janinos eima, o ir ji pati, igelb?jo atuonis yd? tautyb?s mones. V?liau ji ir brolis ?sijung? ? partizanin? veikl?, buvo ryinink?, ikent?jo politin?s kalin?s dali? Rusijos iaur?je.
M?s? bendravimas t?siasi jau antri metai. Sukurti du filmai: Gyvenim? dovanojusios irdys pasakoja apie laikotarp? gelb?jant ydus, Likimo mozaika apie partizanin? veikl?, tremt?.
Diaugiam?s gal?dami savo TUC pavadinti Janinos Tarapait?s-liburien?s vardu. Balandio 25 d. J.liburien?, gimnazijos direktorius Arvydas Stankus, vienia i Izraelio Noa Sigal ir Tarptautin?s komisijos vietimo program? koordinator? Ingrida Vilkien? ikilmingai perkirpo centro duris juosian?i? juostel?. Janina dalyvavo ne tik ceremonijoje, bet ir dviejose dorinio ugdymo (etikos) pamokose atuntose ir devintose klas?se, atsakin?jo ? mokini? pateiktus klausimus, dalijosi prisiminimais.
Noriu ir a glaustai pasidalinti J.Tarapait?s-liburien?s istorija. Itrauka i Valstybinio Gaono yd? muziejaus fond?:
Karui prasid?jus, Anel? Tarapien? su savo vaikais Stasiu, Elena ir Janina gyveno Bert? kaime Raseini? rajone. Jos vyras Kazimieras dirbo sargu Uturi? spirito varykloje u Betygalos. Prasid?jus Raseini? bombardavimui, jis kelias dienas negr?o namo. Netrukus paaik?jo, kad ?vyko tragedija Kazimieras Tarapas buvo rastas nuautas apipl?toje spirito varykloje. A.Tarapien? liko nal? su keturiais vaikais. Tiesa, vyresnioji Stefa jau buvo itek?jusi, gyveno netoliese, tame pa?iame kaime, ir danai lankydavosi gimtuose namuose.
Vien? itin alt? 19411942 met? iemos nakt?, iekodamas prieglobs?io, pas Tarapus pasibeld? Raseini? gyventojas merlis Milneris. Pavasar? at?jo jo brolis Samsonas su s?numis Aharonu ir Berlu bei monos broliu Feivelu Kaganu. Kiek v?liau pasipra? prieglobs?io devyniolikmetis Nachumas Zolinas i garsios Raseini? fotograf? gimin?s. Prie tai ie mon?s sl?p?si pas kitus rajono gyventojus. Pra?jus kuriam laikui, A.Tarapien? nustebino savo globotinius pasiryimu priimti daugiau moni?. Labai rizikuodama, 1943 metais ji nuvyko ? Kauno get? tur?dama vien? tiksl? perduoti pas j? besislapstan?i? yd? gimin?ms ir draugams laik? su nurodymais, kaip surasti Tarap? sodyb? Bert? kaime. A.Tarapien? vaik?iojo alia geto, kalb?josi su gr?tan?iais i priverstini? darb? ydais. ?sitikinusi, kad jos globotini? artimieji, grei?iausiai, jau yra uv?, ji parsive? namo du jaunus ininierius Hanoch? Glikman? ir Barit?, kurie pra? juos gelb?ti.
Darin?je po asla vyrai ?reng? gerai umaskuot? sl?ptuv?. Ji labai pravert? priart?jus frontui. U poros imt? metr? nuo sodybos ?sik?r? vokie?i? tankistai, dani sve?iai sodyboje buvo vokie?i? kareiviai. A.Tarapien? gana gerai mok?jo vokie?i? kalb? ir tai j? danai gelb?jo. Niekam ? galv? neat?jo pas j? daryti krat?. Itin didel?s itverm?s tiek i besislapstan?i? yd?, tiek i Tarap? pus?s pareikalavo paskutin?s savait?s prie ivadavim?. Tada A.Tarapienei ir jos vaikams buvo ?sakyta evakuotis i savo nam?, o j? globotiniai, besislapstantys ydai, pasiliko sp?stuose udaryti sl?ptuv?je, bijodami ieiti ? lauk?, nes viruje gird?josi vokika kalba. A.Tarapien? sugeb?davo ?tikinti komendant?, kad jai labai reikia pasikasti bulvi? ar pasiimti i nam? kok? daikt?. Tokiu b?du ji su dukra Janina ar s?numi Stasiu atvykdavo pas besislapstan?ius, atvedavo maisto, ?leisdavo ? sl?ptuv? oro, o ivykdami v?l umaskuodavo. Taip labai rizikuodami, ?veik? daug sunkum? ir baim?s, visi sulauk? ivadavimo.
1983 m. Anel? Tarapien?, jos s?nus Stasys, dukros Elena ir Janina buvo pripainti Pasaulio taut? teisuoliais, o 1998 m. Anel? Tarapien? apdovanota ?van?i?j? gelb?jimo kryiumi. Per ceremonij? iuo garbingu apdovanojimu pagerbti ir jos vaikai, aktyviai dalyvav? gelb?jant ydus.
altinis http://tiny.lt/4g6xwsn i?r?ta 2017.04.22
Dal? ?selien?, Ariogalos gimnazijos TUC
